2009 m. rugpjūčio 28 d.
Nr. 60
(1752)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Kunigą Ričardą Repšį prisimenant

Kun. Ričardas Repšys (1950 – 2009)

Tiesiog sunku patikėti, kad tarp mūsų nėra linksmojo Ričardo Repšio.

Beveik trisdešimt metų atidavęs kunigystei, kun. Ričardas šiemet mus paliko. Gelbėdamas jaunuolį, liepos 28-ąją jis nuskendo Amerikoje, prie Detroito, Mičigano ežere. Iki tol penkerius metus dirbo Detroito Dievo Apvaizdos lietuvių parapijos administratoriumi. Kunigas žuvo nesulaukęs nė 60 metų. Tai skaudi netektis visiems.

Ričardą pažinojau dar iki jo tapimo kunigu. 1981 metais, kaip ir daugelis kitų jaunuolių, pasiryžusių tarnauti Dievui ir Bažnyčiai bei kurių toks siekis būdavo stipriai ribojamas ateistinės valdžios, jis buvo slapta įšventintas kunigu. Ričardas buvo aktyvus, energingas Eucharistijos bičiulių būrelio narys, nelegaliai susirenkančio pasiklausyti dvasinių vadovų tikėjimo paslapčių ir tautinės savimonės paskaitų. Dažniausiai tokiu vadovu būdavo dvasingoji, gausių krikščioniškosios teologijos, filosofijos, pedagogikos pasaulėžiūros žinių mums teikusi ses. Gema Jadvyga Stanelytė. Ji nenuilstamai darbavosi daugelyje panašių būrelių, 1974-1985 metais išplitusių Lietuvoje. Eucharistijos bičiulių sąjūdžio nariams ji teikė brangią tais laikais galimybę susipažinti su dvasiniais sielos klausimais. Turbūt nepadarysiu didelės klaidos, sakydamas, jog sesers Gemos Jadvygos dėka Ričardas pasirinko ir kunigystę. Pasirinko nelegalios kunigystės kelią, nes į oficialią seminariją tuo metu kelias jam buvo uždarytas. Be abejo, jį pasirinko dėka savo brangios mamos Zofijos. Manau, kad ji tikrai labai nesisielojo vieną iš savo trijų sūnų paaukojusi Dievo tarnystei. Prisimenu, kaip apie 1977-1978 metus Ričardas džiaugėsi Dievo apvaizdos pagalba, kai į jo, mamos ir brolio Jono gyvenamą namą įsiveržę čekistai ieškojo „antitarybinės“ literatūros ir nesurado „LKB kronikos“ numerio, kuris buvo padėtas virtuvėje ant pakabinamos spintelės viršaus. Toks nelegalios pogrindžio spaudos leidinėlis būtų tikrai tapęs svarbiu įkalčiu ne tik suregzti bylą Ričardui ar jo artimiems žmonėms, bet ir būtų sukėlęs pavojų jo platintojams. Ričardas apie tai prisimindavo su jumoru ir traktuodavo kaip netyčinį profesionalių saugumiečių, nuodugnios kratos vykdytojų, neapsižiūrėjimą, bet kartu suprasdamas, kad be Dievo apvaizdos įsikišimo čia nebuvo apsieita. Ričardas dalyvaudavo KGB sekamoje kraštotyrinėje ir žygeivių veiklose. Jis buvo ir žygiuose Simono Daukanto takais, ir Vytauto Didžiojo paminėjime 1980 metais (kai KGB net išardė Trakų pilies tiltą, kad kelių šimtų žygeivių minia nepatektų į pilį), ir Rasos (Joninių) bei Vėlinių šventėse. Ričardas būdavo vienas linksmiausių folklorinių vakaronių, irgi pusiau legalių, atidžiai saugumo agentų stebimų, dalyvis, visada savo linksmumu užkrėsdavo ir kitus. Mokydamasis pogrindinėje kunigų seminarijoje, jis bendravo su kunigais – a. a. Juozu Zdebskiu, Alfonsu Svarinsku ir ypač a. a. Pranu Račiūnu – šis buvo jo „vadovu“ mokantis seminarijoje, padėdavo vienas kitam. Tapęs kunigu (slapta šventimus gavo iš ukrainiečio vyskupo Vasilijaus), išvyko į tolimas misijas pas Pavolgio vokiečius ir Armėnijos katalikus. (Tuo laikotarpiu mūsų ryšiai nutrūko ilgesniam laikui.)

Po Černobylio avarijos valdžia sugalvojo kun. Ričardą nubausti – pasiuntė į avarijos „likvidavimo“ centrą. Kaip prisimena jo draugas Albinas Vaškevičius, kun. Ričardas likvidatoriams aukodavo šv. Mišias, juos ramindavo ir guosdavo. Sugrįžęs iš Černobylio, Ričardas pasakojo, kaip rašė pareiškimą net SSRS gynybos ministrui A. Grečkai, teigdamas, kad yra išsiųstas neteisėtai. Po kurio laiko kun. Ričardas buvo grąžintas į Lietuvą, o Kauno karinis komisariatas turėjo išmokėti jam komandiruotpinigius už neteisėtą pasiuntimą Černobylin.

Atkūrus nepriklausomybę Ričardas tapo Marijonų kongregacijos nariu, dirbo įvairiose pareigose, taip pat ne tik JAV, bet ir Didžiojoje Britanijoje.

Kunigo Ričardo Repšio gyvenimas kelias rodo, koks jis buvo kilnus ir Dievui iki pat mirties pasišventęs žmogus.

Nuoširdžiai užjaučiame kun. Ričardo mamą Zofiją, dažnai mus, Eucharistijos bičiulius, priglausdavusią savo kukliose patalpose.

Edvardas ŠIUGŽDA

Kauno Gerojo Ganytojo bažnyčioje rugpjūčio 31-ąją, pirmadienį, 12 valandą, bus paminima kun. Ričardo Repšio 30-oji mirties diena.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija