Pirmasis puslapis
Darbai
Krikščionybė
    ir visuomenė
Lietuva
Visuomenė
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Atmintis ir... tąsa

Laima Macytė

Beveik 200 žmonių iš Radviliškio rajono vėl stovėjo Baltijos kelyje. Prie 1989 m. rugpjūčio 23-ąją pastatyto kryžiaus Talačkonių kaime (Pasvalio r.) rinkosi Radviliškio, Šeduvos, Baisogalos, Šiaulėnų, Grinkiškio, Šaukoto, Alksniupių krašto atstovai. Perdavus Baltijos kelio ugnį susikabinę rankomis trys tautos dainavo „Bunda jau Baltija“, degė atminimo laužas, susirinkusiuosius palaimino Pasvalio dekanas kun. Algis Neverauskas.

Baltijos kelio minėjimas Kauno savivaldybėje

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Baltijos kelio 20-mečio minėjimas Kauno savivaldybėje. Kalba Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas

Baltijos kelias, kuriame prieš dvidešimt metų stovėjo Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai, sudrebino sovietų valstybės pamatus. Trijų Baltijos valstybių tautos parodė visam pasauliui, kad yra pasiryžusios gyventi savarankiškai, kad jau subrendo nepriklausomybei.

Kauno miesto savivaldybės salėje susirinko Lietuvos patriotai, kuriems rūpi Lietuvos politinė padėtis, problemos ir ateitis: LLKS štabo viršininkas dim. mjr. Vytautas Balsys, Didžiosios Kovos partizanų apygardos vadas Augustinas Švenčionis, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas, Lietuvos Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Stankevičius, Seimo nariai: Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Rytas Kupčinskas, Arimantas Dumčius, Kauno meras Andrius Kupčinskas, vicemeras Algimantas Kurlavičius, Kauno skyriaus Sąjūdžio tarybos pirm. Raimundas Kaminskas, rezistencijos kovų dalyviai ir kiti garbūs ir žilagalviai Sąjūdžio aktyvistai.

Merkinėje „istorija sugrįžo“

Algimantas ČERNIAUSKAS

Vysk. Juozapas Matulaitis šventina atminimo lentą, žyminčią karaliaus Vladislavo Vazos IV mirtį Merkinėje

Daugiau kaip prieš dvidešimt metų TSKP generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas Lietuvai, siekiančiai atgauti valstybingumą, su panieka tarė: Znajem my vašu chutorskuju Litvu... (žinom jūsų bakūžių Lietuvą).

Šiandien Merkinėje varinės triūbos maršus groja,  būgnai trata, Rotušės aikštėj iš po asfalto grindinio istorija sugrįžo ir karališku Jogailos atspaudu įtvirtino: čia buvo miestas, kuriame valdovai sprendė ne tik savos, bet ir kitų šalių likimą. Prasmingai skulptoriaus Kęstučio Lanausko valia atspaudas įsitvirtino šioje aikštėje, į kurią nuo viduramžių subėga septynios gatvės (kaip Vilniuje į Katedros). Kokia trumpa žmogaus atmintis. Kai 1991 metais Merkinės senbuviai pradėjo rūpintis, kad gatvei, kuri sovietmečiu buvo pavadinta Bingelių gatve, būtų grąžintas nepriklausomybės laikais suteiktas kunigo Konstantino Jagmino vardas, kai kas piktinosi, kad visais laikais ši gatvė vadinos Bingelių, bet istorikai sako, kad tai senoji Vilniaus gatvė, o Naujoji Vilniaus (dabartinė Vilniaus) buvusi Daugų (aut. paaiškinimas). Tačiau ši gatvė pelnytai dabar Jagmino pavadinta, nes lietuvybei skleisti šiame krašte jis visą savo gyvastį Dievui ir žmonių tarnystei paaukojo.

„Dieve, laimink Latviją, Lietuvą, Estiją…“

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Baltijos kelio, prieš dvidešimt metų gyvų rankų grandine sujungusio tris Baltijos šalis, paminėjimo renginiai bene ryškiausi buvo Latvijoje. Jau nuo rugpjūčio 21-osios Latvijos karo muziejaus lankytojai dideliame ekrane galėjo stebėti Baltijos kelio vaizdus, kiekvienam apsilankiusiam buvo įteiktas ženklelis ir pasiūlyta, užrašius pavardę ir vietą, kurioje stovėjo, įsmeigti jį ant grindų patiestame kilime, per kurį vingiavo Baltijos kelio kontūrai.

Trims anykštėnams – garbės vardai

Vytautas BAGDONAS

Pirmieji po Nepriklausomybės atkūrimo Anykščių rajono Garbės piliečiai (iš kairės): prof. Antanas Tyla, rašytojai ir publicistai Milda Telksnytė ir Vygandas Račkaitis

Liepos 25-ąją, vykstant tradicinei miesto šventei  Anykščiuose iškilmingai pagerbti trys gerai žinomi, nusipelnę gimtajam kraštui ir visai Lietuvai anykštėnai. Už reikšmingą indėlį į Lietuvos mokslą, ilgametį vadovavimą Pasaulio anykštėnų bendrijai, dorovinių ir dvasinių vertybių puo-selėjimą, Anykštijos krašto propagavimą Lietuvoje ir už jos ribų Anykščių rajono Garbės piliečio vardas suteiktas istorikui, profesoriui, habilituotam daktarui Antanui Tylai. Už ilgametį darbą Lietuvos kultūrai, atskleidžiant  Anykščių krašto kultūros klodus, mūsų krašto tradicijų propagavimą taip įvertinta ir rašytoja bei publicistė Milda Telksnytė. Anykščių rajono Garbės piliečio vardas rašytojui ir publicistui Vygandui Račkaičiui suteiktas už ilgametę kūrybinę veiklą, Anykščių krašto gamtos ir žymių žmonių pristatymą Lietuvai knygose bei publicistikoje.