|
Mieli XXI amžiaus skaitytojai!
Smagu apsilankyti kraštiečių šventėse, dalyvauti atlaiduose. XXI amžiaus atostogų metu praėjo ir Žemaičių Kalvarijos atlaidai, ir Marijampolės Pal. Jurgio Matulaičio atlaidai, ir garsiojo Kryžių kalno atlaidai. Paminėti ir miestų ar miestelių jubiliejai. Liepos pabaigoje Alanta minėjo 100 metų sukaktį nors ir nedidelis jubiliejus, bet reikšmingas ne tik Alantai, bet ir visai Lietuvai. O kitame Lietuvos krašte esanti Merkinė, mūsų netrumpoje istorijoje buvusi žymiu miestu, rugpjūčio 1516 dienomis kviečia joje gyvenančius ar iš jos kilusius į 650 metų vardo minėjimo šventę. Kartu ši jubiliejinė šventė sutampa su Žoline ir šv. Roko atlaidais. Tuo laiku netoliese, Semeliškėse, švenčiami šv. Roko atlaidai. Pivašiūnuose Žolinės atlaidai bus pradėti švęsti šeštadienį. Žolinę švęs ir Krekenavoje, Palangoje, Prienuose, Virbalyje, Simne, Joniškėlyje, Darsūniškyje, Leipalingyje, Igliaukoje, Žemaitkiemyje, Gelgaudiškyje, Paluobiuose, Pakuonyje, Rudaminoje ir kitose vietovėse. Lygiai taip pat daug kur bus švenčiami šv. Roko atlaidai Aukštojoje Panemunėje, Palangoje, Kaimelyje, Ūdrijoje, Sutkuose, o vasaros pabaigoje ateis eilė ir šv. Baltramiejaus atlaidams juos švęs Pilviškiai, Šlienava, Miroslavas, Sangrūda, Sintautai, Žalioji... Visos šios šventės ir sukaktys tiems, kurie dalyvauja jose, teikia didelės dvasinės atgaivos. Todėl verta pabūti kartu su kraštiečiais, giminaičiais, verta pabūti su draugais.
Kai liepos pabaigoje lankiausi gimtojo Pajevonio kasmetiniuose šv. Onos atlaiduose, pamokslininkas puse sakinio apibūdino mūsuose susidariusią dvasinę būklę: Šeimos yra, idealizmas blėsta. Gaila šios temos jis neplėtojo, neperkėlė į šių dienų aktualijas. Juk išties idealizmas turėtų degti mūsų inteligentijos ir jos vedančiojo sluoksnio politikų, nykstančių visuomenininkų širdyse. Bet matome ką kita į valdžią einantis politikas, niekaip nepasitarnavęs Tautai jos sunkiausiose istorijos tarpsnyje, okupacijos laikotarpiu, jokių idealų nesiekia, o siekia tik savo ar savo klano interesų. Argi galima vadinti idealizmu, kai politikas nemato Tautos rūpesčių, nemato sunkios jos padėties, o tik kas antrą dieną meluoja, vieną dieną sakydamas viena, kitą kita. Štai premjeras atėmė galimybę perskaičiuoti pensiją, pažadėdamas, kad tai bus padaryta nuo kitų metų. Bet dabar ir apie tai nebekalbama. O kur dar mokesčių smaugiamo verslo bėdos! Nejaugi valdžia, valdančios koalicinės partijos nemato, kad nesant verslo net nebus ką rinkti į biudžetą, biudžetas ir Sodra nesurinks pinigų, bedarbių tik daugės, nebus iš ko mokėti ne tik pensininkams, bet ir labiausiai klestinčiai politikų kastai ir valdininkų klasei, taip pat ir biudžetininkams, kurių susikaupė didžiausias skaičius. Ne veltui matydamas tokį varganą ir beteisį verslą jaunimas visiškai nenori jo imtis ir apie 90 proc. svajoja gauti tik valdišką darbą juk tada pajamos garantuotai bus maksimalios, o rūpesčiai minimalūs. Taigi politikų veidmainiškumas (vien ko vertas trigubas savo atlyginimų pasididinimas, o paskiau krizinis susimažinimas 1015 proc., bet ir tai tik iki gruodžio 31-osios) bado akis kiekvienam regėjimo dar nepraradusiam tautiečiui. Matydami tarp inteligentijos, ypač politikų, išblėsusius, tiksliau, net nesudygusius idealus, jais besivadovaujantys eiliniai piliečiai irgi nelinkę aukotis kitų labui. Taip nyksta tautinės vertybės, taip naikinamas patriotizmas, kuris valdančiųjų akyse jau seniai tapo atgyvena. Mes net nežinome, kodėl vienas ar kitas politikas tampa vienos ar kitos partijos veikėju (jo pažiūros labai tolimos nuo partijos deklaruojamų) ar koalicininku, o iš jų lūpų girdėdami tik apie mokesčių didinimą neišgirstame jokio patriotizmo ar tautiškumo apraiškų vien tik krizė ir kuo didesnis mokesčių surinkimas. Tad tokiomis sąlygomis Lietuvoje nei dvasinė, nei ekonominė padėtis negerėja. Bedarbių skaičius viršija 200 tūkstančių ir tai sudaro ne skelbiamus 9 ar 10 proc., bet apie 12 proc. Įmonės bankrutuoja, mažina darbuotojams atlyginimus arba net išmeta juos į gatvę. Tas tik dar labiau blogina padėtį. Ne veltui kalbama apie rudenį išaugsiančią ir naują grėsmę valstybei kelsiančią emigracijos bangą.
