|
Pergalės ar pralaimėjimai
Linas Šalna
Praėjusį sekmadienį Europos Sąjungos valstybėse vykę Europos Parlamento narių rinkimai pasižymėjo tam tikru pasyvumu (rinkimuose vidutiniškai dalyvavo tik 43 proc. rinkėjų vietoj prieš penkerius metus buvusių 45,5 proc.). Tačiau visus rekordus sumušė pasyvumas dviejose Europos sąjungos šalyse Lietuvoje (20, 9 proc. vietoj 2004 metais buvusių 48 proc.) ir Slovakijoje (19,6 proc.). Tačiau vos 20 procentų perkopęs Lietuvos rinkėjų aktyvumas, atrodo, mažiausiai buvo įdomus politikams. Rinkėjams papriekaištavo net prezidentas Valdas Adamkus, pasakęs, kad lietuviams Europos reikalai visiškai nerūpi. Į EP išrinktos visos pagrindinės šalies partijos neteko žymios dalies savo rėmėjų, balsavusių už jas per Seimo rinkimus. (Rinkimuose į EP aktyviausiai balsavo Nyderlandų ir Belgijos rinkėjai net iki 85-90 proc., nes nedalyvaujantiems rinkimuose šiose šalyse numatytos baudos.)
Dešiniųjų elektoratas stiprokai aptirpo sumažėjo beveik 100 tūkst. lyginant su rudenį vykusiais Seimo rinkimais: kovoje dėl Seimo mandatų konservatorius rėmė per 240 tūkst. piliečių, o šįkart už juos balsavo tik 147 tūkstančiai. Premjeras mano, kad už TS-LKD aktyviai balsavusi tauta ištikimai remia Vyriausybės antikrizinę politiką: Darbai, kuriuos pradėjome, turi būti tęsiami. Tai pasakė rinkėjai. Bet ar tikrai tą rodo rinkėjų pasyvumas? Greičiau tai yra nusivylimas ir neaiškia ES politika, ir jos parlamente dirbančiais Lietuvos atstovais. Sumažėjo ir vadinamųjų socialdemokratų (ekskomunistų) elektoratas 102 tūkst. vietoj buvusių 142 tūkst., tačiau už juos dabar balsavo apie 19 proc. rinkėjų vietoj rudenį buvusių 12 proc.. Tvarkiečius parėmė 67 tūkst. žmonių, o tai pustrečio karto mažiau nei per Seimo rinkimus. Darbo partijos rėmėjų skaičius sumažėjo nuo 111 iki 48 tūkst., Liberalų sąjūdžio nuo 71 iki 40 tūkstančių (nors vienintelį mandatą jiems iškovojęs filosofas Leonidas Donskis nepriklauso jokiai partijai).
TS-LKD pergalė pasiekta tik sumažėjusio rinkėjų aktyvumo dėka. Ir kitos partijos turi pripažinti rinkėjų nusivylimą jomis. Taigi EP atstovai išrinkti labai mažu rinkėjų skaičiumi. Tai turi pripažinti visi politikai. Juk 5 proc. visų rinkėjų balsų tikrai neskamba pergalingai (tiek ir tegavo daugiausia atstovų į EP pasiųsti galinti TS-LKD). Dar mažiau rinkėjų tik 4 proc. nuo visų gavo LSDP atstovai. V. Landsbergis teigė, kad reikės gerai pasukti galvą aiškinant kitų valstybių atstovams Europarlamente, kodėl Lietuva taip pasyviai balsavo šiuose rinkimuose. Lyginant su estais, tenka konstatuoti, kad estai yra sąmoningesni piliečiai nei lietuviai, Lietuvos ryto televizijoje apgailestavo V. Landsbergis. Kairieji piktdžiūgavo, kad valdančiąją koaliciją sudarantys konservatoriai ir liberalai iškovojo vos 5 mandatus, o kitos valdančiosios partijos liberalcentristai ir prisikėlėliai patyrė triuškinamą pralaimėjimą, negaudami nė vieno mandato, tuo tarpu kiti 7 mandatai atiteko Seimo opozicijoje esančioms partijoms. Prisikėlėliai, per praėjusius Seimo rinkimus sulaukę kone 190 tūkst. rinkėjų paramos, šįkart gavo vos per 5 tūkstančius rinkėjų balsų. Vienintelė Lenkų rinkimų akcija (LRA) sugebėjo sutelkti savo rinkėjus ir gauti tik šiek tiek mažiau balsų nei prieš pusmetį. LRA per Seimo rinkimus balsus atidavė 59 tūkstančiai rinkėjų, dabar 46 tūkstančiai (8,46 proc.), o tai reiškia nežymų už lenkišką partiją balsavusiųjų skaičiaus sumažėjimą.
