2009 m. birželio 19 d.
Nr. 48
(1740)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Šešėlinės valdžios
pinklės

Gyvybės jėga
Eucharistijoje

Prasidedančių Kunigų metų akcentai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
Devintinių iškilmėje
suteikia eucharistinį palaiminimą

Siekiama vienybės su Kristumi

Šiandien, birželio 19-ąją, Švenčiausiosios Jėzaus Širdies liturginėje šventėje, popiežiaus Benedikto XVI inauguruojami Kunigų metai artimaisiais mėnesiais taps vienu svarbiausių Bažnyčios gyvenimo akcentų. Pagal Šventojo Tėvo sumanymą jie sutampa su  prancūzų dvasininko Šv. Jono Marijos Vianėjaus, kuris pasaulyje labiausiai žinomas kaip „Šventasis Arso klebonas“, mirties 150-ųjų metinių minėjimu. „Tegul šie nauji jubiliejiniai metai taps tinkama proga apmąstyti kunigiškos misijos vertę ir svarbą bei prašyti Viešpaties daugiau kunigų dovanoti savo Bažnyčiai“, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI praėjusį sekmadienį susitikęs su tikinčiaisiais Romos Šv. Petro aikštėje vidurdienio „Viešpaties Angelas“ maldai.


Paminėta Gedulo ir vilties diena

Pirmadienio vidudienį, Naujojoje Vilnioje,
prie geležinkelio stoties, iš kurios
pajudėjo ešelonai į tremtį, esančio
memorialo vyko atminimo valanda
Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Savaitgalyje Lietuvoje paminėta Gedulo ir vilties diena, per kurią prisimenami masiniai Lietuvos žmonių trėmimai į Sibirą. Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos išvežti tūkstančiai žmonių. Manoma, kad per savaitę tada ištremta apie 20 tūkst. Lietuvos gyventojų, daugiausia išgabenti į Altajaus ir Krasnojarsko kraštus. Iš viso per kelerių metų trėmimus iš Lietuvos išvežta apie 150 tūkst. žmonių, o dėl 50 metų trukusios sovietinės okupacijos per trėmimus, egzekucijas, kalėjimus, rezistentų žudynes Lietuva galėjo netekti beveik milijono piliečių.


Kodėl gruzinai nemėgsta savo prezidentų

Dokumentinio filmo „Kraujuojanti Gruzija“
režisierius Marijus Bagdonavičius
Autoriaus nuotrauka

Marijus Bagdonavičius – vienas iš tų karo korespondentų, kurie savo akimis regėjo Rusijos – Gruzijos konfliktą ir viską užfiksavo filmavimo kamera. Iš praėjusių metų rugpjūčio karo jis namo parsivežė daug unikalios vaizdinės medžiagos. Šiandien Lietuvoje rodomas jo dokumentinis filmas „Kraujuojanti Gruzija“. Filmo trukmė – 25 minutės. Tačiau į juostą ne viskas buvo sudėta. Filmo kūrėjas rodo ne viską, ką norėjo parodyti. Jam sutrukdė politinė ir  karinės cenzūra. „XXI amžiaus“ korespondentas Gintaras VISOCKAS su režisieriumi M. Bagdonavičiumi kalbėjosi apie tai, kas ir kodėl nebuvo sudėta į dokumentinį filmą. Režisierius prisipažįsta, jog rengdamas filmą apie nukentėjusią Gruziją, jis susidūrė ir su kai kuriomis moralinėmis normomis.


Kai darbai skiriasi nuo žodžių...

Ispanija žino apie Lietuvą. Tai – Sabonio, Marčiulionio kraštas. Bet apie lietuvius tremtinius, apie jų didžiules aukas, apie 50 metų besitęsusią lietuvių kovą už nepriklausomybę – ispanai nežino nieko. Ispanų (ar kitų tautų atstovų) žinios apie lietuvius tikrai neatsiranda dėl politikų sukurto ar galutinai sužlugdyto Lietuvos įvaizdžio pasaulyje (tik dešimtys milijonų litų išleista).


„Rekviem“ atliks jungtinis choras

Rimantas KLEVEČKA

Italų operos genijus
Džiuzepė Verdis (1813–1901)

Šiemet Vilnius – 2009-ųjų metų Europos kultūros sostinė – miestiečius ir miesto svečius iš visos Lietuvos bei užsienio šalių džiugina išskirtinėmis muzikos šventėmis, pristatydamas žymiausių Europos muzikos genijų kūrinius. Tokių renginių ypač gausiai bus šį savaitgalį.

Birželio 21 dieną, 19 val., naujoje Vilniaus miesto „Teatro arenoje“ (Olimpiečių g. 3) koncertuos jungtinis „World Festival Choir“ (Pasaulio festivalių choras), kuris kartu su Kauno valstybiniu choru ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojant maestro Modestui Pitrėnui, atliks Džiuzepės Verdžio „Rekviem“ (Giussepe’s Verdi „Requiem“).


Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Prasmingas sekmadienis jaunimui

Jaunieji lekėtiškiai klausosi
klebono pamokslo

Lekėčiai. Gegužės 31 dieną parapijoje įvyko trejopa iškilmė – Švč. M. Marijos apsilankymo, Sekminių ir Pirmosios Komunijos šventė.

Į šią iškilmingą šventę atvyko svečių kunigų ir daug tikinčiųjų iš Lekėčių ir kitų parapijų. Kauno kunigų seminarijos propedeutinio kurso vadovas kun. Rimantas Baltrušaitis pamoksle išaukštino Dievo Motiną Švč. M. Mariją, kalbėjo apie jos bendrystę su Šventąja Dvasia. Pamokslininkas priminė ir parapijos titulinius Švč. Mergelės Marijos apsilankymo pas šv. Elžbietą atlaidus: „iš Jėzaus Motinos turime visi pasimokyti jos patarnavimo ir nuolankumo…“


Vilniaus arkivyskupijoje

Mašiagalos dekanate

Tituliniuose atlaiduose giedojo LMA choras

Švč. Trejybės bažnyčioje gieda
LMA choras, diriguoja
meno vadovas Vytautas Verseckas

Sudervė. Nedidelį bažnytkaimį, įsikūrusį vos 16 km nuo Vilniaus, garsina ne tik gražios apylinkės, čia pat tyvuliuojantis Vilnojos ežeras, bet ir ypatingos formos ir akustikos Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1803–1822 metais ant aukštos kalvos. Klasikinės formos, dorėninių kolonų portikas primena garsaus architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus manierą, tačiau oficialiai pastato autoriumi laikomas architektas Laurynas Bortkevičius. Tituliniai bažnyčios atlaidai – Švč. Trejybės šventė yra švenčiama praėjus aštuonioms savaitėms po šv. Velykų.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija