2009 m. birželio 19 d.
Nr. 48
(1740)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Šešėlinės valdžios pinklės

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Įsibėgėjanti finansinė krizė vis skaudžiau smogia Lietuvos ekonomikai ir paliečia jau beveik visus gyventojų sluoksnius. Dabartinė krizė, Lietuvoje besireiškianti ypač aštriai, atskleidė daug tamsių verslo ir politikos užkulisių. Stambusis verslas ir politika mūsų šalyje yra glaudžiai susiję. Monopolinį verslą kontroliuojantys oligarchai ir jų parankiniai niekada nesibodi imtis kriminalinių metodų savo tikslams pasiekti.

Po 1990 metų kovo 11 dienos Lietuvoje prasidėjusios esminės permainos gerokai pakeitė komunistinio valdymo piramidę. Ji prarado pozicijas. Todėl kartu su KGB struktūromis ir kriminalinio pasaulio lyderiais ėmė vienytis ir kurti revanšo planus bei papirkinėti kai kuriuos iš Sąjūdžio gretų kilusius politikus, skleidė priešišką propagandą, pasipriešino liustracijos procesui. LDDP, pasirėmusi valdžia, pradėjo dalintis šalį kartu su mafijinėmis struktūromis, iš esmės padėjusiomis jai ateiti į valdžią. Pradinis šešėlinės valdžios įtvirtinimo etapas – 1993-1996 metai. Reali valdžia susitelkė kelių nomenklatūrinių klanų, susiliejusių su aferistų grupuotėmis, rankose. Valdymo struktūra iš dalies priminė šių laikų Rusijos valdymą. Klanai veikė tarsi slaptosios ložės. Jų vadeivos kontroliavo daugelio ministrų, valstybių bankų vadovų veiklą. Tada įsigalėję V. Beriozovas, R. Marcinkus, B. Vainora, M. Gusiatinas, P. Vojeiko ir kiti panašūs veikėjai nebuvo labai žinomi, tačiau tapo labai įtakingais. Suklestėjo galingos kriminalinės gaujos. Garsioji ,,Vilniaus brigada“ dar sovietmečiu tapo įtakinga jėga, jos vadeivos dažnai bendraudavo su KGB pareigūnais ir LKP CK bosais. ,,Vilniaus brigados“ vadeivos buvo artimai susiję su kai kuriais prieštaringos reputacijos verslininkais – I. Šifrinu, A. Buzūnu ir kitais. Įdomi detalė – 1993 metų liepą vienam iš ,,brigadinių“ vadeivų D. Kaplanui (Dodikui) paskirta valstybės apsauga, jį saugoti ėmėsi buvęs A. Brazausko asmens sargybinis J. Šimelionis. 1993 metų spalį, po V. Lingio nužudymo, situacija kiek pasikeitė, tačiau dauguma grupuotės vadeivų išvengė suėmimo. Nors ir buvo trimituojama apie ,,Vilniaus brigados“ sutriuškinimą, tokie teiginiai neatitiko tikrovės. Mitai apie sutriuškinamą rėmėsi tuo, kad B. Dekanidzė 1994 metais buvo nuteistas mirties bausme, o kitas grupuotės vadeiva I. Tiomkinas (Timocha) pabėgo į užsienį. Buvo teigiama, kad gaujos veikla paralyžiuota, tačiau taip nebuvo. ,,Vilniaus brigada“ tiesiog išsiskirstė į ,,delfinų“ grupuotę (vadovaujamą A. Gribojedovo), ,,Gintaro“ grupuotę (vadovaujamą V. Polonskio ir A. Pervičkos) bei sportininkų grupuotę (vadovaujamą V. Malachovo). ,,Brigadinių“ lyderiai turėjo nemenką įtaką tuometinėje prezidentūroje. Jie artimai bendravo su A. Brazausko patarėju A. Buzūnu ir kai kuriais kitais patarėjais.

Laikui bėgant, šešėlinių struktūrų įtaka šalyje nesumenko. A. Gribojedovas (Gribas) valdo įvairias bendroves, daug nekilnojamojo turto, dažnai bendrauja su įtakingais politikais ir juos dosniai finansuoja. Jo valdoma bendrovė ,,Via sportas“ 2002-2006 metais finansiškai remdavo Liberalų ir centro sąjungą bei Darbo partiją. VSD mini A. Gribojedovą kaip vieną iš pagrindinių kontrabandos verslo Lietuvoje organizatorių, susijusį su korumpuotais teisėsaugos pareigūnais.

