Pirmasis puslapis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Prasidedančių Kunigų metų akcentai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI Devintinių iškilmėje suteikia eucharistinį palaiminimą

Siekiama vienybės su Kristumi

Šiandien, birželio 19-ąją, Švenčiausiosios Jėzaus Širdies liturginėje šventėje, popiežiaus Benedikto XVI inauguruojami Kunigų metai artimaisiais mėnesiais taps vienu svarbiausių Bažnyčios gyvenimo akcentų. Pagal Šventojo Tėvo sumanymą jie sutampa su  prancūzų dvasininko Šv. Jono Marijos Vianėjaus, kuris pasaulyje labiausiai žinomas kaip „Šventasis Arso klebonas“, mirties 150-ųjų metinių minėjimu. „Tegul šie nauji jubiliejiniai metai taps tinkama proga apmąstyti kunigiškos misijos vertę ir svarbą bei prašyti Viešpaties daugiau kunigų dovanoti savo Bažnyčiai“, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI praėjusį sekmadienį susitikęs su tikinčiaisiais Romos Šv. Petro aikštėje vidurdienio „Viešpaties Angelas“ maldai.

Kelias dienas prieš tai, birželio 11-ąją aukotų Devintinių, Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmių šv. Mišių homilijoje, Šventasis tėvas taip pat išsakė prasmingas mintis, skirtas prasidedantiems Kunigų metams, kurių tema „Kristaus ištikimybė, kunigo ištikimybė“. Kreipdamasis į kunigus jis pabrėžė, kad  sakramentinius šventimus gavusius dvasininkus Kristus pirmiausia paskyrė kartu su Juo gyventi „aukos ir šlovinimo gyvenimą“ dėl pasaulio išganymo. „Todėl tik per vienybę su Kristumi jūs gebėsite pasiekti tą dvasinę gerovę, kuri neša viltį jūsų pastoracinei tarnystei“, – sakė popiežius Benediktas XVI.

Jis priminė Šv. Leono Didžiojo mokymą, kad krikščionys, dalyvaudami Eucharistijoje turi stengtis tapti tuo, ką priima, tai yra Kristaus Kūnu ir Krauju. „Jeigu tai svarbu kiekvienam krikščioniui, tai dar didesniu laipsniu tai svarbu mums, kunigams“, – aiškino Šventasis Tėvas. Taigi, tapimas Eucharistija, savosios egzistencijos aukojimu, turi būti „troškimu ir pareiga“ visų, kurie kasdien aukoja švenčiausiąjį Kristaus Kūną ir Kraują prie altoriaus. Tokiu būdu kiekvieną dieną Eucharistijoje „mes randame laisvę ir skaisčią meilę, kuri mums padeda tapti vertais Kristaus sielovadininkais ir Jo džiaugsmo liudytojais“, – teigė popiežius Benediktas XVI.

Jis pabrėžė, kad būtent „autentiško atsidavimo Eucharistijai pavyzdžio“ tikintieji tikisi ir nori iš kiekvieno savo kunigo. Kaip tik todėl parapijiečiai džiaugiasi matydami dvasininkus tyloje ir ilgam susikaupusius Adoracijoje prie Švenčiausiojo Sakramento. Tokiu pamaldumu ypač pasižymėjo ir „šventasis Arso klebonas“, kurį pradėdamas Kunigų metus popiežius Benediktas XVI oficialiai paskelbia visų pasaulio kunigų dangiškuoju globėju.

Sekuliarizacijų pavojus Bažnyčiai

Tokio pamaldumo pavyzdžio rodymas labai svarbus dabar, kada netgi į Bažnyčią „atsėlina kalstinga sekuliarizacija“, – sakė Devintinių homilijoje Šventasis tėvas. Perspėdamas dėl progresuojančio sekuliarizmo pavojaus pačiame bažnytiniame gyvenime, jis atkreipė dėmesį į formalų ir dvasiškai tuščią dalyvavimą pamaldose, kada pritrūksta pagarbos liturgijai ir nepajuntama „širdies įtraukimo“. Kartais galime pastebėti, kad šv. Mišių celebravimas vyksta skubotai ir paviršutiniškai, nes viską užgožia „žemiška veikla ir rūpesčiai“.

