Pirmasis puslapis
Darbai
Krikščionybė
    ir visuomenė
Lietuva
Visuomenė
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Viskas apie... „Velnio akmenį“

Vytautas Bagdonas

Anykščių rajono savivaldybėje diskutuoja tarptautinio sunkiosios muzikos festivalio „Velnio akmuo“ organizatoriai ir Anykščių dekanas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas (dešinėje)

Liepos 22-ąją Anykščių rajono savivaldybėje buvo organizuota neįprasta konferencija, kurios metu įvairių sričių atstovai kartu su žurnalistais diskutavo apie liepos 17–19 dienomis Anykščiuose, Dainuvos slėnyje, organizuotą tarptautinį sunkiosios muzikos festivalį „Velnio akmuo“.

Anykščių krašte organizuojama daug įvairių renginių, tie festivaliai, šventės, konkursai eina ir praeina, tačiau sunkiosios muzikos festivalis „Velnio akmuo“ – ypatingas, nes būta daugybės nuogąstavimų dėl galimų problemų, teisėtvarkos pažeidimų, baimintasi dėl galimo nepadoraus „metalistų“ elgesio. Kontraversiškai visuomenės vertintas būsimas festivalis sulaukė ir Katalikų Bažnyčios hierarchų pasipiktinimo.

Festivalis vis dėlto praėjo be jokių incidentų, išpuolių, Anykščių niekas nenusiaubė. Itin profesionaliai surengtas tris dienas trukęs sunkiosios muzikos festivalis stebino ne tiktai  dalyvių ir žiūrovų gausa, bet ir šios muzikos „fanų“ kultūringumu, mandagumu, sugebėjimu deramai elgtis.

Tokio pobūdžio festivalį buvo planuojama surengti pernai vasarą. Tačiau esą dėl kaimyninėse šalyse (Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje) organizuojamų panašių festivalių, į kuriuos traukia ir lietuviai – sunkiosios muzikos gerbėjai, nuspręsta festivalį atšaukti, nuogąstaujant, kad į Anykščius gali susirinkti nedaug žiūrovų ir muzikinių grupių ir atidėti iki šių metų liepos.

Šiųmetiniam festivaliui pradėta ruoštis iš anksto. Žiniasklaidoje nuolat pasirodydavo pranešimai apie pasiruošimo festivaliui „Velnio akmuo“ eigą, atsirado speciali internetinė svetainė (www.devilstone.net), „ALT  events“ kūrybinė grupė ne tiktai pradėjo kviesti  sunkiosios muzikos grupes iš viso pasaulio, bet ir derino būsimojo festivalio organizacinius klausimus su Anykščių rajono savivaldybe. Rajono vadovai, palaikantys gražias iniciatyvas, sudarantys galimybę koncertuoti ar rengti festivalius visokio žanro muzikos atlikėjams, išdavė leidimą rengti šį festivalį liepos 17–19 dienomis anykštėnų mėgiamame Dainuvos slėnyje.

Iki tarptautinio festivalio likus dešimčiai dienų Anykščių rajono savivaldybę elektroniniu paštu pasiekė nerimastingas Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko laiškas, kuriuo buvo kreipiamasi į Anykščių rajono merą Sigutį Obelevičių ir rajono savivaldybės Tarybos narius: „...Į mane šiandien kreipėsi Lietuvos egzorcistų asociacijos vadovai <...> labai susirūpinę dėl planuojamo satanistinės grupės „Sepultura“ pasirodymo Anykščių miesto šventėje prieš pat šv. Onos atlaidus...“

Vyskupas taip pat persiuntė ir Egzorcistų asociacijos kreipimąsi dėl festivalio „Velnio akmuo“ „Padėkime jaunimui“, kurį pasirašė Kauno arkivyskupijos egzorcistas, Egzorcistų asociacijos prezidentas kun., teol. dr. Arnoldas Valkauskas ir Panevėžio vyskupijos egzorcistas, Egzorcistų asociacijos viceprezidentas kun. Edmundas Rinkevičius.

Plačiai Katalikų Bažnyčios atstovų kreipimąsi išplatino žiniasklaida, savo ruožtu spaudoje pasipylė festivalio organizatorių rašiniai, kuriuose buvo įtikinėjama, kad sunkiojo metalo grupės nieko bendra su satanistais neturi, mirties kultūros nepropaguoja, o jų atliekama muzika  nedaro neigiamo poveikio jaunimui...

