|
Pergalės ar pralaimėjimai
Linas Šalna
Praėjusį sekmadienį Europos Sąjungos valstybėse vykę Europos Parlamento narių rinkimai pasižymėjo tam tikru pasyvumu (rinkimuose vidutiniškai dalyvavo tik 43 proc. rinkėjų vietoj prieš penkerius metus buvusių 45,5 proc.). Tačiau visus rekordus sumušė pasyvumas dviejose Europos sąjungos šalyse Lietuvoje (20, 9 proc. vietoj 2004 metais buvusių 48 proc.) ir Slovakijoje (19,6 proc.). Tačiau vos 20 procentų perkopęs Lietuvos rinkėjų aktyvumas, atrodo, mažiausiai buvo įdomus politikams. Rinkėjams papriekaištavo net prezidentas Valdas Adamkus, pasakęs, kad lietuviams Europos reikalai visiškai nerūpi. Į EP išrinktos visos pagrindinės šalies partijos neteko žymios dalies savo rėmėjų, balsavusių už jas per Seimo rinkimus. (Rinkimuose į EP aktyviausiai balsavo Nyderlandų ir Belgijos rinkėjai net iki 85-90 proc., nes nedalyvaujantiems rinkimuose šiose šalyse numatytos baudos.)
|
|
Demokratija ir vertybės
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Paskutiniu metu daugiausia dėmesio Lietuvoje sulaukia kelios problemos Leo LT energetinės monopolijos klausimai, skandalinga aukštojo mokslo reforma bei dirbančiųjų teisių klausimai. Vėl atnaujinama pulkininko V. Pociūno žūties byla. Birželio 9-ąją Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį tęsti V. Pociūno žūties tyrimą ir atmetė Generalinės prokuratūros skundą. Tyrimą atnaujinti reikalavo ir kelios pilietinės organizacijos. O Konstitucinis teismas (KT) priėmė sprendimą dėl Darbo partijos atsakomybės. KT nutarime skelbiama, kad partija, kaip juridinis asmuo, gali būti teisiama, jei jos vadovai vykdė nusikaltimus, veikdami partijos vardu. Nuosprendis nepalankus Darbo partijai, nes ji gali būti uždrausta.
|
|
|