Verta prisiminti popiežiaus Benedikto XVI, tuomet dar kardinolo Jozefo Ratcingerio, perspėjimą per 2005 metų Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio apmąstymus: „Ar neturėtume mes pagalvoti, kaip daug Kristus kenčia ir savo paties Bažnyčioje?.. Kaip dažnai piktnaudžiaujama jo Buvimo šventuoju sakramentu, kaip dažnai Jis turi ateiti į tuščias ir blogas širdis! Kaip dažnai mes celebruojame tik patys save, net nesuvokdami, kad ten yra Jis!“

Praėjusių Devintinių homilijoje pripažinęs, kad tokio pilno suvokimo neleidžia pasiekti žmogiškasis nuodėmingumas, Šventasis Tėvas pabrėžė, kad vis tiek reikia stengtis vertinti Viešpaties meilės duoną ir nuolat atnaujinti tikėjimą į realų Kristaus esamumą Eucharistijoje. „Su Eucharistija dangus nužengia į žemę, Dievo rytojus ateina į dabartį ir laikas tampa, kaip ir buvo anksčiau, apglėbtas dieviškosios amžinybės“, – teigė popiežius Benediktas XVI. Baigdamas homiliją jis meldė Viešpaties „duonos, kuri palaiko mus amžinajam gyvenimui“. Kitaip sakant – pasaulio išlaisvinimo iš „blogio nuodų, iš smurto ir neapykantos, kuri užteršia žmonių sąžines“, kurias apvalyti gali tik Viešpaties gailestingosios meilės jėga.

Eucharistinio pamaldumo skatinimą pabrėžė ir Dvasininkijos kongregacijos prefektas kardinolas Klaudijus Umešas laiške, skirtame prasidedantiems Kunigų metams. „Šie metai turi būti ypatingi maldos metai, pačių kunigų maldos, maldos su kunigais ir maldos už kunigus metai“, – pažymėjo Šventojo Sosto dikasterijos vadovas. Kadangi laukiama įvairių vietinių Bažnyčių iniciatyvų, norisi priminti prieš kelis metus žymaus Lietuvos katalikų hierarcho, Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko pradėtą maldos už dvasinius pašaukimus akciją. Jo sukurtoje maldoje prašoma Viešpaties: „Stiprink kunigus ir vienuolius jų amžiname šventame pašaukime, laimink jų pastangas ir darbą. Leisk jiems būti žemės druska, kad jie išvengtų visokio sugedimo. Padaryk juos pasaulio šviesa, kad šviestų savo žodžiais ir darbais. Suteik jiems išminties, kantrybės, tvirtumo, kad plėstų Tavo garbę ir karalystę visame pasaulyje ir kad visus jiems patikėtus žmones, nuvestų į amžinąjį gyvenimą“. Be abejonės šio pamaldumo kontekste Eucharistija turi užimti svarbią vietą.

Nurodydamas į prasidedančių Kunigų metų maldos aspektą Vatikano informacijos tarnybos direktorius jėzuitas kunigas Federikas Lombardis primena, kad popiežius Benediktas XVI savo susitikimuose su kunigais dažnai dovanoja po rožinį, sakydamas: „Netgi kunigams reikia priminti, kad turi melstis“. Ir šis jų pamaldumas neturi būti formalus ir paviršutiniškas, neturi būti užgožtas kasdienių darbų ir žmogiškų rūpesčių. Tėvas F. Lombardis pastebėjo, kad ir šventasis J. Vianėjus griežtai kritikavo maldos paviršutiniškumą. Arso klebonas sakydavo, jog kartais skubiai besimeldžiantis asmuo tarsi sako Viešpačiui: „Aš noriu tik du dalykus Tau pasakyti, todėl tai padarysiu greitai ir eisiu sau“.

Evangelizuoti, o ne demonizuoti

Žinoma, kunigų šventumas pirmiausia yra jų pačių atsakomybė, bet tai turi rūpėti ir visai tikinčiųjų bendruomenei. Visų dvasinis solidarumas yra galinga parama sielovadiniam ir apaštaliniam kunigo gyvenimui, – teigė tėvas F. Lombardis. Todėl ir Kunigų metų šventimas turi prasmingai įtraukti kiekvieną vyskupiją ir parapiją, visą „katalikiškąją tautą, neabejotinai mylinčią savo kunigus ir trokštančią matyti juos kasdieniniuose apaštalavimo darbuose laimingus, šventus ir džiugius“, – rašo  savo laiške Dvasininkijos kongregacijos prefektas kardinolas Klaudijus Umešas. Birželio pradžioje duotame interviu JAV katalikų žinių agentūrai CNS, jis pastebėjo, jog tikinčiųjų parama kunigams reiškia ir dalijimąsi atsakomybė už parapijinį gyvenimą ir Bažnyčios misijos įgyvendinimą. „Kartais pasauliečiai padeda kunigams, bet kartu galvoja, kad jeigu reikalai nėra geri, tai už tai yra atsakingas tik kunigas, kadangi – tai jo Bažnyčia. Be iš tikrųjų Bažnyčia yra mūsų visų“, – sakė kardinolas K. Umešas.

