Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Į Panemunę ateina šv. Rokas

Benjaminas ŽULYS

Aukštosios Panemunės klebonas kan. Deimantas Brogys šv. Roko atlaidų šventės išvakarėse prie šv. Roko paveikslo

Aukštosios Panemunės parapijos kunigai: Rimantas Simanavičius, Petras Kražauskas ir kan. Pranciškus Liutvinas

Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčią statybininkai puošia nauju apdaru

Klebonas nuolat rūpinosi remonto reikalais

Tautos tradicija

Rugpjūčio 16 dieną Kaune, Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijoje, vyks šv. Roko atlaidai. Be to, šiemet sukanka 150 metų, kai pastatyta Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, ir 450 metų, kai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas Panemunės vardas. Tad sekmadienį per šv. Roko atlaidus bus minimos ir šios datos.

Parapijos klebonas Vilkaviškio vyskupijos Aleksoto dekanas kanauninkas Deimantas Brogys, Panemunės bendruomenės centro pirmininkas Gediminas Žukauskas, Aukštosios Panemunės ir jos parapijos istorijos leidinio sudarytoja bei dailininkė Daiva Nevardauskienė, kiti prie atlaidų organizavimo prisidėję organizatoriai papasakojo apie gilias šv. Roko atlaidų tradicijas. Leidinyje „Panemunės parapijos istorija“ D. Nevardauskienė rašo, kad, pavyzdžiui, 1938 metais šv. Roko atlaidai prasidėjo iš vakaro – bažnyčioje vyko mišparai – įvadas į atlaidus. Suvažiavo prekybininkai, net cirkas. Kitą dieną bažnyčia ir šventorius buvo pilnutėliai žmonių: suvažiavo arkliais iš Pažaislio, Rumšiškių, Pakuonio valsčių, daugelis ėjo pėsčiomis arba atvyko iš Kauno autobusais. Atlaidai būdavo ir kaip religinė šventė, ir kaip pramoga, proga susitikti su giminėmis, artimaisiais. Atvykusieji alkį malšino bandelėmis „pipirnikais“, „baronkomis“, troškulį – sidru. Pievelėje sugulusiems vyrams buria čigonė, už tai imdama 3–4 litus. Ir vyrai moka, juo labiau jei jau būna paragavę alučio. 1938 metais gražią šventę  surengė Rokų šaulių būrys. Visi šoko, dainavo, žaidė žaidimus. Panašiai atlaidai vyko ir kitais prieškario metais.

Nors sovietmečiu šv. Roko atlaidai oficialiai nebuvo leidžiami, tačiau kauniečiai, aplinkinių vietovių gyventojai žinojo, kad tą dieną Panemunėje vyks garsieji atlaidai. Žmonės važiavo, meldėsi, šventė.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šv. Roko atlaidai toliau klesti, gyvuoja, papildomi naujomis tradicijomis, vėl į juos plūsta minios žmonių, eina į bažnyčią, klausosi koncertų, dainuoja ir šoka. Atlaidai tampa kasmetine viso Kauno bendruomenės švente. Pavyzdžiui, 2004 metais bažnyčioje Sumą aukojo Vilkaviškio vyskupijos kancleris mons. Juozapas Pečiukonis, dalyvavo Vilkaviškio vyskupijos Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio kunigų seminarijos prefektas kun. dr. Rimas Skinkaitis, Šlienavos, Pakuonio ir Alvito klebonai kan. Vytautas Vaičiūnas, kunigai Jonas Varkala, Vytautas Kajokas. Po šv. Mišių atlaidų šventė tęsėsi šventoriuje, aikštėje prie bažnyčios, miškelio aikštelėje, buvo surengta agapė, susirinkusieji klausėsi koncerto.

Po metų dar iš vakaro panemuniečius ir jų svečius pakvietė Panemunės bendruomenės dailininkų paroda, romansų koncertas. Po sekmadienio šv. Mišių – vėl koncertai, vaišės. Klesti lauko prekyba, kepami kepsniai, dešrelės, kvepia šviežios dešros, naminė duona, putoja alutis. Mirga kermošiniai saldainiai, kuriais vaikai vaišinami dabar arba laukia jų namuose. Praeitais metais parapijos namuose prieš atlaidus buvo atidaryta paroda „Panemunės talentai“, koncertavo muzikos ansambliai, veikė kulinarinio paveldo ir ekologiniuose ūkiuose išaugintų vaisių bei daržovių mugė.

Panemunės bendruomenės centro pirmininkas G. Žukauskas sako, kad šv. Roko atlaidai – tai rudens brandos šventė: vasara baigiasi, prasideda derliaus dorojimo metas. Kad šie darbai vyktų sėkmingai, reikalingas susikaupimas, darbų apmąstymas ir Dievo palaiminimas. Tas tradicijas esame perėmę iš savo tėvų ir senelių, jos formuojamos ir perduodamos iš šimtmečių gilumos. G. Žukauskas prisimena, kad dar jo seneliai pasakodavo, kaip per šiuos atlaidus į Panemunę arkliais suvažiuodavo gausybė žmonių. Dabar taip pat pastebima, kad ši šventė virsta ir religine švente, ir giminių suvažiavimu, gražiu masiniu pasižmonėjimu.

 Džiaugdamasis ateinančiais šv. Roko atlaidais, parapijos klebonas kan. D. Brogys sako: „Mūsų parapija turi garbingą praeitį ir joje tarnavusių dvasiškių ir čia gyvenusių parapijiečių sukurtą ir mums padovanotą krikščioniškų vertybių paveldą. Yra nesunku kurti dabarties gerovę, kuomet turime rimtus pamatus...“

Kunigas trumpai pamini, kad šv. Rokas buvo nenuilstantis ir pasiaukojantis ligonių slaugytojas bei globėjas, iš Dievo malonės gavęs stiprybės ir ją priėmęs jų priežiūrai. Švenčiausios Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje yra paveikslas, kuriame šventasis pavaizduotas klūpantis ir besimeldžiantis ligoninės interjere, už jo – langas, kuriame šviečia Kristaus monograma HIS. Šventasis pavaizduotas su šunimi, kuris neteisingai apkaltintam ir į kalėjimą uždarytam Rokui nešė duoną ir taip išgelbėjo jo gyvybę. Kitas šv. Roko paveikslas, taip pat su šunimi, yra šventoriaus koplytėlėje.

Atlaidų pagrindas – šv. Mišios

Pagerbti Švč. Mergelės Marijos, šv. Roko ir visų čia susirinkusiųjų šį sekmadienį atvyks Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, mons. dr. Artūras Jagelavičius, aplinkinių ir tolimesnių parapijų kunigai. Šv. Mišios bus aukojamos 8, 9, 10 valandomis, o Suma – 12 valandą. Vyks eucharistinė procesija. Klebonas kan. D. Brogys iš anksto rengiasi sutikti daugybę svečių. Bažnyčią remontavę meistrai Jonas Jasinskas, Algirdas Blašeščiūnas ir kiti vyrai pasistengė, kad viskas būtų gražu, įspūdinga ir šventiška. Be to, šalia bažnyčios šventoriuje prieš šventę pastatytas įspūdingas metalinis kryžiaus.

Pati bažnyčia pastatyta 1859 metais parapijos klebono Roko Bučionio (Bučinskio) rūpesčiu buvusios ir sunykusios medinės bažnyčios vietoje. 1865 metais Seinų vyskupas Konstantinas Irenijus Liubenskis bažnyčią konsekravo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia. Klebonu tarnavo tas pats kun. K. Bučionis (Bučinskis). 1882 metais klebono Jurgio Staugaičio rūpesčiu šventovė buvo padidinta, pakeistas frontonas. Per daugelį metų bažnyčia buvo ne kartą pertvarkyta, kol įgijo dabartinį vaizdą. Beje, kun. J. Staugaitis parapijoje įkūrė Lietuvos katalikų blaivybės draugijos skyrių. Šioje bažnyčioje jis atšventė savo kunigavimo 50-ies metų jubiliejų. Ta proga vyskupas Antanas Karosas jį pakėlė garbės kanauninku.

