Pirmasis puslapis
Darbai
Krikščionybė
    ir visuomenė
Lietuva
Visuomenė
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Trims anykštėnams – garbės vardai

Vytautas BAGDONAS

Pirmieji po Nepriklausomybės atkūrimo Anykščių rajono Garbės piliečiai (iš kairės): prof. Antanas Tyla, rašytojai ir publicistai Milda Telksnytė ir Vygandas Račkaitis

Liepos 25-ąją, vykstant tradicinei miesto šventei  Anykščiuose iškilmingai pagerbti trys gerai žinomi, nusipelnę gimtajam kraštui ir visai Lietuvai anykštėnai. Už reikšmingą indėlį į Lietuvos mokslą, ilgametį vadovavimą Pasaulio anykštėnų bendrijai, dorovinių ir dvasinių vertybių puo-selėjimą, Anykštijos krašto propagavimą Lietuvoje ir už jos ribų Anykščių rajono Garbės piliečio vardas suteiktas istorikui, profesoriui, habilituotam daktarui Antanui Tylai. Už ilgametį darbą Lietuvos kultūrai, atskleidžiant  Anykščių krašto kultūros klodus, mūsų krašto tradicijų propagavimą taip įvertinta ir rašytoja bei publicistė Milda Telksnytė. Anykščių rajono Garbės piliečio vardas rašytojui ir publicistui Vygandui Račkaičiui suteiktas už ilgametę kūrybinę veiklą, Anykščių krašto gamtos ir žymių žmonių pristatymą Lietuvai knygose bei publicistikoje.

Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, taręs nuoširdžius sveikinimo žodžius, stebint miesto centre prie Laisvės paminklo gausiam būriui anykštėnų ir svečių, naujiesiems Garbės piliečiams įteikė specialiai pagamintus įspūdingus atminimo medalius, Garbės piliečio pažymėjimus. Jų pavardės bus įrašytos rajono Garbės knygoje.

Profesorius Antanas Tyla, kilęs iš Anykščių rajono Anykščių seniūnijos Bičionių kaime, yra žinomas šalyje istorikas. Nuo 1958 metų jo darbinė biografija siejama su Lietuvos istorijos institutu. Pradėjęs dirbti jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, jis iškilo iki Archeologijos skyriaus vedėjo, vyriausiojo mokslo darbuotojo, o 1992–1999 metais dirbo Lietuvos istorijos instituto direktoriumi. Ilgą laiką mokslininkas buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros vedėjas, nuo 1997 metų iki šiol yra šios katedros dėstytojas, profesorius. Taip pat prof. A. Tyla yra šio universiteto Senato narys, Lietuvos mokslų akademijos leidinio „Lituanica“ redakcinės komisijos pirmininkas, įvairių istorinių mokslinių leidinių redakcinių kolegijų narys. Be to, prof. A. Tyla yra Vilniaus miesto savivaldybės pavadinimų teikimo komisijos, Valdovų rūmų atkūrimo ir jų paskirties nustatymo ekspertų komisijos, Lituanistikos tradicijos ir paveldo įprasminimo komisijos narys. Žymus istorikas yra parengęs ir išleidęs nemažai monografijų, istorijos šaltinių leidinių, paskelbęs daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių ir studijų istorinėmis temomis.

1992 metais Pasaulio anykštėnų bendrijos steigiamajame suvažiavime prof. A. Tyla buvo išrinktas šios bendrijos vadovu.

Prof. A. Tyla yra apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1999 m.) ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Komandoro kryžiumi (2009 m.) Jis yra valstybinės Jono Basanavičiaus premijos už etninių kultūrinių tradicijų plėtotę laureatas (1994 m.). Už knygą „Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. Kėdainiai“ A. Tyla gavo Simono  Daukanto premiją (2004 m.) Taip pat prof. A. Tyla yra Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatas (2005 m.). Jam suteiktas Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Garbės profesoriaus vardas (2009 m.)

Pasakojimus apie iš Utenos rajono Rokavalkių kaimo kilusią Mildą Telksnytę ir kaunietį Vygandą Račkaitį reikėtų sujungti į vieną, nes kalbama apie šeimyninį „duetą“. Ši šeima Anykščiuose įsikūrė 1963 metais. Mildos ir Vygando gyvenimas susijęs su tuometiniu rajono laikraščiu „Kolektyvinis darbas“ (dabar „Anykšta“), kur M. Telksnytė darbavosi literatūrine darbuotoja, laiškų skyriaus vedėja, o Vygandas buvo atsakinguoju sekretoriumi. Būta ir kitų ne mažiau reikšmingų darbų. Į jų darbinę ir kūrybinę biografiją reikėtų įrašyti ir katalikiško laikraščio vaikams „Kregždutė“ leidimą, kur iki pat paskutinių šio labai reikalingo patriotinio leidinio gyvavimo dienų jie abu buvo redaktoriai. Jie abu dalyvauja Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus kultūros istorinio leidinio „Anykščiai“ redkolegijos veikloje. Vyras ir žmona aktyviai dalyvauja Anykščių krašto visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Vygandas Lietuvos Atgimimo laikotarpiu dalyvavo ir Lietuvos Sąjūdžio veikloje, buvo Sąjūdžio Anykščių rajono tarybos narys. M. Telksnytė ir V. Račkaitis žinomi ir kaip rašytojai, publicistai. Jie abu kartu parengė ir išleido net keliolika dėmesio vertų knygų. Tai ir kraštotyrinės kelionių apybraižos, ir biografinio pobūdžio knygos, ir literatūrinės apybraižos, miniatiūros. Ypač verta paminėti jųdviejų parengtą ir išleistą Liudvikos Didžiulienės-Žmonos „Raštų“ dvitomį (1996,1998 m.), biografinę knygą apie rašytoją Joną Biliūną „Į aukštą kalną“ (1986 m. pataisytas ir papildytas leidimas 2008 m.) ir kt. Vygandas Račkaitis dar rašo lyrines miniatiūras proza, kuria eilėraščius, išvertė iš bulgarų ir rusų kalbų dvylika įvairių autorių knygų. Mildai Telksnytei 1980 metais suteiktas Lietuvos nusipelniusios žurnalistės garbės vardas.  Abiejų anykštėnų kūrybinė veikla 2002 metais įvertinta Teresės Mikeliūnaitės vardo Anykščių kultūros premija.

Tą patį vakarą Anykščių koplyčioje – Kamerinių menų centre – L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka organizavo Vygando Račkaičio jubiliejinį kūrybos vakarą „70 metų po Ožiaragio ženklu“. Taigi, šis anykštėnas tądien gražiai buvo pagerbtas net du kartus...

Autoriaus nuotrauka

© 2009 „XXI amžius“