Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Bažnyčios socialinio mokymo įnašas žmogaus teisėms ginti

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikinasi su Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos prezidente Harvardo (JAV) universiteto teisės profesore Mere Ana Glendon

Prigimtinės teisių visuotinumo ištakos

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos paskelbimo 60-mečio proga Popiežiškoji socialinių mokslų akademija šiais metais plenarinės sesijos debatams pasirinko temą „Katalikų socialinė doktrina ir žmogaus teisės“. Pernai plačiai minint šią sukaktį Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje Niujorke kalbėjęs popiežius Benediktas XVI su Akademijos nariais nagrinėjo žmogaus teisių visuotinumo idėją. Šį aspektą geriausiai apibrėžia Evangelijos „aukso taisyklė“: „kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems“ (Lk 6, 31; plg. Mt 7, 12)

Lvove nagrinėti aktualūs religijos klausimai

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ

XIX tarptautinės mokslinės konferencijos „Religijų istorija Ukrainoje“ dalyvius sveikina vyskupas Mečislavas Mokšytskis. Prezidiume sėdi (iš kairės): prof. Jaroslavas Daškevičius, dr. Aldona Vasiliauskienė, prof. Anatolijus Kolodnyj, Violodymyras Hajukas, dr. Igoris Deržko, dešinėje – muziejaus direktorė Zorjana Bilyk

Gegužės 12–15 dienomis Lvovo religijų istorijos muziejus suorganizavo XIX tarptautinę konferenciją „Religijų istorija Ukrainoje“, į kurią buvo pakviestos ir dvi prelegentės iš Lietuvos: Šiaulių universiteto vyr. mokslo darbuotoja dr. Aldona Vasiliauskienė ir Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Katalikų tikybos katedros magistrantė, Kristaus Karaliaus seserų kongregacijos postulantė s. Kristina Dirvonskytė. Lietuvių dalyvavimas konferencijoje liudija ryšių tarp lietuvių ir ukrainiečių plėtrą religijos istorijos tyrimuose.

Trečioji banga. Ar nenuskęsime?

Vytautas VISOCKAS

Profesorius Algis Mickūnas (kairėje) ir žurnalistas Vytautas Visockas Gintaro VISOCKO nuotrauka

Dvi emugracijos bangos nuo Lietuvos denio nuplovė tūkstančių tūkstančius. Ne visi jie nuskendo, dalis pasiekė tolimų šalių krantus ir niekada negrįžo į Tėvynę. Pirmieji net nelabai suvokė, ko neteko, ką prarado. Antrieji, nors ilgai tikėjosi sugrįžti, pavargo nuo laukimo ir svečioms šalims atidavė savo vaikus ir vaikaičius. Trečioji banga, pati didžiausia, nepanaši į pirmąsias, dar neatslūgusi, dar ardo, griauna likimus, keičia Lietuvos veidą, skandina...

Pagerbtos Pirčiupių kaimo aukos

Raudona vėliava nešiniems triukšmadariams politinis šou nepavyko

Rūta AVERKIENĖ

Pirčiupių gyventojai, paminėję 65-ąsias kaimo tragedijos metines. Kairėje – tragedijos liudytojas Alfonsas Simokaitis

Birželio 3-ąją paminėtos Pirčiupių kaimo tragedijos 65-osios metinės. Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, kurias už gyvus, mirusius ir sudegintus pirčiupiečius aukojo Valkininkų parapijos klebonas kun. Rolandas Valskys, vėliau buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės prie paminklo Motinai bei kaimo kapinaitėse, kuriose palaidoti sudegintų žmonių palaikai ir kurią šiuo metu žymi trys aukšti mediniai kryžiai, pastatyti tuoj po tragedijos. Ant medinės lentelės užrašyti žodžiai: „Ilsėkitės, broliai ir tėveliai, ramybėje, ilsėkitės, motinos ir seserys, ramybėje…“ Iš viso čia pastatyti keturiasdešimt šeši kryžiai.

Krikščioniškasis teatras kviečia į premjerą

Spektaklio „Asmens sargybinis iš Devintojo Choro“ choreografė ir režisierė Sigutė Sapranavičiūtė

Birželio 14-osios vidurdienį po šv. Mišių Šv. Jonų bažnyčioje įvyks Krikščioniškojo teatros spektaklio „Asmens sargybinis iš Devintojo Choro“ premjera. Kalbėjomės su spektaklio autore, choreografe, režisiere Sigute Sapranavičiūte, 1993 metais sukūrusia savitą išraiškos šokio atšaką –  sakralinį solinį šokį.

Papasakokite apie savo naujausią darbą.