Lietuvos verslo ir politikos viršūnėse visada didelę reikšmę turėjo naftos biznio reikalai. Tamsūs naftos verslo užkulisiai dažnai patraukdavo teisėsaugos, žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį. Pagrindinės temos – ,,Mažeikių naftos“ reikalai, lietuviškos naftos verslovių pajūryje užvaldymas, skandalingas ,,Lietuvos kuro“ privatizavimas. Pajūrio nafta jau pačioje atkurtos Lietuvos valstybės egzistavimo pradžioje traukė abejotinos reputacijos magnatų dėmesį. Lietuviškas naftos versloves 1993-1997 metais palaipsniui perėmė Klaipėdos oligarchai. Jie kartu su lenkų, rusų ir skandinavų verslininkais įsteigė kelias bendroves ir užvaldė visus lietuviškos naftos telkinius. Stambiausia iš šių bendrovių – ,,Geonafta“ vis remdavo įvairias politines partijas. ,,Lietuvos kuro“ privatizavimas pasižymėjo daugeliu skandalų ir įvairiais paslaptingais įvykiais. Su šiuo privatizavimu susiję kai kurie politikai, teisėjai, Austrijoje gyventis tarptautinis aferistas M. Klabinas, KGB generolo Marcinkaus žentas, buvęs finansų viceministras V. Miltienis. Dėl ,,Lietuvos kuro“ privatizavimo aferos valstybė patyrė per 30 milijonų litų nuostolį. Vėliau kai kurias šios bendrovės degalines užvaldė ,,Lukoil-Baltija“. Ši I. Paleičiko vadovaujama bendrovė artimai susijusi su keliomis Lietuvos partijoms, jas dosniai finansuodavo. I. Paleičikas pagristai vadinamas vienu įtakingiausių šalies oligarchų.

Galutinai oligarchija įsitvirtino 2003-2008 metais. Per šį laikotarpį įvyko daug įvykių – savo kapitalą įsiteisino EBSW klanas, įvyko neskaidrus ,,Alitos“ privatizavimas, ,,Alytaus tekstilę“ G. Kirkilo vyriausybė pusvelčiui (už 300 tūkstančių litų) atidavė Ž. Buzo ir R. Burbos (Raikino) klanui. Galiausiai 2008 metų gegužę įkurta monopolinė „Leo Lt“ korporacija. Ši korporacija perėmė į savo rankas visą Lietuvos elektros ūkį. Kaip paaiškėjo, „Leo LT“ įkūrimas buvo korupcinis ir valstybei žalingas sandoris, daugiausiai palankus 38 proc. akcijų valdančiai privačiai bendrovei ,,NDX energija“. Lietuvoje įsigalėję keli stambesni klanai ir dar kelios smulkesnės oligarchų grupės susiliejo su korumpuotų politikų ir pareigūnų grupėmis. Greta įtakingų ,,Rubicono“, ,,Dujotekanos“, EBSW klanų veikia su jais susiję šešėlinio pasaulio veikėjai, dalis jų iš kriminalinių lyderių tapo oligarchais. S. Dubininkas (Satas), A. Kazlaučiūnas (Šlipsas), I. Šifrinas, A. Gribojedovas ir kiti abejotinos reputacijos veikėjai jau įsiteisino, išnaudodami korumpuotus ryšius.

Šešėlinė valdžia tol turės didžiulę įtaką šalyje, kol nebus atkurti kertiniai teisinės valstybės pamatai. Kad to nėra – Darbo partijos lyderio V. Uspaskicho pavyzdys. 2005-2006 metais plačiai nuskambėjo skandalas dėl darbiečių lyderio padirbto Plechanovo akademijos diplomo. Tačiau visa ši istorija, nors ir įdomi, nėra labai reikšminga. Kur kas įspūdingesnės kitos su Uspaskichu siejamos tamsios istorijos – ypač ,,Jangilos“ byla ir neteisėtas Europos sąjungos lėšų pasisavinimas (Uspaskicho bendrovės gavo 9 milijonus litų paramos pagal klaidingus dokumentus). Mūsų teismai jau daugelį kartų išsuko nuo atsakomybės oligarchus, korumpuotus politikus ir kriminalinius baronus. Tad ši krizė tik galutinai atskleidė valstybės nuosmukio šaknis. Tam, kad pakiltum iš nuosmukio liūno, reikia pažaboti oligarchiją, nes kol ji valdo, kol kartu su sau artimais politikais ir valdininkais lemia daugelį Lietuvai svarbių sprendimų, tol piliečiai yra neprileidžiami prie valstybės valdymo. Lankstymasis prieš oligarchus nepadės sukurti teisinės valstybės, tik atvirkščiai – skatins stagnaciją ir korupcijos klestėjimą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija