Rekviem atliks jungtinis choras
Rimantas KLEVEČKA
|
Italų operos genijus
Džiuzepė Verdis (18131901)
|
Šiemet Vilnius 2009-ųjų metų Europos kultūros sostinė miestiečius ir miesto svečius iš visos Lietuvos bei užsienio šalių džiugina išskirtinėmis muzikos šventėmis, pristatydamas žymiausių Europos muzikos genijų kūrinius. Tokių renginių ypač gausiai bus šį savaitgalį.
Birželio 21 dieną, 19 val., naujoje Vilniaus miesto Teatro arenoje (Olimpiečių g. 3) koncertuos jungtinis World Festival Choir (Pasaulio festivalių choras), kuris kartu su Kauno valstybiniu choru ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojant maestro Modestui Pitrėnui, atliks Džiuzepės Verdžio Rekviem (Giussepes Verdi Requiem).
Proga išgirsti šį didingą muzikos šedevrą visuomet yra išskirtinis ir giliai jaudinantis įvykis, o juo labiau šįkart, kai įspūdingo masto jungtinius projektus įgyvendinantis World Festival Choir į Vilnių sukvies daugiau kaip 200 choristų iš Skandinavijos šalių, Vokietijos, Šveicarijos, JAV, Australijos, Naujosios Zelandijos ir Japonijos. Gausias svečių iš užsienio jėgas sustiprins Kauno valstybinis choras, puikiai susipažinęs su sudėtinga ir aukšto atlikėjų profesionalumo reikalaujančia kūrinio partitūra. Pirmą kartą Dž. Verdžio Messa da Requiem choras atliko 1973 metais Maskvoje.
Pasak Kauno valstybinio choro chormeisterės Raimondos Navickienės: Verdžio Requiem tarsi sukurtas mūsų chorui; tai tarsi spalvinga drobė su aistringomis kulminacijomis, su ryškiai pabrėžtu dramos elementu.<...>. Šiame kūrinyje mums nereikia ieškoti tam tikro stiliaus, atlikimo manieros, braižo. Jis tiesiog mums sukurtas.
Gedulingas Mišias Requiem didysis italų operos genijus parašė pačiame kūrybinių jėgų žydėjime, jau po to, kai pasaulį išvydo tokie jo operinio meno perlai kaip operos Traviata, Aida, Rigoletas, Trubadūras. Nors neabejotinai didžiausią ir reikšmingiausią Verdžio kūrybinio palikimo dalį sudaro operos, o oratorijos bei kantatos žanrai užima tik nedidelę dalį, būtent Requiem liudija kompozitorių pasiekus savo kūrybinio meistriškumo apogėjų.
Gedulingų Mišių sukūrimo istorija glaudžiai susijusi su dviem iškiliais XIX a. Italijos menininkais. 1868 metais mirus kompozitoriui Gioacchini Rossini, žymiausiems to meto Italijos kompozitoriams Verdis pasiūlė bendromis jėgomis sukurti jo atminimui gedulo Mišias ir pats 1869 metais parašė baigiamąją Mišių dalį Libera me. Deja, tuomet visam kompozitoriaus sumanymui nebuvo lemta išsipildyti Requiem nebuvo parašytas. Antroji asmenybė, kurios atminimui pagerbti ir buvo sukurtas Requiem italų rašytojas, novelistas Alessandro Manzoni. Laiške grafienei Cl. Maffci, kartą padėjusiai iš prigimties kukliam Verdžiui pasimatyti su šiuo plunksnos virtuozu, kompozitorius rašė: Jei tik būtų leista atiduoti šiam žmogui dievišką garbę, nedvejodamas pulčiau prieš jį ant kelių. 1874 m. gegužės 22 dieną, minint pirmąsias Alessandro Manzoni mirties metines, klausą ir mintį prikaustantis Requiem, diriguojant pačiam Verdžiui, buvo atliekamas 100 dainininkų choro ir 120 muzikantų orkestro. Jis suskambo Milano Šventojo Morkaus bažnyčioje. Sakralią erdvę kūrinio atlikimui parinko pats kompozitorius, būdamas įsitikinęs, kad nei teatras, nei jokia kita vieta nepajėgtų kūrinio premjerai suteikti reikiamos rimties ir iškilmingumo.
Kūrinį kritikai vertino labai įvairiai. Įtakos tam turėjo ir gana subjektyvaus pobūdžio faktoriai, kaip antai, aplinkybė, jog pats Verdis nebuvo religingas, todėl esą nepajėgus kurti tikros sakralinės muzikos. Daugelis kompozitorių jį kaltino operinę muziką įvilkus į liturginės muzikos rūbą. Tačiau Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos dėstytoja Raimonda Navickienė mano kitaip: Requiem iš tiesų daug kuo panašus į operą. Kitaip ir būti negali juk tai vienintelė kalba, kurią Verdi geriausiai mokėjo. Tokį neįtikėtiną žmogaus balsų ir orkestro derinį, tokią išraiškingą žodžių prasmės ir garso paletę galėjo išgauti tik genijus. Čia nėra nė vienos šabloniškos vietos, nė vienos betikslės pauzės viskas tikslinga. Šauksmas, lamentacija, nuolankus pasidavimas likimui, sielvartinga invokacija į Dievą ir trapų žmogų viskas vyksta iš karto, be atokvėpių ar sustojimų.
Taigi sekmadienio vakarą programa Vilnius Europos kultūros sostinė 2009 suteiks nepakartojamą galimybę po šią vasarą dažnai apniukusiu ir lietingu Lietuvos dangumi, skambant tauriems muzikos garsams, mintimis persikelti į Europos kultūros lopšį, saulėtąją operos tėvynę Italiją, o drauge prisiminti vieną įspūdingiausių Europos liturginės muzikos formų Requiem, skatinančią susimąstyti apie žmogaus būties trapumą ir stiprinantį tikėjimą sielos nemarumu.
Tai simboliška ir prasminga, todėl suskubkime nepraleisti šios unikalios galimybės.
© 2009 XXI amžius
|