| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vilkaviškio vyskupijoje Marijampolės dekanate Gyvoji parapija
Bagotoji. Gegužės 3-iąją, Motinos dieną, Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje šv. Mišiose dalyvavo ypač gausus būrys tikinčiųjų. Klebonas kun. Juozas Fakėjavas pamokslo metu paaiškino apie kunigystės pašaukimo svarbą, nes šis sekmadienis sutapo su Gerojo Ganytojo diena, taip pat visus su malda lūpose pakvietė pagarbiai ir šventai prisiminti savo motinas. Atsiliepdami į Vatikano II Susirinkimo kvietimą šlovino Dievą žodžiu, muzika ir judesiu. Motinos dienai skirtoje programoje, kuri vyko po šv. Mišių, dalyvavo ir suaugusieji, ir vaikai, šventę vainikavo kiekvienai Motinai suteiktas asmeniškas palaiminimas. Graži šventė, sujungusi jaunąją ir senąją kartą, vyko gegužės 10 dieną, sekmadienį, Bagotosios miestelyje. Bendras parapijos ir mokyklos projektas sukvietė senolius ir jų anūkus. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis, kuriose prašėme sveikatos ir Dievo palaimos mūsų senoliams. Joms vadovavo klebonas kun. J. Fakėjavas. Vėliau persikėlėme į kultūros namus, kur vyko dviejų dalių programa. Pirmojoje anūkai šoko, senoliai dainavo (jiems padėjo Remigija Serbentienė). Antrojoje dalyje linksmino visus sužavėjusi Metelių kaimo kapela. Gegužės 16 dieną, šeštadienį, parapijos žmonės lankėsi Žemaitijoje. Pirmasis aplankytas kelionės objektas Barstyčių akmuo. Tai pats didžiausias akmuo Lietuvoje, įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Vėliau kelionės maršrutas vedė į Mosėdį. Čia aplankėme muziejų po atviru dangumi, įkurtą gydytojo Vaclovo Into, aplankėme ir paties Into sodybą-muziejų. Mosėdžio bažnyčioje, kurioje yra dirbęs rašytojas Vaižgantas, dalyvavome šv. Mišiose, kurias aukojo mūsų klebonas kun. J. Fakėjavas. Paskui aplankėme Orvidų sodybą ir joje esantį privatų muzijejų, kurį įkūrė Kazimieras Orvidas ir jo sūnus Vilius (vienuolis pranciškonas). Sovietiniu laikotarpiu ši vietovė buvo ignoruota, o dabar yra puikiai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Įdomių formų akmenys ir medžiai šioje sodyboje yra tapę paminklais ir įvairiausiomis skulptūromis. Aplankėme ir vieną iš pagrindinių Žemaitijos muziejų su nuostabiu žiemos sodu Kretingoje, kuriame reprezentuojama Lietuvos dvarų kultūra ir senasis lietuvių liaudies menas. Pabuvojome pranciškonų bažnyčioje, prie bažnyčios ir vienuolyno esančiame slėnyje, kuriame pastatyta pranciškonų ordino globėjai Švč. Mergelei Marijai skirta grota. Kelionę po Žemaitiją baigėme pajūryje. Gyva parapija tai parapija, kurioje yra gyvai tikinčių katalikų. Nuoširdžiai galime pasidžiaugti, kad mūsų parapija būtent tokia ir yra: aktyvus dalyvavimas įvairiuose renginiuose, prasmingas laisvalaikis keliaujant, nuoširdus jaunimo ir vyresniosios kartos bendravimas ir tiesiog buvimas visiems kartu. Tai buvo vienas iš parapijos renginių, kurį rėmė Lietuvos katalikų religinės šalpos fondas (JAV).
Giedrė Žebrauskienė,
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |