Kauno arkivyskupijoje
Kėdainių dekanate
Sekminių atlaidai, bažnyčios jubiliejus ir gegužinė
|
Sekminių šventės dalyviai eina ąžuolų
kalnelio link. Priekyje Kėdainių
dekanas kun. Gintaras Pūras
ir rajono merė Nijolė Naujokienė
Autoriaus nuotraukos
|
|
Klebonas kun. Saulius Kandratavičius
(kairėje) šnekina kryžiaus kūrėją
Rimą Idzelį (centre)
|
|
Parodos autorius Česlovas Gnižinskas
su vilniečiu dr. Stasiu Jusiu
|
|
Tarp žiūrovų 1863 metų
sukilimo muziejaus vadovė
Regina Galvanauskienė (sėdi)
|
|
Iškilmingą procesiją pagyvino
vaidilutėmis persirengusios merginos
|
Paberžė. Paskutiniąją pavasario dieną Paberžėje buvo švenčiami didieji Sekminių atlaidai ir paminėtos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios 150 metų bei prieš 110 metų čia vykusių pirmųjų gegužinių sukaktys. Į pusantro šimtmečio senumo medinę bažnyčią netilpo visi tikintieji. Paberžės klebonas kun. Skaidrius Kandratavičius padėkojo aktyviausiems bažnyčios rėmėjams ir paskelbė Sekminių šventės programą. Šv. Mišias aukojo Kėdainių dekanas kun. Gintaras Pūras, kuris sakė pamokslą apie meilę ir žmonių santykius. Iškilmingą procesiją apie bažnyčią pagyvino vaidilutėmis apsirengusios merginos. Baigdamas Mišias dekanas šventės dalyviams suteikė asmeninį palaiminimą.
Paskui visi ėjo į ąžuolų kalnelį, kuriame Kėdainių dekanas pašventino Lietuvos tūkstantmečiui skirtą kryžių, sukurtą Rimo Idzelio. Kalbėjo šiaulietis aktorius Vladas Baranauskas, Kėdainių rajono merė Nijolė Naujokienė.
Sekminių šventė tęsėsi Šilingų dvaro parke. 1863 metų sukilimo muziejus kvietė susipažinti su panevėžiečio Česlovo Gnižinsko spalvotosios grafikos darbais.
Apie pirmąją gegužinę, organizuotą klieriko Stakausko ir vykusią Paberžėje prieš 110 metų, pasakojo kraštotyrininkas Rytas Tamašauskas. 1899 metų birželio 29-ąją, po Petrinių atlaidų vykusioje gegužinėje nebuvo alkoholio, grojo armonika, virkavo smuikelis, dundėjo būgnas, dūdavo dūda, susirinkusieji šoko ir žaidė. Netgi buvo parodytas vaidinimas. Gegužinė užsitęsė iki paryčių.
1863 metų sukilimo muziejaus vadovė Regina Galvanauskienė priminė Paberžės istoriją. Ši vietovė glaudžiai susijusi su vokiečių kilmės dvarininkais Šilingais, už kurių pinigus čia buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Vėliau ji sudegė, bet Šilingai Paberžėje pastatė koplytėlę. 1855 metais klebonauti atvykus kun. Antanui Mackevičiui, naujosios bažnyčios statybos fundatoriais buvo irgi Šilingai. Per trejus metus iškilo šventovė, kuri tebestovi iki šių dienų. Klebonas susidraugavo su Vincu Svirskiu, kuris iš medžio išdrožė bažnyčios altorių. Per 220 metų Paberžės bažnyčioje dirbo apie 17 kunigų.
Šventės dalyviai malonių akimirkų sulaukė iš Krekenavos kultūros centro mėgėjiško teatro Avilys. Jis suvaidino Zofijos Lindušienės režisuotą R. Peciukonio spektaklį Nei velnas, nei gegutė, kuris jau yra pelnęs Lietuvos liaudies kultūros centro diplomą. Šilingų dvaro parke pasirodė Kėdainių krašto vaikų ir suaugusiųjų meno mėgėjų kolektyvai.
Skambėjo Gudžiūnų seniūnijos moterų folklorinio ansamblio Vinkšna balsai, grojo Sirutiškio kaimo kapela.
Bronius VERTELKA
© 2009 XXI amžius
|