|
Partija Lietuvos kelio vadovės Lilijanos Astros verslas?
Gintaras VISOCKAS
Su tautinės partijos Lietuvos kelias pirmininke dr. doc. Lilijana Astra esu pažįstamas jau senokai, pokalbis su ja buvo paskelbtas XXI amžiuje. Tada atkreipiau dėmesį, į kokias nelygias startines pozicijas prieš kiekvienus rinkimus pakliūna parlamentinės ir neparlamentinės partijos: į mandatų parlamente turinčių partijų kišenes byra milijonai iš valstybės biudžeto, ne tik iš privačių rėmėjų, o neparlamentinėms partijoms valstybė neduoda nė lito. Todėl nenuostabu, kad kišenėje nė cento neturinčioms partijoms prasimušti į Seimą labai sunku.
Pinigų galia Lietuvos politikoje pernelyg didelė
L. Astra kalbėjo apie sunkumus, su kuriais tenka susidurti: Šiandien sąžiningos lietuviškos politikos kūrimui reikia didelio moralinio pasiryžimo ir tikėjimo savo idėjomis, nes pinigų galia Lietuvos politikoje tapo pernelyg didelė, o neparlamentinės partijos yra kaip niekur kitur ES erdvėje diskriminuojamos: jos negauna nei dotacijų, nei patalpų pagal panaudą, nors turi vienodai vykdyti visus reikalavimus, keliamus partijoms, t. y. nuolat teikti ataskaitas, išlaikyti finansininką, o rinkimų metu mokėti dešimtis tūkstančių litų siekiančius užstatus. Lietuvos valdžiai neparlamentinės partijos ne tik nerūpi, atvirkščiai suformuota tokia nepalanki diskriminavimo sistema, kad jų neatsirastų. O čia slypi didelis pavojus demokratijai, nes neparlamentinės partijos, lygiai kaip ir nevyriausybinės organizacijos, pilietiniai judėjimai, yra svarbus politinis rezervas, generuojantis ne tik idėjas, bet lemiantis ir visos politinės sistemos atsinaujinimą, jos gyvybingumą.
Konferencija tuščioje salėje
Kas gali nepritarti tokioms mintims? Po šio interviu teko dalyvauti keliose BNS ir ELTA salėse surengtose L. Astros spaudos konferencijose. Konferencijos paliko slogų įspūdį į jas neatėjo nė vienas žurnalistas. Salėje sėdėjo tik BNS ir ELTA atstovai, kadangi jiems būdavo privalu užsirašyti, ką kalba jų svečiai. Beje, už pasisėdėjimą tuščioje salėje visuomet reikėdavo mokėti po kelis šimtus litų.
Kodėl dalyvauja, jei šansai minimalūs?
Paskutinieji susitikimai su L. Astra įvyko prieš pat rinkimus į Europos Parlamentą (EP). Ji paprašė, kad padėčiau viešojoje erdvėje populiarinti jos partiją ir kandidatus. Net siūlė tapti jos partijos nariu, keliančiu savo kandidatūrą į EP. Tapti Lietuvos kelio kandidatu į EP atsisakiau, tačiau pažadėjau rinkimų išvakarėse parašyti straipsnį apie partiją ir nufilmuoti vieną kitą videosiužetą. Man, kaip žurnalistui, buvo įdomu, kokias galimybes dalyvauti lietuviškuose rinkimuose gali turėti mūsų neparlamentinės partijos ir kodėl jos dalyvauja rinkimuose, jei šansai laimėti minimalūs.
Sunkumai labai panašūs
Beje, tuo metu jau buvau išsamiau susipažinęs ir su neparlamentinės Socialdemokratų sąjungos pirmininko Arvydo Akstinavičiaus problemomis. Sunkumai labai panašūs. Vaizdžiai tariant, tie verslininkai, kurie nuoširdžiai norėtų padėti atsistoti ant kojų Socialdemokratų sąjungai, neturi pinigų. O tie, kurie turi pinigų ir galėtų investuoti solidžią pinigų sumą, nori aktyviai kištis į partijos veiklą, iš partijos vadovų reikalauja besąlygiško klusnumo, liepia tapti aklais jų verslo užtarėjais Seime. Jei partija atsisako žaisti pagal verslininkų primetamas taisykles, ji, žinoma, lieka už borto. Juolab kad Lietuva nėra didelė šalis, ir turtingų žmonių, pasiryžusių investuoti milijonus litų į mažai kam žinomą politinę jėgą, nėra ir labai daug negali būti.
Keistas užsispyrimas
Tačiau netrukus su partijos vadove L. Astra nutraukiau bet kokius ryšius. Ne dėl to, kad ji atseikėjo ar neatseikėjo reklamai skirtų pinigų. Ji ėmė keistai organizuoti rinkimų kampaniją, darydama tas pačias akivaizdžias klaidas, kurias darė dalyvaudama, pavyzdžiui, rinkimuose į Seimą. L. Astra užsakė spaudos konferencijas tose pačiose BNS ir ELTA salėse. Žinoma, į jos pakvietimus ir vėl neatsiliepė nė vienas žurnalistas. Man buvo nesuprantama, kodėl L.Astra taip atkakliai kiša pinigus, tegul ir nedidelius, į beprasmiškas spaudos konferencijas. Vieną kitą kartą galima apsirikti ar pervertinti savo jėgas, bet tie, kurie klysta penkis kartus iš eilės ir vis tiek toliau užsispyrę lipa ant to paties grėblio, sutikite, atrodo įtartinai.
Kaip iš ožio pieno
Man taip pat buvo nesuprantama, kodėl ji žada, regis, 10 tūkst. litų investuoti į partijos internetinės svetainės atnaujinimą, nors naudos iš tokių portalų kaip iš ožio pieno. Partijos pirmininkei bandžiau paaiškinti, jog dabar internetinę svetainę galima sukurti ir žymiai pigiau nei už dešimt tūkstančių. Kai kurios firmos tokias svetaines šiandien kuria net nemokamai, jei įsipareigoji nemokamai reklamuoti jų prekes ir paslaugas. Didžiausia naujųjų internetinių portalų bėda ta, kad juos mažai kas skaito, apie juos plačioji visuomenė nieko nežino. Sukurti įdomią internetinę svetainę labai sunku: reikia ir įdomių straipsnių, ir laiko, ir lėšų jos populiarinimui. Viso to, ko reikia įdomios internetinės svetainės sukūrimui, L. Astra neturi ir greičiausiai neturės.
Partijos pirmininkė nesukalbama
Savo poziciją argumentavau net konkrečiais pavyzdžiais. Siūliau atsiversti Socialdemokratų sąjungos ar Pilietinės demokratijos partijos internetines svetaines, kuriose, be partijos vadovų nuotraukų, pasisakymų bei pareiškimų, nieko nėra. Jų sukūrimui, palaikymui, atnaujinimui reikalingos ir lėšos, ir pastangos, o nauda minimali. Galbūt nauda net atvirkštinė. Atidžiau pavarčius tokio pobūdžio internetines svetaines matyti, jog partija, be gražių šūkių ir meninių partijos vadovų nuotraukų, nieko neturi. Tačiau Lietuvos kelio vadovė buvo nesukalbama. Ji atkakliai laikėsi savo taktikos. Taigi nieko kito nebeliko, kaip atsisveikinti. Mano atsakymas buvo toks: Neturiu laiko dalyvauti spaudos konferencijose, į kurias niekas neateina.
Darbų jokių, vieni pažadai
Iš pradžių nieko blogo neįtariau. Kas čia įtartino, jei kardinaliai išsiskyrė nuomonės? Tokių atvejų tūkstančiai. Jei partijos vadovei patinka už kelis šimtus litų pasėdėti tuščioje BNS ar ELTA salėje, jei L. Astra nori aukoti pinigus internetinei svetainei, kurios niekas neskaito, jos valia. Negražūs įtarimai ėmė kirbėti, kai man nebuvo leista savosios pozicijos išdėstyti girdint jos partiją parėmusiam verslininkui Jonui Viesului. O kai po kelių dienų paskambino tas pats L. Astros partiją finansiškai parėmęs ir jos sąrašuose pirmuoju numeriu įrašytas J. Viesulas, įtarimai dar labiau sustiprėjo. Verslininkas J. Viesulas paklausė, ar nesutikčiau su juo susitikti ir konfidencialiai pasišnekėti tiek apie Lietuvos kelią, tiek apie partijos vadovę. Susitikome. Pokalbyje dalyvavo ir J. Viesulo padėjėjas Kęstutis Usevičius. Jiems buvo įdomu, kodėl atsisakiau bendradarbiauti su L. Astra. Mano atsakymas buvo trumpas: Ji investuoja pinigus į viešąsias akcijas, kurios neatneša jokio populiarumo ir žinomumo. Tada man buvo pradėta vardinti, kiek J. Viesulas drauge su verslininku Algimantu Buda jau skyrė lėšų L. Astros partijos rinkimų kampanijai. (Konkrečių skaičių neminėsiu, bet sumos man pasirodė įspūdingos). O štai judėjimo pirmyn jokio. Iki rinkimų likęs nepilnas mėnuo, o vis dar nėra nei internetinės svetainės, nei užsakomųjų straipsnių spaudoje, nei lankstinukų, nei susitikimų su rinkėjais provincijoje. Vien pažadai. Verslininkas J. Viesulas retoriškai teiravosi, gal partijos pirmininkė tik imituoja rinkimų kampaniją?
Buhalteris partijos pirmininkės sūnus
Štai tada ir šovė į galvą išganinga mintis, kad galbūt šios partijos vadovei palankūs rinkimų rezultatai visai nereikalingi. Įsivaizduokime tokią situaciją. L. Astra netiki, kad jos partija laimėtų rinkimus, todėl jos vienintelis tikslas prisirinkti kuo daugiau pinigų iš patiklių verslininkų neva rinkimams, o paskui su tais pinigais tvarkytis taip, kaip jai patogu. Juk partijos finansininku dirba, pasak verslininko J. Viesulo (to neneigė ir pati L. Astra), jos sūnus. Taigi galbūt ta partinė internetinė svetainė buvo sukurta visai ne už 10 tūkst. litų, o žymiai pigiau? Sakykim, už 500 litų? Verslininką J. Viesulą informavau, kad maniškis internetinis portalas www.slaptai.lt buvo sukurtas dar pigiau, vos už 400 litų, nors visais požiūriais yra sudėtingesnis už dabartinę Lietuvos kelio svetainės versiją. Tada rinkimuose į EP dalyvaujantis verslininkas J. Viesulas paprašė, ar negalėčiau dalyvauti jo, jo kolegos A. Budos ir L. Astros akistatoje. Man buvo pasiūlyta ne tik išklausyti, kas ką kalba, bet tas kalbas nufilmuoti.
Bandė drausti filmuoti
Akistata su L. Astra įvyko Vilniaus centre esančiame verslininko A. Budos bute. Būtent čia mano negeri įtarimai dar labiau sustiprėjo. Ji bandė uždrausti filmuoti ganėtinai audringą diskusiją, tvirtino, kad tai uždaras pasitarimas ir aš privaląs išeiti. Nurimo tik tada, kai nepritarė partiją parėmę verslininkai. Taigi akistatą vis dėlto pavyko nufilmuoti. Beje, tai labai įdomi, pamokanti diskusija. Lietuvos kelio vadovė taip ir nesugebėjo paaiškinti, kas nuveikta reklamuojant partiją (iki rinkimų buvo likusios vos kelios savaitės), kur ir kaip išleisti pinigai, skirti partijos reklamai. Ji taip ir neatsakė, kodėl negalima pakeisti partijos buhalterio kitu žmogumi, nepasakė, kiek partija narių turi šalies regionuose (vienu metu atsargiai prasitarė, jog partijoje vos dešimt narių). Ji nesiteikė net atsakyti į klausimą, ar partija skolinga, pavyzdžiui, Bronislovui Lubiui, Kauno dienai. Ji vengė paaiškinti, ar verslininkai, į partijos kasą įnešę ne vieną dešimtį tūkstančių litų, gali tapti pilnateisiais partijos nariais.
