Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius aplankė tėvo Pijaus šventovę

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas meldžiasi prie šv. Pijaus iš Pietrelčinos palaikų

Šventojo kapucinų vienuolio tarnystė

Popiežius Benediktas XVI aplankė San Džovanio Rotondo miestą (Apulijos regione, į pietus nuo Neapolio), susijusį su garsaus šių laikų šventojo tėvo Pijaus, OFM Cap, (1887–1968) gyvenimu ir veikla.  Birželio 21 dienos vizitas buvo skirtas šv. Pijaus iš Pietrelčinos mirties 40-ųjų metinių paminėjimui. Pernai pradedant celebruoti šį jubiliejų, ekshumuotas šventojo kūnas buvo perkeltas į naują stiklinį karstą ir išstatytas tikinčiųjų lankymui San Džovanio Rotondo kapucinų Švč. Mergelės Marijos, Maloningosios Motinos, bažnyčios kriptoje.

Sekti šventojo Arso klebono pavyzdžiu

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI prie šventojo kunigo Jono Marijos Vianėjaus portreto

Trijų evangelinių patarimų laikymasis

Švenčiausios Jėzaus Širdies liturginėje šventėje, kurios metu meldžiamasi už dvasinio luomo šventumą, pradėdamas celebruoti Kunigų metus popiežius Benediktas XVI paskelbė ir savo asmeninį laišką pasaulio kunigams. Pabrėžęs, kad Kunigų metai skirti parapijų klebonų dangiškojo globėjo šv. Jono Marijos Vianėjaus mirties („gimimo dangui“) 150-ųjų mirties metinių minėjimui, Šventasis Tėvas laiške aptarė šventojo Arso klebono gyvenimo ir pastoracinės veiklos pavyzdį. Laiške remiamasi šv. J. Vianėjaus mokymu apie kunigystės dovaną Bažnyčiai ir visuomenei, kurią dera liudyti kaip „naują gyvenimo būdą“.

Šv. Mišios už Lietuvą ir lietuvius Anglijoje

Dr. Darius Furmonavičius

Didžiosios Britanijos Lietuvių katalikų bendrijos sekretorius

Lietuvos marijonų vadovas kun. dr. Vytautas Brilius, MIC, (kairėje) ir Didžiosios Britanijos Lietuvių katalikų bendrijos pirmininkas Steponas Vaitkevičius (dešinėje) prie kun. dr. Stepono Matulio, MIC, kapo

Birželio 21 dieną Notingemo šv. Barnabo Katedroje iškilmingai paminėta Gedulo ir Vilties diena, prisiminti lietuviai tremtiniai, paminėtos šeštosios kun. dr. Stepono Matulio, MIC, mirties metinės. Dalyvavo Kolumbo riteriai iš Piterboro, vietos ir apylinkių lietuviai, Anglijos universitetų lietuviai dėstytojai ir studentai, lietuviai gydytojai.

Iškilmingas šv. Mišias už Lietuvą aukojo kun. dr. Vytautas Brilius, MIC, Lietuvos marijonų vadovas. Savo pamoksle, sakytame anglų kalba, minint Tėvo dieną JAV ir Jungtinėje Karalystėje, kun. dr. V. Brilius, MIC, pabrėžė dvasios prioritetą medžiaginių dalykų atžvilgiu, pakvietė Lietuvos tremtinių ir kankinių pavyzdžiu bet kokiomis gyvenimo sąlygomis išlaikyti dvasingumą, vienybę, viltį.

Tarnauja lietuviams Argentinoje

Kun. Augustino Steigvilos, MIC, kunigystės 60-mečiui

Alfred Bammesberger

Kun. Augustinas Steigvilas , MIC Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Birželio 29-ąją sukaks šešiasdešimt metų, kai Augustinas Steigvilas Eichštete buvo įšventintas į kunigus. 1944-aisiaias, kai į Lietuvą jau ėjo sovietų tankai, Augustinas, dvidešimtmetis Telšių kunigų seminarijos klierikas, paliko savo tėvų kraštą. Spalio 8 dieną atsisveikindamas su tėvu Augustinas manė, kad išeina iki Kalėdų, bet tėvas liūdnai atsakė, kad skiriasi tikriausiai „iki Amžinybės“. Taip ir atsitiko... Kartu su kitu klieriku pėsčiomis ir traukiniais pasiekė Lenkiją, paskui Bavariją Vokietijoje. Po kurio laiko įstojo ir baigė Eichšteto kunigų seminariją. Su pagarba jis prisimena tuometinį Eichšteto vyskupą Michael Rackl, kuris daug padėjo pabėgėliams: „Tai buvo šventas žmogus!“

Telšių vyskupijoje

Tauragės dekanate

Atlaidai restauruotoje Švč. Trejybės koplytėlėje

Švč. Trejybės atlaidų dalyviai prie Švč. Trejybės koplytėlės

Nemakščiai. Birželio 7 dieną parapijoje buvo švenčiami tituliniai Švč. Trejybės atlaidai. Šiais metais atlaidai buvo išskirtiniai, nes vyko restauruotoje Švč. Trejybės koplytėlėje, esančioje miestelio pakraštyje, Paežerio kaime.