Anykščių rajono savivaldybės administracija, gavusi Panevėžio vyskupo ir Egzorcistų asociacijos vadovų laiškus, neliko abejinga. Atšaukti renginį ar neįsileisti konkrečios muzikinės grupės būtų buvę neįmanoma ir tiesiog absurdiška. Tačiau dar ir dar kartą bendrauta, tartasi, aiškintasi su renginio organizatoriais, kurie tvirtino tą patį: „agresyvumo ir mirties kulto propagavimas tėra prasimanymas, sunkiojo metalo grupių nariai ir gerbėjai išsiskiria neįprasta apranga ar šukuosena, bet tie žmonės nėra tokie blogi, kaip kai kas apie juos mano...“

Aišku, Anykščių parapijos dvasininkai negalėjo nereaguoti į bažnyčios hierarchų perspėjimus,  nuogąstavimus, tad jie irgi tapo būsimo festivalio savotiškais priešininkais ir tikinčiuosius perspėjinėjo apie kai kuriuos tokių renginių neigiamus padarinius...

Tačiau, pasirodo, buvo baimintasi be jokio reikalo: iš didelio debesies – mažai lietaus... Tuo įsitikino visi Anykščių rajono vadovai: meras S. Obelevičius, vicemeras Donatas Krikštaponis, savivaldybės administracijos direktorius Vilius Juodelis, patys lankęsi renginiuose Dainuvos slėnyje ir atidžiai viską stebėję  bei likę patenkinti. Pasak Anykščių rajono mero S. Obelevičiaus, tokios tvarkos, kokia buvo šiame festivalyje, reikėtų tiktai pavydėti.  Festivalio dalyvių elgesys buvo pabrėžtinai mandagus, kultūringas, niekur nesimėtė šiukšlės,  rūkaliai netgi nuorūkas nešė į šiukšlių dėžes, nemėtė, kur pakliuvo...

Visa Dainuvos teritorija buvo aptverta, budėjo daug renginio organizatorių samdytų apsaugininkų, tvarka rūpinosi Anykščių policijos sustiprintos pajėgos, anykštėnai pasikvietė pagalbon ir kolegas iš kitų rajonų. Organizatoriai griežtai tikrino visus įeinančius, ar jie nesineša su savimi alkoholio. Festivalyje  prekiauta alumi, bet ir jis buvo geriamas saikingai...

Pasibaigus festivaliui „Velnio akmuo“, Anykščių rajono valdžia nusprendė sukviesti į spaudos konferenciją ne tiktai žurnalistus, bet ir kitus suinteresuotus asmenis ir nuoširdžiai pasikalbėti. Juolab kad organizatoriai norėtų ir ateityje Anykščiuose organizuoti šiuos festivalius, kad renginiai taptų tradicija...

Susitikimą pradėjęs rajono meras S. Obelevičius teigiamai įvertino pirmą kartą Anykščiuose organizuotą ir didelio ažiotažo sulaukusį sunkiojo metalo muzikos festivalį: „Manau, kad šis tarptautinis renginys pavyko, jis galėtų tapti tradiciniu. Teko dalyvauti įvairiuose muzikos festivaliuose – neteko būti kultūringesniame“.

Tuo pat metu, kai Dainuvos slėnyje vyko sunkiosios muzikos festivalis, kitoje vietoje buvo organizuotas tradicinis renginys „Rubikiai – dainų krantas“, kurio metu koncertavo maestro Virgilijus Noreika ir kiti žymūs dainininkai, o įspūdingą renginį stebėjo apie 1000 žmonių. Žmonėms turi būti suteikta galimybė pasirinkti, į kokį renginį eiti, kokios muzikos klausytis. Anykščiams suteikus kurortinės teritorijos statusą, siekiame, kad būtų vystomas kultūrinis turizmas, kad netrūktų kuo įvairesnių renginių“.

Pasak mero, teko matyti atvažiavusius prabangiais automobiliais kostiumuotus vyriškius, kurie greitai persirengdavo ir tapdavo „metalistais“. Į tokius festivalius girtuokliai nesirenka:  naivu būtų tikėti, kad jie pirks už 100 ar 150 litų  bilietus ir eis girtauti...

Tačiau Anykščių dekanas, Anykščių šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčios klebonas  kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas buvo kitokios nuomonės. Dvasininkas piktinosi, kad katalikiškame krašte, poeto ir vyskupo Antano Baranausko gimtinėje organizuojami šitokie renginiai: „Kodėl kitos šalys  tokių muzikinių grupių nepriima? Jeigu viskas būtų gerai, gražu, tai ir kitur tokie festivaliai galėtų vykti. Tokie atlikėjai ir koncertų lankytojai siekia ekstravangiškumo, elgiasi iššaukiančiai, pamina krikščioniškas tradicijas“. Klebonas piktinosi užrašu ant renginio dalyvio marškinėlių: „Juo daugiau bus pralieta krikščioniško kraujo, juo geriau augs duona mūsų žemėje“.