Lankydamasis Pajevonyje kalbėjausi su savo giminaičiais, kurių vaikai prieš mėnesį ar kelis buvo priversti išvažiuoti iš Lietuvos, nes arba negavo darbo, arba jiems buvo drastiškai sumažintas atlyginimas. Tad kur dėtis jaunam žmogui, turinčiam tik siaurą konkrečią profesiją ir nerandančiam darbo, užtikrinančio nors minimalų išsilaikymą šiame taip skambiai pavadintame žinių amžiuje. Mus visus labai sugadino sovietinis palikimas, mokęs tik dykaduoniauti darbe, bet dar labiau mus gadina dabartinė nejautra žmogui, kylanti ir iš apačios, ir iš viršaus valdžios dėka didėja vadinamoji socialinė atskirtis valdišką darbą turintys naujosios nomenklatūros atstovai gauna keliasdešimt kartų didesnes pajamas nei didžioji tautos dalis, turinti tenkintis numestu kąsneliu. Kaip minėjau, šioje sukeltoje makalynėje gali stipriai nukentėti vienas skurdžiausių gyventojų sluoksnių pensininkai, ypač tie žmonės disidentai, kurie sovietiniais metais buvo ujami, dėl savo pažiūrų ir veiklos persekiojami atimant iš jų bet kokią galimybę gauti geriau apmokamą darbą, todėl dabar gauna mažas pensijas, siekiančias vos 600 litų. Bet, kaip toliau gąsdina premjeras, rengiamasi ir tolimesniam jų skurdinimui dirbantiems pensininkams bus atimama pusė pensijos, o gaunantieji tremtinio, politinio kalinio ar Laisvės kovotojo pensiją ją apskritai praras. Mat nebus teikiamos vadinamosios antrosios ir trečiosios pensijos. Tik lieka neaišku, kaip bus elgiamasi su sovietinių laikų partinių sekretorių, administratorių ir čekistų gaunamomis valstybinėmis pensijomis (siekiančiomis tūkstančius litų) o gal jas paliks šiems veikėjams nuolankiai jas įteisinusi nepriklausomos Lietuvos valdžia?
Po trijų savaičių priverstinių atostogų, kai dėl sunkios finansinės padėties, susidariusios valdžiai didinant mokesčius spaudai net penketą kartų, buvome sustabdę laikraščio XXI amžius leidybą, vėl atnaujiname darbą. Atsiprašome tų sunerimusių skaitytojų, kurie jau keletą dienų skambino į redakciją (ypač tie, kurie buvo pamiršę užsiprenumeruoti laikraštį liepos mėnesiui ir todėl nematė mūsų skelbimų apie atostogas), teiraudamiesi, kas atsitiko. Jiems ir visiems kitiems skaitytojams primename, kad liepos mėnesį laikraštyje skelbėme apie priverstines atostogas, kurias teko daryti pirmą kartą per beveik 20 metų laikraščio leidimo laikotarpį. Aišku, mums tai buvo ir tam tikras poilsis, netgi, sakytume, atgaiva, nes ilgametis darbas be jokių stabtelėjimų (atostogų) nualina bet kurį mechanizmą, juo labiau žmogų. Mes ir toliau kiek išgalėdami stengsimės pateikti kuo reikšmingesnę medžiagą, išlaikyti krikščionišką laikraštį (aišku, kartu su skaitytojų parama, kurios iš kai kurių jūsų gavome), bet mums yra tikrai sunku. Juk nuo rugsėjo mėnesio mokesčiai vėl didės iki 21 proc. (nuo ankstesnio 5 proc. dydžio), tik su dar sunkesnėmis sąlygomis: jeigu anksčiau valdžia nors formaliai leido perskaičiuoti prenumeratos įkainius pagal padidintą PVM (tuo pasinaudoti mes, deja, negalėjome nenorėjome priverstinai skriausti mūsų neturtingųjų skaitytojų), tai dabar, nuo rugsėjo mėnesio, apie tai net nebekalbama.
Tad su atstatytomis jėgomis visi kimbame į darbą Dievui, Bažnyčiai, Tėvynei, žmonėms!
Edvardas Šiugžda
© 2009 XXI amžius
|