|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Panevėžio vyskupijoje Utenos dekanate Paminėtas arkivyskupas Mečislovas Reinys
Daugailiai. Jau daugelį metų per Švč. Marijos Škaplierinės atlaidus prisimenamas šio krašto sūnus arkivyskupas Mečislovas Reinys (1884 02 03 1953 11 08) Dievo Tarnas, kuriam, kaip ir dar septyniems lietuviams, užvestos beatifikacijos kėlimo į altoriaus garbę bylos. Tad šįmet minimas jo 125-ųjų gimimo metinių jubiliejus yra puiki proga prisiminti šią didžią asmenybę. Jau penkeri metai, kai prie šių gražių atlaidų prisijungė ir seniūnija, organizuodama kraštiečių susitikimus ir šventes. Daugailių miesteliui skirtas iškilmingas renginys šiemet prasidėjo akmens, skirto Lietuvos tūkstantmečiui, pašventinimu. Monsinjoras Petras Baltuška šventindamas akmenį kalbėjo apie tokių paminklų, primenančių mūsų tautos praeitį, svarbą žmogaus ir tautos gyvenime. Mokyklos stadione išklausius sveikinimo kalbų buvo apdovanoti krepšininkai, dalyvavę Ambasadoriaus taurės rungtynėse (jau keleri metai vyksta šios rungtynės, kurių iniciatorius tuometinis ambasadorius, dabar Užsienio reikalų ministras V. Ušackas, pats aktyviai jose žaidžiantis). Po apdovanojimų prisistatė Daugailių miestelio atstovai, žiūrovai klausėsi koncertų, o piliakalnio šlaituose nuo karščio sproginėjo įvairiaspalviai balionai, kuriais buvo išdėstytas skaičius 1000. |
||
|
|
||
Telšių vyskupijoje Palangos dekanate
PALANGA. Rugpjūčio 9-ąją iškilmingai buvo paminėtos Lietuvos piliečio grafo Alfredo Tiškevičiaus, gyvenusio Varšuvoje (Lenkija), palaidojimo pirmosios metinės. A. Tiškevičius, gimęs Krokuvoje 1913 metais, komunistinių metų laikotarpį praleido Lenkijoje, slėpdamas savo kilmę ir dirbdamas paprastus darbus. Tik po Lietuvos Nepriklausomybės galėjo grįžti į savo namus į Palangą, jausdamasis laimingu sugrįžęs į jaunystės miestą. Jo seneliai ir tėvai daug prisidėjo prie kurorto kūrimo ir suklestėjimo. 1997 metais už giminės nuopelnus kuriant ir plėtojant kurortą grafui A. Tiškevičiui buvo suteiktas Palangos garbės piliečio vardas. Sekmadienį, prisimenant kilnųjį grafą, kurio seneliai pastatė pirmąją (medinę) Palangos bažnyčią, o tėvų rūpesčiu buvo pastatyta dabartinė (mūrinė) bažnyčia, po šv. Mišių klebono kanauninko Algio Genučio paraginti žmonės aplankė grafo A. Tiškevičiaus ir jo artimųjų kapus. Nuskambėjus kanklių garsams atminimo žodį tarė kan. A. Genutis, prisiminimais dalijosi prof. Romualdas Baltrušis (Kaunas), papildydamas velionio, lietuvio patrioto paveikslą (pavyzdžiui, per Lietuvos Seimo rinkimus grafas pirmasis jau šeštą valandą ryto laukdavo Lietuvos ambasadoje Varšuvoje balsuoti už pasirinktus kandidatus). Palangos savivaldybės atstovai ir kiti minėjimo dalyviai padėjo gėlių prie kapo. |
||
|
|
||
Panevėžio vyskupijoje Anykščių dekanate
Alanta Molėtų rajono miestelis, nuo rajono centro nutolęs 15 km į šiaurės vakarus, įsikūręs Virintos upelio dešiniajame krante. Liepos 25 dieną čia iškilmingai buvo paminėtas Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios šimtmetis. Pradėta statyti XX amžiaus pradžioje, bažnyčia nukentėjo nuo abiejų pasaulinių karų, be to, neigiamą įtaką darė laiko tėkmė. Išorės ir vidaus remonto darbų ėmėsi klebonas kun. Sigitas Sudentas. Pritraukus valstybės ir privačių aukotojų lėšas darbai sekėsi dabar lankytojus šventoriuje pasitinka jubiliejinis ąžuolinis kryžius (autorius druskininkietis Tauras Česnulevičius, architektas Algimantas Kuras) ir balta tarsi gulbė bažnyčia. Kryžių pašventino ir šv. Mišias aukojo apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi ir Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, dalyvavo daug svečių