Spaudos konferencijoje dalyvavę  festivalio organizatoriai  „ALT events“ firmos projektų vadovai Vaidas Voronavičius, Tadas Kazlauskas, Giedrius Gudaitis, vadybininkė Akvilė Andriuškaitė, pasidžiaugę sėkmingai praėjusiu festivaliu, pabandė spaudos konferencijoje paaiškinti kai kuriuos dalykus, kurie sukėlė abejonių Bažnyčios atstovams. Festivalis „Velnio akmuo“ pavadintas neatsitiktinai, pasirenkant Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“ aprašytą padavimą apie Puntuko akmens atsiradimą, kaip velnias nešė akmenį ir norėjo sudaužyti Anykščių bažnyčią… Organizatoriai rengė šį festivalį ištisus metus ir džiaugiasi, kad jau turi patirties, pažinčių, kad yra galimybių tokią tradiciją tęsti ir ateityje. Sunkiosios muzikos gerbėjams jau nebereikės važiuoti į Latviją ar Lenkiją – tokie festivaliai dabar vyks ir Lietuvoje. Idealu, jeigu tradiciniai festivaliai būtų organizuojami Anykščiuose. „ALT events“ atstovai tvirtino, kad panašūs festivaliai labai populiarūs užsienyje, ypač Skandinavijos šalyse. Ir netiesa, kad kitos šalys sunkiosios muzikos festivalių neįsileidžia. Anykščių festivalyje dalyvavo net Anglijos, Suomijos, Norvegijos ambasadoriai, kai kurie Seimo nariai. Daugelis žmonių atvažiavo su šeimomis, vaikais. Atsakydamas į kanauninko S. Krumpliausko priekaištus dėl nekorektiškų, katalikus įžeidžiančių užrašų ant marškinėlių, „ALT events“ kūrybinės grupės projektų vadovas Vaidas Voronavičius pabrėžė, kad nei ant koncertuojančių, nei ant organizatorių drabužių nebuvo jokių įžeidžiančių užrašų. Buvo draudžiama patekti į festivalį propaguojantiems fašistinę simboliką, rasinę diskriminaciją. Bet visų sukontroliuoti neįmanoma. „Jokių paburnojimų prieš Dievą, satanistinių idėjų propagavimo nebuvo. Į festivalį mes net nekvietėme satanistinio pobūdžio muzikinių grupių. O brazilų grupė „Sepultura“ – visai ne satanistinė...“ – tvirtino  projektų  vadovas V. Voronavičius.

Tarptautinio festivalio „Velnio akmuo“ organizavimas buvo aptartas ir Anykščių rajono Tarybos posėdyje liepos 23-iąją. Pliusų būta kur kas daugiau nei minusų. Taigi, atrodo, kad šis festivalis Anykščiuose įsitvirtins ilgam...

 Autoriaus nuotrauka

Redakcijos prierašas. Nors autorius ir teigiamai vertina „ALT evento“ koncertinės grupės „sunkiosios muzikos“ tarptautinį festivalį Anykščiuose ir tam suranda įtikinamų argumentų, vis dėlto tokie koncertai ne visada baigiasi gražiai. Sunkusis metalas Lietuvoje nėra labai populiarus, todėl tenka ieškoti jos atlikėjų ir žiūrovų net iš užsienio, kas iš principo prieštarauja ramiai ir jautriai lietuviškai dvasiai. Ar ne geriau būtų festivalio organizatorių (kurie, kaip matyti iš autoriaus pastebėjimų, yra tikrai kultūringi) pastangas nukreipti į lietuviškos muzikos sklaidą? O autoriaus teiginys esą grupės vadovai negali sukontroliuoti užrašų ant marškinėlių, rodo, jog tokių „festivalių“ dalyviai yra labai ekstremistiškai nusiteikę. Jeigu festivalio organizatoriai kovoja su nacistine ir rasistine propaganda, kodėl užmerkia akis prieš antibažnytinę, antireliginę propagandą? Galima būtų kelti ir kitus klausimus, ne visai teigiamai apibūdinančius „sunkiosios muzikos“ festivalių organizatorius.

Jeigu vyskupas ir kunigai (taip pat ir egzorcistai) dėl brazilų grupės „Sepultura“ pasirodymo nerimavo, matyt, tai buvo ne iš piršto laužta… Ir tikrai geriau būtų, jeigu Anykščiuose ar bet kuriame kitame Lietuvos mieste tradiciniais taptų lietuviškų muzikos grupių festivaliai.

© 2009 „XXI amžius“