Jis taip pat pabrėžė, kad švenčiant Kunigų metus nepakanka vien tik „pyragų kepimo“ savo dvasininkams ar dažnesnių nei įprasta šypsenų. Tai turi būti ne ilgus mėnesius trunkanti šventė, bet rimtas darbas ir atsakingos diskusijos, kaip efektyviai evangelizuoti šiuolaikinį sekuliarizuotą pasaulį. Dabartinė kultūra iš tikrųjų gerokai nukrikščionėjusi, su įsivyravusiomis reliatyvizmo ir nihilizmo tendencijomis. Tačiau negalima nuo jos nusigręžti, „užsidaryti į getą“ ir likti „savame kampe“. Atvirkščiai,  dabartinis pasaulis yra ta vieta, į kurią kunigai yra pašaukti vertingai gyventi, ją „evangelizuoti įteigiant, kad galima nešti Evangeliją naujajai visuomenei jos nedemonizuojant, neignoruojant ir nerodant nusivylimo ja“, – optimistiškai teigė Vatikano kardinolas.

Kad šios paskatos būtų prasmingai įgyvendintos, verta priminti ir Dvasininkijos kongregacijos sekretoriaus arkivyskupo Mauro Piančenzos nurodymą į kunigiško atsivertimo poreikį. Birželio 5 dieną publikuotame laiške pasaulio kunigams artėjančių iškilmių proga jis pažymėjo, kad šis atsivertimas reiškia kiekvieno, gavusio sakramentinius šventimus „bažnytinio identiteto“ stiprinimą, nuo kurio priklauso sielovadinio darbo sėkmė. Kunigo asmenyje turi būti „sukurta erdvė, įgalinanti Kristų, Gerąjį Ganytoją, gyventi mumyse ir veikti per mus“, – aiškino arkivyskupas M. Piančenza. Kaip tik tuomet kunigo dvasingumas bus dvasingumas paties Kristaus, kuris yra Naujojo Testamento vienintelis ir Aukščiausias Kunigas“.

Galimybė pelnyti atlaidus

Kaip dvasinio atsinaujinimo paskata Kunigų metais yra Vatikano paskelbti visuotiniai bei daliniai atlaidai, kuriuos šių metų laikotarpiu galės pelnyti tiek kunigai, tiek ir visi tikintieji. Šie metai bus užbaigti 2010-ųjų birželio 19 dieną Šv. Petro aikštėje įvyksiančiu viso pasaulio kunigų suvažiavimu, kuriame jie „atnaujins ištikimybę Kristui ir tarpusavio brolybės ryšius“.

Kunigai visuotinius atlaidus gali laimėti ir kalbėdami brevijoriaus rytmetines maldas arba vakarinius Mišparus „prieš viešam pagarbinimui arba tabernakulyje esantį Švč. Sakramentą“. Kunigai sielovadinėje veikloje turi sekti šv. J. Vianėjaus pavyzdžiui, dosnia širdimi celebruoti sakramentus, ypač Atgailos sakramentą. Visuotinius atlaidus, kurių gavimui reikalinga – išpažintis, Komunija, malda Popiežiaus intencijomis, kunigai gali paaukoti ir už savo mirusius konfratrus. Iš dalies atlaidai suteikiami kunigams nuoširdžiai meldžiant sau švento gyvenimo ir sėkmingo patikėtų pareigų įgyvendinimo (tokios malonės galima melsti ir už mirusius dvasininkus).

Tikintieji pasauliečiai visuotinius atlaidus galės pelnyti dalyvaudami šv. Mišių aukoje per Kunigų metų atidarymą bei uždarymą, šv. J. Vianėjaus mirties metines (rugpjūčio 4 dieną), o taip pat kiekvieno Kunigų metų mėnesio pirmąjį ketvirtadienį. Visuotinius atlaidus gauti galima ir kitomis dienomis, kurias parinks vietiniai ordinarai. Siekiant šios malonės tikintieji turi skirti maldas Aukščiausiam ir Amžinajam kunigui – Jėzui Kristui ir prašyti, kad kunigai atliktų gerus darbus, kad taptų šventesni.

Visuotinius atlaidus gali laimėti seni žmonės, ligoniai bei visi kiti, kurie dėl pateisinamų priežasčių negalės palikti savo namų ir nueiti į pamaldas. Jie turėtų sieloje atsisakyti prieraišumo kuriai tai nuodėmei ir išlaikyti intenciją, kad esant galimybei realiai įvykdys visas tris Atlaidų gavimo sąlygas. Kunigų metų atlaidams skirtomis dienomis seneliai ir ligoniai namuose turi melstis „už kunigų šventumą“ ir aukoti savo ligas bei kančias „Dievui per Švč. M. Mariją, Apaštalų Karalienę“. Dalinių atlaidų gavimui nurodytomis dienomis visi tikintieji turi sukalbėti po penkis „Tėve mūsų“,„ Sveika Marija“ ir „Garbė Dievui“ bei maldą Švč. Jėzaus Širdies garbei, prašydami kunigų tyrumo ir šventumo.

© 2009 „XXI amžius“