kunigų. Buvo perduoti popiežiaus Benedikto XVI sveikinimai, linkėjimai ir palaiminimas. Matydamas pilnutėlę bažnyčią žmonių apaštalinis nuncijus sakė: Popiežius būtų patenkintas, čia matydamas tiek daug žmonių, ir paragino visus melstis už Alantos gyventojus, ypač už vargstančius ir kenčiančius, taip pat už vyskupus ir kunigus. Sakydamas pamokslą apaštalinis nuncijus priminė Jėzaus mokinį apaštalą Jokūbą, mirusį už tikėjimą kankinio mirtimi, ir klausė: O aš ką gero darau? Kokį tikėjimo liudijimą palieku?, paragindamas vienam kitą mylėti, būti vieni kitų namais, kaip Dievas yra visų mūsų namai. |
||
|
|
||
Šiaulių vyskupijoje Kelmės dekanate Atlaidai ir parapijos 400 metų šventė
Užventis. Škaplierinės atlaidai didžiausia miestelio šventė, į kurią suvažiuoja giminės ir pažįstami, savi ir svetimi, čia užaugę ar atlaidų renginių pavilioti. Šiais metais atlaidams ypač ruoštasi, nes nuo parapijos įsikūrimo prabėgo 400 metų. Pirmoji katalikiška medinė bažnyčia Užventyje pastatyta XVI a. pabaigoje miestelio ir valsčiaus valdytojo Mato Vainiaus rūpesčiu. Oficialia parapijos įsteigimo data laikoma 1609 m. vasario 5-oji. Tais pačiais metais įsteigta parapijinė mokykla. 1701 metais švedai nusiaubė Užventį ir sudegino miestelį su bažnyčia. Ji atstatyta 1703 metais, o 1825 metais restauruota Gardino kunigaikščio Druckio-Lubeckio lėšomis. Bažnyčia, dedikuota šv. Marijai Magdalietei, išliko iki mūsų dienų. |
||
|
|
||
Šiaulių vyskupijoje Pakruojo dekanate Linkuva. Liepos 1719 dienomis čia buvo švenčiami Karmelio Kalno švč. Mergelės Marijos, vadinamos Škaplierine, atlaidai. Jie prasidėjo liepos 16-ąją, ketvirtadienį, 19 val. šv. Mišiomis, homilija, Švč. M. Marijos litanija. Ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį nuo 20 val. buvo organizuojama naktinė žvakių procesija. Šią idėją Linkuvos klebonas kun. Saulius Paliūnas parsivežė iš Lurdo. |
||
|
|
||
Vilkaviškio vyskupijoje Marijampolės dekanate
MARIJAMPOLĖ. Ketvirtąją Pal. Jurgio Matulaičio atlaidų dieną, liepos 15-ąją, skirtą kunigams ir pašvęstojo gyvenimo asmenims, Šakių dekanatui, dramos teatre kun. Vytautas Brilius, MIC, perskaitė pranešimą apie vienuolijų raidą. Iškilmingas palaimintojo arkivyskupo J. Matulaičio minėjimas tęsėsi Bazilikoje. Vadovaujami Šakių, Gelgaudiškio Palaimintojo draugijos narių, susirinkusieji meldėsi prie Palaimintojo altoriaus. Jau tradicija tapo, jog Kudirkos Naumiesčio vaikučiai, priėmę Šventąją Komuniją, atvyksta į iškilmes, skirtas pal. J. Matulaičiui. Šv. Mišių aukai vadovavo vyskupai Rimantas Norvila ir Juozas Žemaitis, MIC. Šv. Mišių pradžioje vyskupas R. Norvila sakė, kad kunigystė yra labai svarbi, nes be jos nėra Eucharistijos, o be Eucharistijos nėra ir Bažnyčios, tad kvietė melstis už kunigus, pašvęstojo gyvenimo narius ir naujus pašaukimus. Pamaldose giedojo Sintautų bažnyčios choras, homiliją sakė kun. V. Brilius. Homilijoje jis kalbėjo, kad galimybė švęsti vienuolijos atnaujinimo šimtmetį yra ženklas, kad Dievui ši vienuolija reikalinga. Kalbėtojas pabrėžė, kad ir gyvenimas šeimoje yra tarnystė Dievui. Šeimose, kuriose vyrauja tarpusavio meilė, supratimas, išauga gražių, šviesių dalykų. Kalbėdamas apie vis gilėjantį žmogaus praregėjimą kunigas kaip praregėjusiojo pavyzdį minėjo pal. J. Matulaitį, kuris aplink save matė mąstančius pasauliečius ir kvietė juos tarnauti Bažnyčiai. Homilijoje 72 Kristaus pakviestus mokinius palygino su čia susirinkusiais tikinčiaisiais, taigi ir mes visi esame kviečiami skelbti Dievo žodį, negalvodami, ar pasiseks. Pasibaigus pamaldoms pabendrauti, pasidžiaugti bendryste tikintieji rinkosi į agapę. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |