Garliavos miestui 200
Benjaminas ŽULYS
|
Prie paminklo Lietuvos tūkstantmečiui
|
|
Šventėje dalyvavo Garliavos
vidurinės mokyklos mokiniai
|
|
Ąžuolo paminklas, kurį išdrožė
skulptorius Adolfas Teresius
|
|
Tautodailininkas Adolfas Teresius
ir miesto seniūnė Rasa Raimonda Grigienė
|
|
Klebonas kun. Kęstutis Vosylius
ir jaunoji garliavietė
|
Garliavos miestas šeštadienį šventė 200 metų jubiliejų. Ta proga mieste įvyko iškilmės, į kurias susirinko ne tik vietos, bet ir aplinkinių vietovių, Kauno miesto gyventojai. Šventės akcentas šalia seniūnijos iškilęs ąžuolo paminklas, skirtas miesto sukakčiai ir Lietuvos tūkstantmečio vardui paminėti. Jo autorius žinomas vietos skulptorius, tautodailininkas Adolfas Teresius. Paminklą pašventino Garliavos klebonas kun. Kęstutis Vosylius. Prie paminklo apie Garliavos praeitį, šias dienas ir ateitį papasakojo miesto seniūnė Rasa Raimonda Grigienė, Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas, kiti gausaus minėjimo dalyviai.
Toji praeitis įdomi ir įspūdinga. Miestas, kažkada dar nedidelė gyvenvietė, buvo įkurtas XIX amžiaus pradžioje prie svarbaus kelio Kaunas Marijampolė Suvalkai Varšuva. 1809 metais iš Žemaitijos kilęs grafas, dvarininkas Jozefas Godlevskis (Juozas Godliauskas, Garliauskas) šioje vietoje pastatė katalikų bažnyčią, kuriai buvo suteiktas Švč. Trejybės vardas. Toji data ir laikoma miesto įkūrimo data. Be to, šis dvarininkas dar pastatė kirchę, sinagogą ir liuteronų bažnyčią. Jis į Garliavą pakvietė įvairių tautybių amatininkų, žydų prekybininkų, meistrų, kas garantavo gyvenvietės vystymąsi. Po kurio laiko fundatoriui mirus karstas su jo palaikais buvo užmūrytas dešiniajame bažnyčios bokšte. Maždaug prieš 25 metus, bažnyčią remontuojant, šalia J. Godlevskio karsto buvo aptikti dar du karstai, manoma, kad grafo žmonos ir jo dukros.
Garliava nuo seno garsėja kaip lietuvių patriotų kalvė. Ją išjudino 1863 metų sukilimas. Sukilėlius rėmė kunigai Juozapas Bartusevičius ir Motiejus Radziukynas, bažnyčioje paskelbęs sukilimo manifestą. Caro nurodymu abu kunigai buvo ištremti į Sibirą. Nepriklausomybės metais nemažai garliaviečių išėjo savanoriais kovoti su bolševikais. Pokario metais Garliavos apylinkėse vyko aktyvus pasipriešinimas sovietinei okupacijai. Čia ėmė veikti Geležinio vilko, vėliau Birutės rinktinės partizanai, Jonučiuose veikė Tauro apygardos partizanų štabas. Susirėmimuose su sovietine kariuomene žuvo partizanų vadai J. Aleščikas-Rymantas, J. Lukša-Daumantas. Žuvusiųjų kūnai buvo vežami į vietos stribyno kiemą atpažinimui ir patyčioms. Šioje vietoje dabar stovi koplytstulpis.
Labai aktyvūs Garliavoje buvo kunigai. Garliaviečiai didžiuojasi, kad iš jų žemių yra kilę apie šimtas kunigų.
Tūkstančiai Lietuvos patriotų sovietmečiu buvo ištremti į Rusijos gilumą. Daugelis jų, iškentę Sibiro šalčius ir kalėjimus, grįžo į Lietuvą ir prieglobstį rado Garliavoje. Net gyvuoja posakis, kad Garliava yra politinių kalinių ir tremtinių sostinė.
Šiandien Garliava miesto statusą turinti gyvenvietė, joje gyvena per 13 000 žmonių, veikia trys vidurinės mokyklos, rajoninė biblioteka, kultūros centras, ligoninė, aštuonios stambios ir daug smulkesnių įmonių, kitos organizacijos. O svarbiausia ją garsina darbštūs žmonės.
Šventės metu buvo apdovanoti šių metų Garliavos nominantai.
Po minėjimo Švč. Trejybės bažnyčioje už Garliavą buvo aukojamos šv. Mišios. Visą dieną mieste skambėjo muzika, vyko koncertai, šurmuliavo jaunimas.
Garliava, Kauno rajonas
Zenono ŠIAUČIULIO nuotrauka
© 2009 XXI amžius
|