Kun. Justinas Staugaitis (būsimasis vyskupas) parapijos klebonu tarnavo 1916–1926 metais. Dar 1922 metais vyskupas A. Karosas jį paskyrė Seinų kapitulos kanauninku, o popiežius Pijus XI suteikė jam prelato titulą. Įkūrus Lietuvos bažnytinę provinciją, prel. J. Staugaitis buvo paskirtas Telšių vyskupu ir Klaipėdos prelatu. Telšių dieceziją jis valdė 17 metų.

Uolus Kristaus vynuogyno darbininkas buvo kun. Aleksandras Grigaitis.  Baigė Seinų kunigų seminariją, joje dėstė, vėliau buvo Dvasinės katalikiškos akademijos (kurią taip pat buvo baigęs) Sankt Peterburge vicerektoriumi, jam suteiktas profesoriaus vardas, 1926–1955 metais buvo Panemunės parapijos klebonu.

Greta esančiose Aukštosios Panemunės kapinėse ilsisi pasaulio tautų teisuolis žydų gelbėtojas kun. Juozas Inkratas. Už šiuos taurius darbus jis apdovanotas (po mirties) Žuvusiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Savo kilniais ne vien kunigo, bet ir knygnešio darbais žinomas kunigas Jonas Kudirka, net 22 metus už šią patriotinę veiklą kentėjęs carinėje tremtyje, taip pat paliko ryškų pėdsaką Panemunės parapijoje.

Šventės dieną bus prisiminti ir dar ne viena dešimtis Aukštosios Panemunės parapijoje besidarbavusių kunigų. Keturi jų – kun. Petras Kražauskas, kan. Pranciškus Liutvinas, kun. Rimantas Simanavičius ir klebonas kan. Deimantas Brogys uoliai triūsia ir dabar. Jie lanko aplinkines vietoves: onkologinę ligoninę, parapijoje esančias sanatorijas, senelių namus, mokyklas, klauso išpažinčių. Jų patariamasis ar paguodos žodis visur reikalingas, ne vieną sustiprina, suteikia vilties. Antai kanauninkas teologijos licenciatas jubiliatas Pranciškus Liutvinas 2007 metais Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu už nuopelnus Kauno miestui buvo apdovanotas II laipsnio Santakos garbės ženklu.

Bus gera nuotaika

Panemunės bendruomenės centro pirmininkas G. Žukauskas pasakoja, kad šv. Roko atlaidų programa bus labai įvairi ir turininga. Dar šeštadienį, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (Žolinių) dieną, bus surengta tradicinė Panemunės tautodailininkų paroda. Atlaidų dieną bus aukojamos šv. Mišios. Tikimasi, kad į šventę atvyks svečių iš aplinkinių Piliuonos, Žiegždrių, Viršužiglio, Rokų, net iš tolimesnio Išlaužo ir visų Kauno parapijų. Koncertuos ansambliai „Bočiai“, „Laumesa“, panemuniečių jaunimo grupė „Saldainių traukinys“, „Kupolė“, dainuos solistai Egidijus Bavykinas, Sabina Martinaitytė, Audrius Apšega, akomponuos Audronė Apanavičiūtė, bus kitų atlikėjų. Žmonės vaišinsis saldumynais, kitais  skanėstais, susitiks giminės, pažįstami. „Kad tik būtų geras oras, o gerą nuotaiką garantuojame“, – sakė bendruomenės vadovas.

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

© 2009 „XXI amžius“