Šiaulių vyskupijoje
Kelmės dekanate
Atlaidai ir parapijos 400 metų šventė
|
Šiaulių ganytojas Eugenijus Bartulis
laimina jį pasitikusius vaikus
|
|
Šv. Mišių metu giedojo Užvenčio
muzikos mokyklos mokiniai
|
|
Iškilminga eisena pagrindine
miestelio gatve
|
Užventis. Škaplierinės atlaidai didžiausia miestelio šventė, į kurią suvažiuoja giminės ir pažįstami, savi ir svetimi, čia užaugę ar atlaidų renginių pavilioti. Šiais metais atlaidams ypač ruoštasi, nes nuo parapijos įsikūrimo prabėgo 400 metų.
Pirmoji katalikiška medinė bažnyčia Užventyje pastatyta XVI a. pabaigoje miestelio ir valsčiaus valdytojo Mato Vainiaus rūpesčiu. Oficialia parapijos įsteigimo data laikoma 1609 m. vasario 5-oji. Tais pačiais metais įsteigta parapijinė mokykla. 1701 metais švedai nusiaubė Užventį ir sudegino miestelį su bažnyčia. Ji atstatyta 1703 metais, o 1825 metais restauruota Gardino kunigaikščio Druckio-Lubeckio lėšomis. Bažnyčia, dedikuota šv. Marijai Magdalietei, išliko iki mūsų dienų.
Užvenčio vardas glaudžiai susijęs su trijų mūsų tautos rašytojų bei švietėjų ir Nepriklausomybės akto signataro vardais. Visą savaitę Užventyje vyko pleneras, kuriame darbavosi šeši skulptoriai ir keturi kalviai. Jų dovana koplytstulpis, kurį puošia keturi šventieji. Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos veiklą liudys Maloningoji Mergelė Marija (skulptorius Adolis Tebesius), švietėją Povilą Višinskį primins šventasis Povilas (skulptorius Pranas Dužinskas), rašytoją Žemaitę šv. Julija (skulptorius Eduardas Titas), Nepriklausomybės akto signatarą Joną Smilgevičių šv. Jonas Nepomukas (skulptorius Saulius Lampickas). Jonui Smilgevičiui priminti Vidas Cikana su sūnumi sukūrė akmeninį paminklą.
Liepos 18 dienos rytą parapijiečiai ir svečiai susirinkę prie šventoriaus vartų pasitiko Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį. Iškilmingose šv. Mišiose dalyvavo vyskupijos kancleris Evaldas Alūza, Kelmės dekanas kun. Arūnas Urbelis, Šaukėnų parapijos klebonas Arūnas Jankauskis, Kelmės vicemeras Zenonas Mačernius, kultūros ir sporto vedėjas Algis Krutkevičius, Užvenčio Seniūnas Zonius Virbalas, giedojo parapijos suaugusiųjų choras, vaikai, muzikos mokyklos mokiniai bei neseniai susibūręs vyrų choras Varpas.
Sakydamas pamokslą vyskupas atkreipė dėmesį į tai, kaip svarbu su meile priimti Dievo žodį. Vyskupo Brunono mirtis liudija, kad to meto žmonės nepriėmė su meile Dievo žodžio, tas pats kartojasi iki šių dienų. Įvairūs minėjimai siejami su pagoniškomis tradicijomis, jaunimas neįsileidžia maldos žodžių, kalba keiksmažodžiais, teismai nespėja spręsti bylų, nes galvojame ne apie tautą, o apie save. Galime nemylėti Dievo, sakė Ekscelencija, bet Dievas mus visada myli, todėl turime savęs klausti: Ar Dievas, atėjęs į mano širdį jaučiasi kaip namuose? Ar visa širdimi myliu Dievą? Jei taip, tai sekmadienis mūsų brangiausia valanda, kalbėjo vyskupas, kviesdamas kalbėti rožinį, tapti naujais žmonėmis, visa širdimi mylėti Dievą ir tėvynę.
Po šv. Mišių vyskupas įteikė padėkos raštus žmonėms, prisidėjusiems prie parapijos veiklos aukomis ar aktyviu dalyvavimu. Padėkos žodį vyskupui, parapijiečiams, giedotojams, procesijų dalyviams tarė parapijos klebonas kun. Eimutis Marcinkevičius.
Po pamaldų tikintieji susirinko šventoriuje, šalia naujo Stanislovo Špuko kryžiaus, skirto bažnyčios bokštui. Iš ten pagrindine Užvenčio gatve nusidriekė iškilminga procesija link parko, šalia Ventos pastatyto koplytstulpio, vėliau J. Smilgevičiui skirto paminklo. Kryžių, koplytstulpį ir paminklą pašventino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Ganytojas, valdžios atstovai pasigrožėjo ir antrojo tarptautinio akvarelininkų plenero darbais. Abiejų plenerų dalyviai kūrė Mildos ir Alvydo Knyzelių Užvenčio malūne.
Inesė Ratnikaitė
Autorės nuotraukos
© 2009 XXI amžius
|