Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Kaišiadorių vyskupijoje

Alytaus dekanate

Žolinės atlaidų savaitė

Maldininkai prie Švč. Mergelės Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslo Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

PIVAŠIŪNAI. Žolinės atlaidai prasidėjo rugpjūčio 14 dienos vakaro pamaldomis, kuriose dalyvavo apie 60 piligrimų iš Jiezno parapijos. Parapijos klebonas kun. Rolandas Bičkauskas homilijoje pabrėžė Švč. Mergelės Marijos pranašystės dovaną, nes apsilankymo pas Elzbietą metu ji ištarė pranašiškus žodžius: „nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos“ (Lk 1, 48). Bažnyčios teikiama ypatinga pagarba Švč. M. Marijai yra pačios Dievo Motinos išpranašauta.

Pagrindinę atlaidų dieną – rugpjūčio 15-ąją – Žolinės iškilmių šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, pamokslą sakė Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, o eucharistinei procesijai vadovavo Kauno arkivyskupo generalvikaras vysk. Jonas Ivanauskas. Nors šv. Mišių aukoje melstasi už Lietuvos žemdirbius, tačiau prisiminti ir Evangelinės žinios tūkstantmetei Lietuvai metai. Homilijoje vysk. R. Norvila, apžvelgdamas kankinyste pasibaigusią šv. Brunono misiją, gražiai sujungė Dievo Motinos išaukštinimą su Gerosios Naujienos skelbimo sunkumais mūsų krašte. Iškilmingas šv. Mišias bažnyčios šventoriuje koncelebravo Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis, Vilkaviškio vyskupas emeritas Jonas Žemaitis bei kiti kunigai.

Ypatingo dėmesio sulaukė svečiai iš Magdeburgo vyskupijos – kun. Thomas Kriesel ir kan. Theodor Stolpe, nes iš tos vyskupijos yra kilęs šv. Brunonas Kverfurtietis (Kverfurto miestas yra Magdeburgo vyskupijoje). Šv. Mišių metu giedojo jungtinis Kaišiadorių vyskupijos parapijų choras, grojo Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono orkestras. Pamaldas tiesiogiai iš Pivašiūnų transliavo Lietuvos televizija ir „Marijos radijas“.

Rugpjūčio 16-ąją buvo meldžiamasi už parapijas. Pagrindinių šv. Mišių pamokslą sakė Romoje studijuojantis kun. Mindaugas Sabonis. Pamokslininkas atkreipė dėmesį į Mariją kaip teisingumo moterį, nes Magnificat maldoje Marija šlovino Dievą, kuris „numeta galiūnus nuo sostų ir išaukština mažuosius“ (Lk 1, 52).

Rugpjūčio 17-ąją buvo meldžiamasi už šeimas ir šeimos centrų darbuotojus bei savanorius. Homilijos metu Kaišiadorių vyskupijos šeimos centro dvasios vadovas kun. Antanas Gediminas Tamošiūnas pabrėžė Santuokos sakramento kaip Dievo malonės reikšmę, nes kyla pavojus sakramentą suprasti tik kaip ženklą, o ne kaip veiksmingą Dievo malonės pagalbą bendram gyvenimui šeimoje. Po Mišių Šeimos centro savanoriai dalijosi patirtimi prie agapės stalo.

Rugpjūčio 18-ąją maldose buvo prisiminti ligoniai, „Caritas“ darbuotojai ir savanoriai. Homiliją skelbė Romoje studijuojantis kun. Algirdas Akelaitis, kuris ypač daug dėmesio skyrė „Caritas“ savanorių parapijose sutarimui. Aiškindamas skaitinį iš Apreiškimo knygos apie ženklą danguje – Moterį, apsisiautusią saule, pamokslininkas priminė, jog tuo pat metu danguje pasirodė ir kitas ženklas – didžiulis ugniaspalvis slibinas (plg. Apr 12, 1–3). Visur ten, kur skleidžiama artimo meilė, beveik nepastebimai pasirodo ir „slibino“ darbai. Gausus būrys „Caritas“ savanorių po šv. Mišių susibūrė agapei.

Rugpjūčio 19-ąją buvo meldžiamasi už dvasininkus ir vienuolius bei pašaukimus į dvasinį luomą. Kaišiadorių vyskupo generalvikaras mons. dr. Algirdas Jurevičius homilijoje pasidžiaugė gausiu vienuolių bei dvasininkų būriu. Homilijoje nuskambėjo padrąsinantys žodžiai nebijoti sekuliarizuotoje aplinkoje liudyti Kristų. Pamokslininkas pastebėjo, kad vienuolio šv. Brunono kankinystė buvo aprašyta Kvedlinburgo šv. Servacijaus moterų vienuolyno metraščiuose. Ar tai nėra proga pasidžiaugti įdomiu sutapimu: vienuolis Brunonas vienas pirmųjų nešė Evangeliją į mūsų kraštą, o vienuolė moteris – pirmoji savo moteriška ranka lotyniškai į istoriją įrašė LIETUVOS vardą. Vienuoliai ir dvasininkai visada buvo pirmieji!

