|
Jėzus gydo ir išlaisvina
Šio sekmadienio Evangelija liudija nuostabius Jėzaus išgydymo stebuklus (Mk 5, 21 43). Į išgydymo sąvoką įeina ir išlaisvinimo malonė, nes kadaise tuos žmones, kurie buvo varginami piktųjų dvasių, išvaduodavo Viešpats. Šią teisę Jis patikėjo apaštalams...
Lotynų kalbos žodis exorcismus reiškia išlaisvinimas, išvadavimas. Egzorcistas yra asmuo, šiuo atveju katalikų dvasininkas, turintis teisę atlikti egzorcizmus apeigas piktosioms dvasioms, tariamai sukeliančioms ligas ir kitas nelaimes, išvaryti. Katalikų Bažnyčioje kunigai egzorcistais uoliau pradėti skirti po Vatikano II Susirinkimo (1962-1965). Tokį Bažnyčios žingsnį skatino padidėjęs žmonių smalsumas burtams, ekstrasensams, okultistams, magijoms bei su tuo susiję padariniai žmogaus sveikatai, likimui.
Katalikų Bažnyčios Katekizmas įpareigoja egzorcistą ištirti, kada asmuo yra piktosios dvasios apsėstas arba jos veikiamas, kada serga psichikos liga. Kai diagnozuojama, jog kai kuriuos žmones vargina piktosios dvasios įtaka, tuomet jiems pritaikomos maldos iš specialaus egzorcizmų apeigyno, kurias gali skaityti, beje, tik Ordinarų paskirti kunigai egzorcistai. O kai pastebimi nervų ligų simptomai, tada subtiliai dera ligonius nukreipti, pavyzdžiui, pas neurologus... Už turinčius psichinių negalių labai naudinga melstis įvairiomis išlaisvinimo ir užtarimo maldomis spontaniškomis ir iš maldynų. Svarbiausia, kad tai būtų daroma tvirtai tikint ir net su pasitikėjimu iš anksto dėkojant Viešpačiui, kad Jis tikrai vienaip ar kitaip atsilieps į nuoširdžius tikinčiųjų ir ligonių, už kuriuos meldžiamasi, maldavimus.
Apsėstieji nekontroliuojami, šaukiantys, besiblaškantys labai retai pasitaiko... Kai kuriems asmenims ir vienos egzorcizmo maldos užtenka, tada jie pagal galimybes nukreipiami į parapijų bendruomenes ir maldos grupes, kad būtų jų sustiprinami, palaikomi. Nes gali atkristi, jei neliks noro taisytis. Kai piktosios dvasios veikiamas asmuo negrįžtamai atgauna dvasios pusiausvyrą, jėgas, prarastą ramybę, tai ir yra antgamtinės malonės veikimas.
Nelabąjį žmogui gali prišaukti ir kito asmens, prakeikimai, užkeikimai, pikti keiksmai. Pasitaiko, jog kai kuriuos tokių šeimų narius kartais net iš kartos į kartą gali lydėti tam tikros ligos, nelaimės. Tuomet jiems reikia išlaisvinančių maldų. Taip pat būtina melstis, pavyzdžiui, užsakyti šv. Mišias ir už jų mirusius protėvius. Ką daryti, kad prakeiksmas neliptų? Blogi linkėjimai nepadarys bėdos, jei gyvensime krikščioniškai pasilikdami nuolatinėje Jėzaus bei Švč. M. Marijos globoje.
Kalbant apie vaikus, tai jie gali ateiti į šį pasaulį pažeisti protėvių prakeikimų arba netinkamo tėvų gyvenimo būdo, dėl jų lankymosi pas būrėjas, burtininkus ar ekstrasensus. Todėl vaiką, kaip jautriausią ir silpniausią, gali ištikti piktojo veikimas nepaaiškinamas irzlumas, nervingumas ir panašiai. Yra tekę susidurti su vienu kitu vaikeliu, kuriems medikai atsisakė padėti, nes negalėjo nustatyti diagnozės. Tada meldžiamasi išlaisvinimo malda už vaiką ir tai pat už jo suklaidintus tėvus, kad jie grįžtų prie krikščionių tikėjimo: jų atsivertimas reikalingas, kad būtų pašalintos kliūtys vaikeliui pagyti. Vaiko psichiką labai žaloja tėvų perdėm griežtas ar agresyvus elgesys su juo jaunutė siela gali tapti dirgli, neurotiška, šizofreniška, augti nevisavertė. Vaikas gali būti psichiškai sužalojamas bei veikiamas piktųjų dvasių įtakos, kai jo tėvai nuolat blogai elgiasi, namie kelia įtampą riksmais, keiksmais, grubumu, nuolatiniu smurtu. Tuomet padeda kreipimasis į kvalifikuotą psichoterapeutą, taip pat dažnai gerų rezultatų duoda išlaisvinimo malda.
Tiesiausias kelias iki visiško išsivadavimo iš buvusio gyvenimo bei atsiverti naujam yra vienytis su Viešpačiu per atgailą (juk išpažintis veikia kaip egzorcizmo malda), Komuniją, maldą, skaityti Šventąjį Raštą ir kitokius panašius spaudinius, stengtis liudyti Dievą, patarnauti kiekvienam sutiktajam. Taigi kai žmogus tiki Dievą ir kaskart vis labiau pasitiki Juo, anksčiau ar vėliau Viešpats būtinai jam suteiks išlaisvinimo (iš piktojo žabangų) džiaugsmą, nes juk Jis tikrasis Egzorcistas. O kadangi gamta nemėgsta tuštumos, tuoj po išlaisvinimo, per papildomas Dievui skiriamas garbinimo bei dėkojimo maldas, išlaisvintasis patiria ir Šventosios Dvasios pripildymą, kuris jį padaro palaimintu žmogumi.
Kun. Vytenis Vaškelis
© 2009 XXI amžius
|