Jei jūs ne gėjai, tada atsiprašau
Vos tik jai būdavo pateikiami konkretūs klausimai, ji čia pat pasukdavo kalbą kita linkme ir puldavo reikalauti, jog A. Buda ir J. Viesulas, sakykim, jos atsiprašytų, nes ji, matot, buvo viešai pavadinta melage, sukčiumi (čia jos pačios žodžiai, beje, užfiksuoti filmavimo kameros). Verslininkas J. Viesulas tvirtino, jog partijos pirmininkė jį ir jo kolegą Kęstutį Usevičiumi išvadino gėjais. Manote, L. Astra atsiprašė už žodį gėjai? Jos atsiprašymas buvo toks: Jei jūs ne gėjai, tada atsiprašau.
Šiose karštose diskusijose ypač įsiminė verslininko A. Budos pasisakymas (partijos sąrašuose į EP jis buvo įrašytas antruoju numeriu). Jis viešai papasakojo, kiek partijai sukišo pinigų (ne vieną tūkstantį litų), tačiau tik dabar akivaizdžiai suprato, kad jis niekur nėra reklamuojamas kaip kandidatas į EP nei televizijoje, nei internete, nei laikraščiuose. A. Buda nuoširdžiai piktinosi, kad oficialiuose debatuose per TV ar radiją jam neleista nė sykio pasisakyti. Situacija kurioziška. Žmogus paaukoja dešimtis tūkstančių litų, o į TV debatus eina kiti, net susigraudino verslininkas A. Buda. Į tai partijos pirmininkė atsakė gana ciniškai: Norėjote dalyvauti rinkimuose, sąrašuose atsidūrėte pirmieji, tai ko dar trokštate? Partijos pirmininkė taip pat kaltino A. Budą ir J. Viesulą, kad jie yra tik verslininkai, todėl prastai nusimano politikoje.
Stumdymasis truko keletą dienų
Šių eilučių autoriui teko dalyvauti ir dar vienoje ne itin malonioje akistatoje su partijos pirmininke L. Astra. Vienoje cukrainėje Savanorių prospekte Vilniuje verslininkas J. Viesulas reikalavo, kad L. Astra pasirašytų oficialų dokumentą, įgaliojantį jį oficialiai kalbėti visuose oficialiuose debatuose tiek TV, tiek radijo laidose. Po maždaug valandą trukusių aštrių ginčų partijos pirmininkė nusileido ir pasirašė tokį dokumentą. Ir tik tada verslininkas J. Viesulas galėjo nekliudomas dalyvauti visose oficialiose laidose. Iki tol partijos pirmininkė, sąrašuose įrašiusi J. Viesulą pirmuoju numeriu, kažkodėl jam darė kliūtis dalyvauti viešuose debatuose. Pavyzdžiui, J. Viesulas kaip partijos lyderis atvažiuoja į televiziją, o jos vadovybė pareiškia, kad iš L. Astros yra gavusi nurodymą, kad laidoje vietoj J. Viesulo dalyvaus kitas asmuo. Toks stumdymasis truko gal net keletą dienų. Taip ir nesupratau, kam šis konfliktas buvo reikalingas.
Tautinę partiją Lietuvos kelias parėmę verslininkai po rinkimų į EP žadėjo itin priekabiai ir konkrečiai išsiaiškint, kur ir kaip buvo panaudoti jų pinigai. Jei jiems pavyks, rezultatus paskelbsime. O laikraščiui XXI amžius belieka apgailestauti, kad tokį gražų pavadinimą turinti partija rinkimuose ir vėl triuškinamai pralaimėjo.
© 2009 XXI amžius
|