Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius rūpinasi pašaukimų ugdymu

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI visada mielai bendrauja su jaunaisiais kunigais

Susitikimas su seminarijos bendruomene

Prasidedančios studijos pasaulio kunigų seminarijose šiemet bus ypatingos, kadangi šiuo metu Bažnyčioje celebruojami Kunigų metai įvairiais renginiais bus paminėti klierikų ir jų dėstytojų bendruomenėse. Popiežius Benediktas XVI kasmet susitinka su Romos seminarijų studentais, o šiais mokslo metais dėl minėtos priežasties tie susitikimai bus išskirtinai džiugūs, šventiški ir pamokantys. Paskutinis toks Šventojo Tėvo susitikimas su Popiežiškosios prancūzų seminarijos studentais ir dėstytojais įvyko birželio pradžioje, likus vos porai savaičių iki Kunigų metų paskelbimo. Popiežiškąją prancūzų seminariją Romoje 1853 metais įkūrė Šventosios Dvasios kongregacijos vienuoliai ir iki šiol jai vadovavo. Tačiau dėl pašaukimų stygiaus – dėl to kenčia ir kitos Europos vienuolijos bei pati kunigystė – Šventosios Dvasios tėvai jau nebepajėgia vadovauti šiai mokslo institucijai ir todėl seminarijos globą perėmė Prancūzijos vyskupų konferencija. Kaip tik tokia priklausomybė ir lėmė susitikimą su popiežiumi Benediktu XVI, dalyvaujant Prancūzijos episkopato vadovui Paryžiaus arkivyskupui kardinolui Andrė Ventrua.

Lietuvos ukrainiečiai  meldėsi už Ukrainos nepriklausomybę

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ

Grupė renginio dalyvių, kunigai tėvai bazilijonai Pavlo Jachimec ir Augustinas Zapotočnyj bei Ukrainos ambasadorius Lietuvos Respublikai Igoris Vasiljevičius Prokopčiukas (centre)

Rugpjūčio 23 dieną Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje  ukrainiečiai Rytų apeigų katalikai paminėjo Juodojo kaspino dieną, Baltijos kelio 20-metį ir dalyvavo šv. Mišiose už Ukrainą, mininčią 18-ąsias Nepriklausomybės metines. 1991 m. rugpjūčio 24 dieną Ukrainos Aukščiausioji Rada paskelbė Ukrainą Nepriklausoma valstybe, o gruodžio mėnesį vykęs referendumas liudijo laisvės troškimą: 90 proc. balsavusiųjų pasisakė už nepriklausomą valstybę. 2004 m. rugpjūčio 23 diena buvo paskelbta Ukrainos vėliavos diena, o šiais metais prezidentas Viktoras Juščenka pažadėjo per trejus metus kiekvieną šeimą aprūpinti valstybine vėliava.

Vėl prie 105-ojo kilometro

Kazimieras Dobkevičius

Ir vėl, kaip prieš 20 metų, plazdėjo vėliavos Baltijos kelyje

Prieš 20 metų Baltijos kelyje kauniečiai turėjo užimti atkarpą prie automagistralės Vilnius-Panevėžys 105 kilometro, netoli Šilų. Praėjusį savaitgalį jie vėl rinkosi toje pat vietoje. Lietuvos olimpinio komiteto Kauno apskrities atsakingasis sekretorius, Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas buvo kelionės į Šilus iniciatorius ir organizatorius, jam talkino Sveikuolių klubo vadovas Petras Sventickas su turizmo ir sporto veteranų grupe. P. Majausko iniciatyva buvo pastatytas ir visą laiką iki šiol prižiūrimas koplytstulpis Lietuvos sportininkams atminti.

„Liustracija vardan liustracijos nereikalinga“

Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas skeptiškai vertina Liustracijos komisijos darbo perspektyvas

Lietuvos spaudoje pasirodė pranešimų, jog iš Liustracijos komisijos pirmininko pareigų traukiasi teisininkas Algimantas Urmonas. Ar tikrai dr. A. Urmonas žada palikti šias pareigas, o jei iš tiesų traukiasi, tai kokios priežastys skatina palikti šią veiklą. Su Liustracijos komisijos pirmininku dr. Algimantu Urmonu kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

Vienas iš emigrantų, kuriems rūpi Lietuvos ateitis

Žymus Vokietijos ekonomistas dr. Jonas Norkaitis tvirtina, kad PVM yra pats neefektyviausias mokestis Gintaro VISOCKO nuotrauka

Dr. Jonas Norkaitis, gyvenantis Vokietijoje, Vilniuje viešėjo vos keletą dienų, bet mielai sutiko atsakyti į „XXI amžiaus“ klausimus. Su dr. J. Norkaičiu kalbėjosi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

Iš Lietuvos pasitraukėte vengdamas sovietų teroro. Kiek Jums tada buvo metų? Ką jautėte traukdamasis iš Lietuvos? Kokie epizodai, akimirkos, vaizdai labiausiai įsirėžė atmintin? Galų gale ar sunku buvo gyventi Vokietijoje?

Neprarasti vilties

Zenonas ŠIAUČIULIS

Baltijos kelio minėjime kalba Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Sekmadienį, rugpjūčio 23 dieną, Baltijos kelio 20-metis buvo prisimintas ir Kaune. Karo muziejaus sodelyje susirinkę minėjimo dalyviai padėjo gėlių prie Laisvės paminklo ir Nežinomo kareivio kapo. Kalbėjo Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, Kauno meras Andrius Kupčinskas, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Minėjimas vyko lietui lyjant, todėl arkivyskupas sakė, kad lietus yra Dievo malonės ženklas: „Lietuviai ne tokius sunkumus atlaikė, atlaikys ir šiltą vasaros lietų“, – ištvermingiausiems kauniečiams sakė arkivyskupas. Pasak jo, 1939 metais du tironai – Stalinas ir Hitleris – savo slaptaisiais protokolais lietuvių tautą pasmerkė ilgiems okupacijos metams. Jie manė, kad iki pasaulio pabaigos pasidalijo Europą. Trėmimais, laisvės kovotojų žudymu buvo siekiama numarinti laisvės troškimo viltį. Bet Viešpačiui padedant, net ir sunkiausiais mūsų tautos istorijos momentais mes tos vilties nepraradome. „Kai prieš 20 metų lietuviai, latviai ir estai rankomis susikibo Baltijos kelyje, visas pasaulis pamatė, kad mūsų viltys ir troškimai nenumarinti ir nepalaidoti, – sakė arkivyskupas S. Tamkevičius. – Šiandien džiaugiamės būdami laisvi, nors ir ne visos mūsų viltys išsipildė. Žmogaus gyvenimas yra kasdienė kova išsaugoti viltį ir norą aplink save kurti gėrį ir geresnę, gražesnę Lietuvą.“ Minėjime taip pat vyko meninė programa, skambėjo dainos.

Kaišiadorių vyskupijoje

Merkinės dekanate

Šventė miestelio 650 metų jubiliejų

Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis šventina skulptoriaus Kęstučio Lanausko jubiliejinę skulptūrą iš akmens

MERKINĖ. Istorine praeitimi garsiame ir turtingame miestelyje dvi dienas buvo švenčiamas 650-asis Merkinės vardo paminėjimo jubiliejus. Miestelio aikštėje, bažnyčioje ir prie piliakalnio vyko daugybė renginių, kuriuose dalyvavo ne tik merkiniškiai, bet ir gausus būrys politikų, kultūros veikėjų, žymių kraštiečių.

Merkinė pirmą kartą paminėta prieš 650 metų Pskovo metraščiuose. Ne veltui istorikai Merkinę vadina karalių ir kunigaikščių miestu, dvasine Dainavos ar net visos Lietuvos sostine – juk prieš 440 metų Žygimantas Augustas pakartotinai suteikė Merkinei Magdeburgo teises ir patvirtino miesto herbą su vienragiu, o 1387 metais karalius Jogaila Merkinėje suteikė Magdeburgo teisės Vilniaus miestui. 1648 metais čia mirė karalius Vladislovas Vaza, prieš mirtį prisakęs jį išnešti į miestelio aikštę, kad visi žmonės matytų, kaip valdovas užges. Merkinės pilyje Vytautas Didysis rašė laišką į Vakarus. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad Šiaurės karo metu Merkinėje keletą kartų buvo sustojęs Rusijos caras Petras I. Merkinės herbas – vienragis – nuo XVI amžiaus pradžios buvo pavaizduotas ir Lietuvos valstybės herbe. Pagal to meto sampratą baltas vienragis buvo mėnulio ir kunigaikščių atributas... Tokia tad Merkinės praeitis, kurios didybę liudija Merkinės kraštotyros muziejuje saugomas gaisre apsilydęs neišlikusios rotušės varpas su jame įspaustu herbiniu vienragiu.

Kaišiadorių vyskupijoje

Alytaus dekanate

Žolinės atlaidų savaitė

Maldininkai prie Švč. Mergelės Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslo Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

PIVAŠIŪNAI. Žolinės atlaidai prasidėjo rugpjūčio 14 dienos vakaro pamaldomis, kuriose dalyvavo apie 60 piligrimų iš Jiezno parapijos. Parapijos klebonas kun. Rolandas Bičkauskas homilijoje pabrėžė Švč. Mergelės Marijos pranašystės dovaną, nes apsilankymo pas Elzbietą metu ji ištarė pranašiškus žodžius: „nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos“ (Lk 1, 48). Bažnyčios teikiama ypatinga pagarba Švč. M. Marijai yra pačios Dievo Motinos išpranašauta.

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Paskutinis klebono sekmadienis parapijoje

Kun. Nerijus Žvirblys atsisveikino su griškabūdiečiais

GRIŠKABŪDIS. Rugpjūčio 2 dieną, sekmadienį, per visose pasaulio bažnyčiose minimą Porciunkulės šventę, kai galima pelnyti visuotinių atlaidų atleidimą, Kristaus Atsimainymo bažnyčioje parapijiečiai per šv. Mišias išvydo ne tik savo kleboną, bet ir vyskupą Juozą Preikšą bei du kunigus svečius, ir  operos solistę Ritą Preikšaitę. Trejus metus šioje parapijoje klebonavęs kun. Nerijus Žvirblys išvyksta studijuoti į Romą, todėl tą sekmadienį atsisveikino su griškabūdiečiais. Jis kartu su iš Griškabūdžio parapijos kilusiu Garliavos klebonu kun. Kęstučiu Vosyliumi ir Sasnavos klebonu kun. Arvydu Liepa dalyvavo vyskupo J. Preikšo aukojamų šv. Mišių koncelebracijoje. Šv. Mišiose giedojusi solistė R. Preikšaitė su parapijiečiais atsisveikinusiam klebonui paskyrė gražią dainą. Buvo gėlių, ašarų. Parapijiečiai ir valdžios atstovai kunigui Nerijui padėkojo ir palinkėjo sėkmės.

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Atlaidai ir Pirmosios Komunijos šventė

Klebonas kun. Vitas Urbonas dalija Komuniją pirmąkart ją priimantiems vaikams

PAEŽERĖLIAI. Liepos 26 dieną Šv. Angelų sargų parapijoje įvyko Šv. Onos tituliniai atlaidai ir Pirmosios Komunijos šventė. Atvyko daug tikinčiųjų, gražaus jaunimo, svečias iš Palemono kun. Petras Dumbliauskas SDB, „Saleziečių žinių“ vyr. redaktorius. Šv. Mišias aukojo ir pamokslą sakė kun. P. Dumbliauskas. Savo pamoksle labai vaizdžiai ir suprantamai jis išaukštino šv. Onos ir Joakimo gyvenimą, jų ilgą vaikelio laukimą. Šv. Onos paveiksluose vaizduojama senyva moteris, ant kurios kelių sėdi Marija, kuriai ji aiškina Šventąjį Raštą. Mes gerbiame šventuosius, nes per juos priartėjame prie Dievo. Lietuvė motina savo vaikus irgi mokė rašto, pažinti tikėjimą ir dorą, teisingumą, kilnumą. Motina ir tėvas yra pirmoji bažnyčia. Kunigas ragino mamas ir tėvelius rūpintis vaikų tikėjimu, dora, mokslu ir ateitimi. Tada vaikai bus akių šviesa, širdies paguoda, senatvės parama ir džiaugsmas. Kai jais nesirūpinama, tarp tėvų ir vaikų išauga siena, atsiveria griovys ir su jais nesusikalbama, sakė kunigas.

Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio dekanate

Šventė Onines ir miestelio sukaktį

Vyskupas Jonas Kauneckas fotografavosi su Sutvirtinimo sakramentą priėmusiais jaunuoliais

PAĮSTRYS. Liepos 26-ąją čia buvo švenčiami šv. Onos atlaidai ir miestelio įkūrimo 525 metų  sukaktis. Atlaiduose dalyvavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, jau suspėjęs aplankyti skulptoriaus Juozo Zikaro memorialinį muziejų Paliukų kaime. Ganytoją prie bažnyčios vartų  sutiko Paįstrio klebonas kun. Pranas Benediktas Tamulionis ir Pumpėnų klebonas kun. Domingo Avellaneda. Vaikų ir jaunimo šv. Mišiose, kurias aukojo vyskupas,  giedojo bažnyčios vaikų ir jaunimo choras „Lašeliai“, vadovaujamas vargonininkės Dalios Mickevičiūtės. Šv. Mišiose pamokslą sakė ir Sutvirtinimo sakramentą teikė vyskupas, o pasibaigus joms pageidaujantys galėjo su juo nusifotografuoti. Netrukus vysk. J. Kauneckas išskubėjo į tradicinius atlaidus Kryžių kalne.

Panevėžio vyskupijoje

Zarasų dekanate

Šventė prie Šventosios

Bendruomenės pirmininkas Gediminas Jonas Punys (kairėje) ir kun. Gediminas Jankūnas visus vaišino Gediminų trauktine

ANTALIEPTĖ. Čia rugpjūčio 2 dieną, sekmadienį, vyko Porciunkulės atlaidai. Iš pradžių buvo pašventinti atnaujinti bendruomenės namai, paskui antalieptiškiai, jų svečiai susirinko į šv. Mišias Antalieptės šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Po jų bažnyčios šventoriuje vyko Antalieptės seniūnaitijų ir bendruomenių kermošius. Kermošiaus  dalyviai galėjo paragauti šaltivyšnių, paskanauti ant ugnies keptų blynų, atsigaivinti įvairiais namų darbo gėrimais, įsigyti naminės duonos.

Ganytojiškoji misija pas nelaimėlius

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir svečiai kunigai bei sesė Brigita-Genovaitė Krisiūnaitė su sakramentus gavusiais nuteistaisiais

Taip, tie nelaimėliai tai mes, Alytaus pataisos namų nuteistieji. Nelaimėliai, nes pridarėme visokiausių kvailysčių, kurios nesiderina su valstybės įstatymais ir žmogiškosios moralės normomis. Tos kvailystės – tai sunkūs nusikaltimai: vagystės, grobimai, išprievartavimai, narkotinių medžiagų vartojimas, sunkūs kūno sužalojimai, žmogžudystės ir pan. Bene išvardysi visą Baudžiamąjį kodeksą! O, kas svarbiausia, kad visi mes čia praleidžiame savo gražiausius gyvenimo metus. Kai kurie iš mūsų jau nebe pirmą kartą nuteisti. Mūsų širdys sudiržusios, mūsų jausmai atbukę, atšalę ir nepastovūs, mūsų mintys pakrikusios, klaidžioja buvusiais ar būsimais klystkeliais, vis atsigręždamos į praeitį. O atsidūrėme čia mes ne atsitiktinai. Į čia vedė ilgas kelias, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, visai nekaltos smulkmenos, mažyčiai nusikaltimėliai dar pačioje vaikystėje. Ne veltui lietuvių liaudies patarlė sako: „nuo kamuoliuko prie kumeliuko“. O mūsų jauni vyrai susieti jau ne su „kumeliukais“, o su stambiais „eržilais“.

Sudomino Nemakščiuose kuriamas grožis

Nemakščiuose aplankėme aštuonračio muziejų ir įsiamžinome prie pavadinimo „Muziejuks“

Vasarai įpusėjus Raseinių rajone vyko jau XXIII aplinkotyros klubo „Medumėlė“ ekspedicija. Šios ekspedicijos moksliniais vadovais buvo Vaclovas Stukonis ir Ona Motiejūnaitė. „Medumėlės“ klubas vienija studentus, dėstytojus, mokytojus, moksleivius ir visus žmones, norinčius geriau pažinti savo krašto gamtą, kultūros paveldo objektus.

Betygalos krašto muziejuje ekspedicijos dalyvius svetingai sutiko Betygalos muziejininkė Marijona Birutė Navakauskienė, su savo mokiniais surinkusi unikalią geologijos eksponatų kolekciją, kuria galėtų didžiuotis net ir miestų muziejai. Didžiausias netikėtumas ekspedicijos dalyvių laukė pievose prie Maslauskiškių kaimo: čia atrasta itin reta drugių rūšis – gencijoninis melsvys (Maculinea alcon). Ši rūšis įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą, Europos Raudonąją knygą, „Natura 2000“ sąrašus. Užliejamose pievose Paliepiukų kaime apžiūrėjome daugiakamienę Rūdynės liepą. Keletas vikresnių medumiečių  įlipo į liepą suskaičiuoti jos kamienus.

Sidnėjuje paminėjo Lietuvos dieną

Sidnėjuje gyvenantys Australijos lietuviai, paminėję Lietuvos dieną

Liepos 5 dieną, sekmadienį, Sidnėjuje gyvenantys Australijos lietuviai su lietuviais visame pasaulyje kukliai paminėjo Lietuvos dieną. Lietuvių klube įdomią paskaitą apie Lietuvos istoriją nuo 1009 metų skaitė Vytautas Patašius, laikraščio „Mūsų pastogė“ administratorius. Meninės programos tą dieną nebuvo, nes pusė choristų buvo išvažiavę į Dainų šventę Lietuvos sostinėje Vilniuje.

Kunigą Ričardą Repšį prisimenant

Kun. Ričardas Repšys (1950 – 2009)

Tiesiog sunku patikėti, kad tarp mūsų nėra linksmojo Ričardo Repšio.

Beveik trisdešimt metų atidavęs kunigystei, kun. Ričardas šiemet mus paliko. Gelbėdamas jaunuolį, liepos 28-ąją jis nuskendo Amerikoje, prie Detroito, Mičigano ežere. Iki tol penkerius metus dirbo Detroito Dievo Apvaizdos lietuvių parapijos administratoriumi. Kunigas žuvo nesulaukęs nė 60 metų. Tai skaudi netektis visiems.