Švč. Trejybės koplyčia yra kultūros paveldo objektas. Mūsų senoliai pasakoja, jog ši koplytėlė buvo perkelta iš Leonavo dvaro, kad Nemakščių žmonės turėtų kur melstis, nes Antrojo pasaulinio karo metu buvo sudeginta miestelio bažnyčia. Iš tų laikų yra atkeliavęs šios koplyčios bei vietos pavadinimas „Traicė“ (nuo žodžio „trejybė“), nes tuo metu liaudies kalboje ir poteriuose buvo paplitę rusiškos kilmės žodžiai. Miestelyje pastačius bažnyčią, senstant koplyčios pastatui, pasimelsti tikintieji rinkdavosi vis rečiau. Vietiniai gyventojai prisimena, kad koplyčioje paskutinės pamaldos laikytos prieš keletą dešimtmečių, klebonaujant kunigui Kazimierui Rimkui. Pastaruoju metu koplyčia buvo avarinės būklės.

Pagerbė  Švč.  Sakramentą

Iškilminga Devintinių procesija Gargždų miesto gatvėmis

Gargždai. Devintinių procesija miesto gatvėmis šiemet buvo itin iškilminga, joje dalyvavo daug jaunimo, ateitininkai. Eisenos metu ateitininkų kuopos mergaičių ansambliukas giedojo pakaitomis su bažnyčios choru, procesijos darna rūpinosi klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas.

Pirmajam procesijos sustojimui vietą gražiai papuošė Gargždų kultūros centro darbuotojai. Kapinėse buvo prisiminti čia palaidoti partizano Juozo Žemaičio tėvai bei pasimelsta už visus mirusiuosius. Devintinių eisena sustojo parke prie tremtinių kryžiaus. Čia LPKTS Gargždų skyriaus pirmininkas Česlovas Tarvydas priminė tautos kančias, birželio 14-ąją.

Vilniuje – kultūros naktis

Vaizdai iš spektaklio „Asmens sargybinis iš Devintojo Choro“ Livijos ŠIUGŽDIENĖS nuotraukos

Naktį iš birželio 20-osios į 21-ąją sostinėje nedaug kas miegojo. Ypač jaunimas. Muzika, literatūra, kinas, šokis, teatras, tapyba ir kitos meno rūšys tą naktį gerbėjų laukė net pusšimtyje Vilniaus vietų. Pagal viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ programą tą vakarą ir naktį buvo parodyta apie 60 renginių. Vilniečiai ir svečiai (galima buvo išgirsti kalbant ir latviškai, ir angliškai, ir vokiškai) galėjo pasiklausyti L. van Bethoveno muzikos Lukiškių aikštėje ar operos arijų koncerto po atviru dangumi Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, apsilankyti atgijusių pasaulio dailės kūrinių parodose Vilniaus paveikslų galerijoje ir kitur, pažiūrėti spektaklių.

Dėl Kalnų Karabacho tragedijos kalčiausias Kremlius

Karo korespondentas Ričardas Lapaitis (kairėje) svečiuojasi pas Lietuvos azerbaidžaniečių draugijos pirmininką Mahirą Gamzajevą Autoriaus nuotrauka

Su karo korespondentu Ričardu Lapaičiu seniai norėjome susitikti ir pasikalbėti apie tai, ką jis patyrė važinėdamas po Kaukazą, gyvendamas Azerbaidžane, Armėnijoje, regėdamas karinius konfliktus Kalnų Karabache, Čečėnijoje ar bendraudamas su žymiuoju čečėnų karo lauko vadu Šamiliu Basajevu. Tačiau mūsų keliai vis prasilenkdavo... Proga pasitaikė birželio mėnesį.  R. Lapaitis mielai sutiko atsakyti į keletą „XXI amžiaus“ korespondento Gintaro Visocko klausimų.

Priminė netesėtą pažadą

Lukiškių aikštėje, prie paminklo žuvusiems už Tėvynę

Birželio 14-osios vidudienį Vilniuje, Aukų gatvėje prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams buvo pagerbtos sovietų genocido aukos. Minėjime kalbėjo Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, prezidentas Valdas Adamkus, Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, LGGRT Centro vadovė Birutė Burauskaitė, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, dainavo Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių choras „Laisvė“.

Socialinės politikos gairės

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvos socialinė raida yra dinamiška ir prieštaringa. Nuo sėkmingos socialinės politikos priklauso, ar valstybės piliečiai bus skurdinami, ar galės gyventi stabiliai ir pasiturinčiai. Tai ypač aktualu šiuo metu, kai ekonominė ir socialinė situacija vis prastėja. Valstybės biudžete labai trūksta lėšų, todėl keliami mokesčiai, mažinamos algos bei kai kurios socialinės išmokos. Vėl žadama didinti PVM mokestį – nuo 19 iki 21 procento. Tačiau mechaniškas šių mokesčių pakėlimas dar negarantuoja gero rezultato. Kai šių metų pradžioje didino PVM, planavo surinkti į biudžetą didžiules lėšas. Deja, pirmi keturi šių metų mėnesiai rodo, kad surinkta 615 milijonų litų mažiau nei planuota. Jau priimami sprendimai dėl biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų mažinimo iki 10 procentų. Bus mažinamos ir motinystės išmokos, tik dar neaišku kiek.