Šiuose rinkimuose pasireiškęs didžiulis pasyvumas tai savotiškas nuosprendis ir valdančiųjų keturių partijų politikai, ir visai šalies politinei sistemai, nes 8 iš 10 piliečių jau nebemato prasmės eiti balsuoti. Nė viena Lietuvos partija po šių Europos Pralamento rinkimų neturi kuo džiaugtis rinkėjai parodė, kad politikais (o gal tik būsimais milijonieriais juk ne paslaptis, kad kai kurie jų į EP eina tik dėl didelio atlyginimo) bei pačiu EP nepasitikima. Dar įdomiau, kad į EP Lietuva pasiunčia abejotinos prabos politikus: ir nušalintą prezidentą R. Paksą, pagaliau gausiantį gerai apmokamą valdišką postą, ir atstatydintą Vilniaus merą J. Imbrasą, bei prasikaltusį Lietuvos valstybei V. Uspaskichą. Jie papildys margą europarlamentarų būrį, kuriame yra ir švedų piratų, ir įvairių valstybių neonacių bei komunistų, ir šiaip smagių gražuolių, ar kitokių keistuolių. Tiesa, EP papildys vienas tikrai krikščioniškas vertybes ginantis atstovas iš Lietuvos tai Lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševkis. Jis jau pradėjo mokytis anglų kalbos ir teigia imsiąsis kovoti už krikščionišką Europą, tradicinę šeimą bei kitas europietiškas vertybes, nes Europa turi likti krikščioniška sąjunga, krikščionybė yra Europos pagrindas ir todėl būtina kovoti už krikščionybės puoselėjimą bei tradicinę šeimą.
Premjeras paminėjo kaimynines valstybes (Latvija, Estija), kuriose pirmąsias vietas užėmė opozicinės partijos. Todėl esą jo vadovaujamos TS-LKD pergalė yra išskirtinė regione. Bet reikia priminti, kad politiniai apžvalgininkai Vakarų Europoje ir pačiame Briuselyje apie tai visiškai nekalbėjo. Jei tikėtume A. Kubiliumi, tai Latvijos valdžios diržų veržimo priemonės rinkėjams nepatiko (jie noriau rinko opozicionierius). Gyrimasis, kad Lietuvoje tarp trijų Baltijos valstybių, išgyvenančių labai panašias gilias ekonomines problemas, esame vienintelė valdanti partija, laimėjusi rinkimus ir lyginimasis su Vokietija ar Lenkija, kur valdančiosios partijos taip pat pasirodė sėkmingai, yra iš piršto laužtas tokia Lietuvos pergalė Europoje nė nepastebėta. Kaip valdančiosios partijos ir koalicijos vadovui A. Kubiliui reikėtų susirūpinti itin žemu rinkėjų aktyvumu ir netgi jo partijos šalininkų mažėjimu. Iš premjero lūpų niekaip nesuprasi, kad komunistiniai gyrimosi laikai jau praeity: kiekvieną nesėkmę jis linkęs paversti pergale ar sėkme, ir netgi didele. Aišku, nėra kuo girtis ir vadinamųjų socialdemokratų vadams jų elektoratas irgi sumažėjo bei neparodė aktyvumo. Gal jie ir gali džiaugtis, kad laimėjo 22 apygardose (Pakruojyje ir Šilalėje už juos balsavo per 43 proc. žmonių, Šiaulių mieste 22,67 proc., o Vilniuje ir Kaune buvo antri).
Europos Sąjungos šalyse konservatyvios (centro-dešiniosios) partijos įtikinama persvara laimėjo prieš socialistus. Europos kairiosios pakraipos politinės jėgos nesugebėjo paversti politiniu kapitalu plačiai paplitusio visuomenės nerimo dėl krizės ir atvėrė kelią savo pozicijas sustiprinti euroskeptiškoms partijoms bei kraštutinių dešiniųjų partijoms, pasisakančioms prieš imigrantus. Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje valdžioje esančios socialistų partijos buvo rinkėjų nubaustos. Kitos kairiosios pakraipos partijos, kurios yra opozicijoje Vokietijoje bei Prancūzijoje, patyrė nemenkų politinių nuostolių.
Centro dešinės pakraipos Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų (EPP-ED) blokas laimėjo 267 vietas ir toliau bus didžiausia politine grupe Europos Parlamente. EPP-ED turės 21 vieta mažiau nei ankstesniame Europos Parlamente. Socialistai liko antri ir turės 159 vietas, anksčiau jie turėjo 215 vietų. Manoma, kad prie Socialistų politinės grupės Europarlamente prisijungs apie 20 Italijos kairiosios pakraipos Demokratų partijos narių. Trečiąją vietą rinkimuose užėmė Liberalų ir demokratų aljansas, kuris laimėjo 81 vietą. Žalieji liko ketvirti, gavę 51 vietą. Ankstesniame Europos Parlamente, kuris yra vienintelė tiesiogiai renkama Europos Sąjungos (ES) institucija, žalieji turėjo vos 43 vietas.
Europos parlamente būsimus penkerius metus iš viso dirbs 736 europarlamentarai. Maždaug 388 mln. žmonių turėjo galimybę pareikšti savo valią didžiausiuose istorijoje transnacionaliniuose rinkimuose, kurie vyko keturias dienas.
© 2009 XXI amžius
|