| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Stelmužėje oš ąžuoliukų giraitė Jonas PETRONIS
Zarasiškius ir jų svečius į Stelmužėje vykstantį renginį, skirtą Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui ir Tarptautinei šeimos dienai, prie unikalaus šimtamečio ąžuolo pakvietė M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas. Šventės dalyviai turėjo progos dalyvauti tautodailininkų mugėje, kurią organizavo Zarasų krašto muziejus. Susirinkusiems buvo pasiūlyta nusifotografuoti prie ąžuolo Lietuvos vardo tūkstantmečio gyvo liudininko fotoalbumui Tūkstantmetis su Stelmužės ąžuolu . Šventės dalyvius sveikino Imbrado seniūnas Vygirdas Žalkauskas, parkotyrininkas, kultūrinio kraštovaizdžio ekspertas Kęstutis Labanauskas. Pastarasis papasakojo apie Stelmužės dvaro parką. Pirmojo pasaulinio karo metais Stelmužės dvaro rūmai buvo sunaikinti, tačiau parkas yra lankomas ir gerai žinomas, nes jame yra unikalusis Stelmužės ąžuolas ir 1650 metais statyta medinė, barokine tautodaile dekoruota buvusi Šv. Jėzaus kryžiaus filijinė bažnytėlė. Priešais senąjį ąžuolą gražiai žaliuoja du iš jo gilių išaugę ąžuoliukai-stelmužiukai. Pats svarbiausias šventės akcentas pagarbiu senoliui atstumu pasodinti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui skirtą ąžuolų giraitę. Jai parinkta vieta parko pakraštyje, šlaito mišraus medyno šiaurinėje papėdėje. Toje erdvėje numatyta pasodinti 10 ąžuoliukų simboliškai kiekvienam Lietuvos tūkstantmečio šimtmečiui paminėti. Nutarta simboliškai kiekvienam amžiui suteikti labiausiai nusipelniusio asmens vardą: XI amžiui Netimero, pirmojo lietuvių kunigaikščio, vardą; XII amžiui Žvelgaičio, žiemgalių kunigaikščio, atkakliai kovojusio su kalavijuočių ordino užkariautojais, vardą; XIII amžiui Mindaugo, įtvirtinusio Lietuvos valstybingumą ir net pasiekusio karaliaus rangą, vardą; XIV amžiui Gedimino, sumaniausio Lietuvos valdovo, davusio pradžią ir nuostatus galingiausiai Lietuvos ir kai kurių kaimyninių šalių valdovų Gediminaičių dinastijai, vardą; XV amžiui Vytauto Didžiojo, Gedimino anūko, lietuvybės simboliais tapusių Kęstučio ir Birutės sūnaus, pasiekusio didžiausios Lietuvos galybės nuo Baltijos iki Juodosios jūrų, vadovavusiam Žalgirio mūšiui 1410 metais, vardą; XVI amžiui Radvilų, kelis šimtmečius įtakingiausių Lietuvos didikų, nepritarusių Liublino unijai ir linkusių tęsti bent iki 1655 metų Vytauto politiką, vardą; XVII amžių paskirti Sapiegų giminei, iškilusiai politiškai Lietuvai jau silpstant, bet daug nuveikusiai ją stiprinant kariškai ir idėjiškai; XVIII amžių Kristijonui Donelaičiui, atvėrusiam lietuvių kultūrinės saviraiškos erdves, netekus valstybingumo karinių ir politinių galių; XIX amžiui vyskupo Motiejaus Valančiaus, sunkiausiu tautai laikotarpiu pagrindusio knygnešių sąjūdį ir puoselėjusį blaivybę, vardą; o XX amžių buvo pasiūlyta įvardinti patiems zarasiškiams, šventės organizatoriams. Buvo nuspręsta pasodinti šiam šimtmečiui du ąžuolus: vieną Jonui Basanavičiui, o antrą Antanui Smetonai. Ąžuolus sodino Lietuvos Respublikos Seimo narys Algimantas Dumbrava, Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Stasė Goštautienė, Utenos apskrities administracijos viršininko pavaduotojas Gintaras Šileikis, Zarasų urėdijos urėdas Rimantas Jurevičius, Imbrado seniūnas Vygardas Žalkauskas, kiti šventės dalyviai. Ąžuoliukais pasirūpino Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė. Šventės dalyvių laukė įspūdinga muzikinė-literatūrinė kompozicija Esame, kurioje skambėjo Lietuvos generolo Kazimiero Ladigos, jo žmonos Stefanijos Ladigienės dienoraščio, laiškų, prisiminimų fragmentai. Kompoziciją atliko aktorius Petras Venclova, pianistė Rūta Blaškytė bei solistai Rita Preikšaitė ir generolo vaikaitis Tomas Ladiga. Zarasų rajonas
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |