Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Kaišiadorių vyskupijoje

Merkinės dekanate

Šventė miestelio 650 metų jubiliejų

Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis šventina skulptoriaus Kęstučio Lanausko jubiliejinę skulptūrą iš akmens

Vakare visi rinkosi prie piliakalnio

Merkinės bažnyčioje gieda auno valstybinis choras

Garbingi svečiai prie Merkinės 650 metų jubiliejui skirto akmens

MERKINĖ. Istorine praeitimi garsiame ir turtingame miestelyje dvi dienas buvo švenčiamas 650-asis Merkinės vardo paminėjimo jubiliejus. Miestelio aikštėje, bažnyčioje ir prie piliakalnio vyko daugybė renginių, kuriuose dalyvavo ne tik merkiniškiai, bet ir gausus būrys politikų, kultūros veikėjų, žymių kraštiečių.

Merkinė pirmą kartą paminėta prieš 650 metų Pskovo metraščiuose. Ne veltui istorikai Merkinę vadina karalių ir kunigaikščių miestu, dvasine Dainavos ar net visos Lietuvos sostine – juk prieš 440 metų Žygimantas Augustas pakartotinai suteikė Merkinei Magdeburgo teises ir patvirtino miesto herbą su vienragiu, o 1387 metais karalius Jogaila Merkinėje suteikė Magdeburgo teisės Vilniaus miestui. 1648 metais čia mirė karalius Vladislovas Vaza, prieš mirtį prisakęs jį išnešti į miestelio aikštę, kad visi žmonės matytų, kaip valdovas užges. Merkinės pilyje Vytautas Didysis rašė laišką į Vakarus. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad Šiaurės karo metu Merkinėje keletą kartų buvo sustojęs Rusijos caras Petras I. Merkinės herbas – vienragis – nuo XVI amžiaus pradžios buvo pavaizduotas ir Lietuvos valstybės herbe. Pagal to meto sampratą baltas vienragis buvo mėnulio ir kunigaikščių atributas... Tokia tad Merkinės praeitis, kurios didybę liudija Merkinės kraštotyros muziejuje saugomas gaisre apsilydęs neišlikusios rotušės varpas su jame įspaustu herbiniu vienragiu.

O kokia Merkinė šiandien? Didžiausios teritorija Varėnos rajono savivaldybės seniūnijos centre tegyvena apie 1300 gyventojų. Garbingam Merkinės jubiliejui išleistoje Gerdos Giedraitytės-Gudjurgienės knygelėje „Atmintis yra rojus. Pasivaikščiojimai po senąją ir dabartinę Merkinę“ rašoma, kad „karai ir gaisrai nušlavė senovės didybės paminklus: bažnyčias, vienuolynus, rotušę, miesto vartų ženklus. Išliko karališkas gamtos grožis, senos tradicijos ir nuoširdūs žmonės, kuriems rūpi, kad senoji Merkinė džiugintų savųjų ir svečių širdis“. Iš tiesų prie unikalaus gamtovaizdžio – Nemuno ir Merkio santakos – stūksantis Merkinės piliakalnis, architektūros paminklų gausa, juodosios keramikos meistrai ir tradicijos, Kryžių kalnelis sutraukia į Merkinę gausybę turistų. Merkinėje gyvenantis Dzūkijos nacionalinio parko mokslinis bendradarbis dr. Mindaugas Lapelė pristatydamas savo filmą „Merkinė – Dzūkijos nacionalinio parko širdis“ argumentuotai išdėstė, kad Merkinė pasmerkta... suklestėti, nes joje visko tiek daug: Merkinės žemėje glūdi Lietuvos valstybės šaknys, turtinga istorinė patirtis, unikalus kraštovaizdis, gausu gamtinių ir kultūrinių vertybių, gyvena daug įdomių žmonių. Miestelio istorinė atmintis ir nūdienos aktualijos gvildenamos ne vienoje konferencijoje. Šiandienos Merkinės kultūrinės erdvės programą įgyvendinti savo iniciatyva stengiasi miestelio bendruomenė. Jos tikslas – sudaryti sąlygas Merkinės gyventojams dirbti ir daryti miestelį patrauklesnį gyvenantiems arba ieškantiems galimybės čia apsigyventi jauniems žmonėms.

Jubiliejinė šventė prasidėjo futbolo varžybomis, skirtomis Merkinės miestelio jubiliejaus prizams laimėti. Jose dalyvavo Seimo, Vilniaus žurnalistų, Varėnos ir Merkinės komandos. Vėliau S. Dariaus ir S. Girėno aikštėje vyko jubiliejinės šventės atidarymas ir koncertas. Šventę Vinco Krėvės „Milžinkapiu“ pradėjo iš Perlojos kilęs aktorius Tomas Vaisieta, ją vedė Lietuvos radijo diktorius Juozas Šalkauskas ir Vilniaus miesto savivaldybės darbuotoja Angelė Rukštelienė. Jie trumpai priminė garbingą ir turtingą ne vieno šimtmečio miestelio istoriją. Merkiniškius ir gausius miestelio svečius su gražia sukaktimi pasveikino Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, pasidžiaugęs neeiline miestelio, o drauge ir viso Varėnos krašto švente: „Visada džiugu būti šiame istoriniame, savo legendomis, darbais ir žmonėmis garsiame miestelyje. Tikiu, kad Merkinę visuomet garsins joje gyvenantys žmonės...“

Kad Merkinė garsi iš jos kilusiais žmonėmis, kurie ir praeityje, ir dabar garsina šį kraštą savo darbais šalyje ir pasaulyje, kad jie yra Merkinės patriotai, liudija tas faktas, jog jie geranoriškai prisidėjo prie šventės organizavimo ir rėmimo. „Visiems, nepriklausomai nuo aukos dydžio ar įdėto triūso, nuoširdžiai dėkoju“, – sakė Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra. Už paramą jis dėkojo Vilniaus miesto savivaldybei ir įteikė Merkinės vėliavą Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojui Gintautui Babravičiui.

Žolinės dieną miestelio centre tarsi atgimė senieji dzūkų amatai. Čia savo darbus demonstravo Varėnos krašto tautodailininkai, vyko jų darbų mugė ir Dailės mokyklos diplomantų darbų paroda, o mažieji šventės dalyviai mielai dalyvavo Merkinės seniūnijos suorganizuotame piešinių konkurse „Mano Merkinė“. Tądien Merkinėje buvo galima įsigyti ne tik tautodailės dirbinių, bet ir miestelio vėliavą. Šventės svečiai turėjo galimybę nusipirkti G. Giedraitytės-Gudjurgienės knygą „Atmintis yra rojus. Pasivaikščiojimai po senąją ir dabartinę Merkinę“.

Po iškilmingo šventės atidarymo vyko koncertas, kuriame dalyvavo Merkinės folkloro ansamblis, Merkinės gimnazijos tautinių šokių kolektyvas „Sukčius“, Merkinės kaimo kapela „Vienragis“, eiles skaitė aktorė Olita Dautartaitė, dainavo operos solistas Laimonas Pautienius ir Muzikos akademijos studentas Šarūnas Šapalas, Merkinės folkloro ansamblis „Kukumbalis“, muzikos mokyklos moksleiviai ir Žiežmarių kultūros centro kapela „Žiežmara“. Vakare visi rinkosi prie piliakalnio. Čia koncertavo Marcinkonių etnografinis ansamblis, Lazdijų rajono Kučiūnų laisvalaikio centro etnografinis ansamblis, Daugų kultūros centro Punios filialo folkloro ansamblis „Levandra“, Druskininkų kultūros centro folkloro ansamblis „Stadalėlė“ ir Kaišiadorių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela. „Viduramžių pasiuntiniai“ iš Trakų demonstravo viduramžių šokius, riterių turnyrą, parodė įspūdingą programą „Ugnies misterija“.

Antrąją šventės dieną Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje buvo švenčiami Šv. Roko atlaidai, šv. Mišias už Merkinę ir jos gyventojus aukojo Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis. Mišiose giedojo Kauno valstybinis choras, vadovaujamas kraštiečio Petro Bingelio. Po šv. Mišių buvo šventinami naujai pastatyti koplytstulpiai ir jubiliejinis paminklas.

Šalia seniūnijos pastatytas skulptoriaus Antano Česnulio sukurtas koplytstulpis žymi vietą, kurioje stovėjo Dominikonų vienuolynas. Netoli bažnyčios pastatytas skulptoriaus Tado Gutausko koplytstulpis žymi vietą, kurioje XVII–XVIII amžiuose stovėjo Jėzuitų vienuolynas ir Šv. Kryžiaus bažnyčia. Skulptorius Juozas Videika sukūrė koplytstulpį  XVII–XIX amžiuje stovėjusios Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vietoje.

Ant namo, kuriame mirė Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza, pašventinta skulptoriaus Antano Balkės sukurta granitinė lenta.

Vilniaus ir K. Jagmino gatvių sankryžoje, kur senovėje buvo septynių gatvių susikirtimo vieta, pastatyta skulptoriaus Kęstučio Lanausko jubiliejinė skulptūra iš akmens, kurioje iškaltos svarbiausios Merkinės istorijos datos ir miesto antspaudas, simbolizuojantis Vilniaus miesto ir Merkinės istorinį ryšį – 1387 metais Jogaila Merkinėje Vilniaus miestui suteikė Magdeburgo teises.

Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis, sveikindamas visus su gražia švente, linkėjo jiems daryti gražius darbus ir palikti juos istorijai.

Abi dienas šventiniuose renginiuose dalyvavęs profesorius Vytautas Landsbergis sakė: „Šios dvi dienos svarbios ne tik Merkinei, bet ir Dzūkijai bei visai Lietuvai. Juk ši vieta – viena svarbiausių Lietuvos valstybės politinių ir strateginių atramos taškų. Apie šį kraštą aš sužinojau dar vaikystėje iš Vinco Krėvės „Dainavos šalies senų žmonių padavimų“. Iš tiesų šis kraštas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais buvo labai svarbių Lietuvai įvykių liudininkas. Čia kryžiavosi svarbiausi keliai ir buvo priimami svarbūs Lietuvai sprendimai, čia Lietuvos valdovai nutarė, kad ir Vilnius turi gauti aukštesnį rangą...“ V. Landsbergis sakė, kad tokio garbingo jubiliejaus proga būtina susimąstyti, jog daug ką darome ir gyvename ne taip, kaip reikėtų, kad Lietuva klestėtų, kaip kadais klestėjo ir Merkinė. Jis ragino kovoti su tautą žudančia girtuoklyste ir kitomis ydomis, būti savo krašto ir šalies patriotais.

Jubiliejinės iškilmės Merkinėje baigėsi Krašto apsaugos ministerijos orkestro koncertu.

Jeigu sugalvotumėte aplankyti Merkinę, kiekvienas merkiniškis jums papasakos apie unikalų kraštovaizdį, gamtines vertybes, Merkinės apylinkėse gyvenančius ir kuriančius senųjų dzūkų amatų meistrus, apie šiame krašte tebepuoselėjamus senovinius dzūkų papročius ir tradicijas. Ir, žinoma, apie tai, kuo gyva ši unikali vietovė šiandien.

Rūta AVERKIENĖ

Autorės nuotraukos

© 2009 „XXI amžius“