Rugpjūčio 20-ąją buvo meldžiamasi už vaikus ir jaunimą, jaunimo centrų darbuotojus ir savanorius. Šios dienos išvakarėse į Pivašiūnus pėsčiomis atvyko dvi didelės jaunimo grupės: viena jų iš Kaišiadorių, o kita – iš Vilkaviškio vyskupijų. Malda ir giesmės sujungė jaunimą bendram Viešpaties šlovinimui. Pamaldose buvo meldžiama altoriaus garbės Dievo Tarnui arkivyskupui Teofiliui Matulioniui, nes tą dieną buvo paminėtos Dievo Tarno 47-osios mirties metinės. Homilijoje Kaišiadorių vyskupijos jaunimo centro dvasios vadovas kun. Vytautas Kirka kalbėjo apie džiaugsmą, kuris įmanomas tik Kristuje ir su Kristumi. Po šv. Mišių ir jaunimo agapės šventoriuje vyko krikščioniškos muzikos koncertas.

Rugpjūčio 21 dieną buvo meldžiamasi už tikybos mokytojus, katechetus, pedagogus, katechetikos centrų darbuotojus ir savanorius. Tikybos mokytojai bei katechetai prieš šv. Mišias susirinko Pivašiūnų mokykloje, kur vyko kun. Vaidoto Labašausko paskaita „Evangelijos žinia tūkstantmetei Lietuvai“. Kunigas kalbėjo aktualiomis šiandieniniam žmogui temomis, palietė kiekvieno mūsų gyvenimą šiandien. Istorija nesustoja ir svarbiausia ne tai, kas įvyko prieš tūkstantį metų, bet tai, kuo aš gyvenu šiandien, kokios yra mano krikščioniškos vertybės. Kunigas davė keletą patarimų apie krikščionišką meilę, apie gyvenimą, kurio pagrindinis tikslas – būti laimingam ir siekti dangaus. Po paskaitos tikybos mokytojai dalyvavo Švč. Sakramento adoracijoje ir Rožinio maldoje. Šv. Mišių homiliją sakė Kaišiadorių vyskupijos katechetikos centro dvasios vadovas kun. A. G. Tamošiūnas, priminęs devynių mėnesių reikšmę: Marija devynis mėnesius nešiojo įsčiose Jėzų, o mokslo metai trunka taip pat devynis mėnesius. Tikybos mokytojų susitikimas Pivašiūnuose baigėsi pašnekėsiu su vyskupu ir agape.

Rugpjūčio 22 dieną Pivašiūnuose buvo švenčiama Švč. M. Marijos Karalienės iškilmė, kurios metu buvo meldžiamasi už Rožinio maldos mylėtojus – Gyvojo Rožinio ir Marijos legiono narius. Kaišiadorių vyskupijos gyvojo rožinio brolijos nariai sugalvojo išskirtinę akciją: iš keturių pusių maldininkai ėjo pėsčiomis du kilometrus iki Pivašiūnų šventovės kalbėdami Rožinį. Ši piligrimystė priminė šv. Brunono kelionę į baltų kraštus. Piligrimų grupes pasitiko  vyskupas J. Matulaitis ir su giesme įvedė į šventovę. Šv. Mišių metu homiliją sakė mons. Vincentas Jalinskas, Kauno Arkikatedros Bazilikos altaristas. Pamaldų dalyvius nustebino pamokslininko jautri meilė Dievo Motinai, kuri pasireiškė nubraukta ašara, meilingu šypsniu ir pagarbos gestais. Malonu buvo matyti ne tik Kaišiadorių, bet ir didelę grupę Gyvojo rožinio brolijos narių iš Panevėžio vyskupijos. Po šv. Mišių šventoriuje įvyko įspūdingos Rožinio pamaldos: visi dalyviai sustojo ratu apie bažnyčią, susikabino rankomis ir meldėsi Rožinį. Tai priminė visų krikščionių bendrystę maldoje bei Baltijos kelią. Baigdamas atlaidų aštuondienį Pivašiūnuose Kaišiadorių vyskupas paragino apjuosti maldos „grandine“ visą Lietuvą, kad jokie priešai nepralaužtų šio Rožinio maldos pylimo.

Ir šiemet Žolinės atlaidai Pivašiūnuose buvo paženklinti gausaus maldininkų apsilankymo. Kiekvieną atlaidų dieną juose buvojo daugybė nuoširdžiai besimeldžiančių žmonių. Kaip atlaidų pabaigoje teigė Kaišiadorių vyskupas, jį ypač sujaudino, jog šioje šventovėje matė ir gausų būrį savo bendradarbių – Šeimos centro ir „Caritas“ savanorius, tikybos mokytojus ir katechetus, vaikų ir jaunimo sielovados vadovus, kunigus ir vienuolius.

Dangiškosios Motinos pavyzdys ir užtarimas, kurio meldėme visą aštuondienį, pasak vyskupo, lydės patikėtuose darbuose, skleis meilę ir dvasinę šilumą vyskupijoje ir Tėvynėje... Kartu vyskupas padėkojo parapijos klebonui mons. Vincui Baubliui, kuris rūpinosi atlaidų organizavimu, Kurijos ir pastoracinių centrų tarnautojams, savanoriams – Kaišiadorių vyskupijos jaunimui, choristams, liturgijos patarnautojas, maisto ruošėjams ir visiems, kurie padėjo ir prisidėjo...

Pagal mons. dr. Algirdo Jurevičiaus pranešimą

© 2009 „XXI amžius“