Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Politikos ribos ir užribiai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvos padangėje paskutiniu metu plinta įvairios sensacingos naujienos, primenančios propagandines antis. Pradėta svarstyti užsienio spaudoje pasirodžiusius pranešimus apie JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) slaptą kalėjimą, neva veikusį Lietuvoje 2004–2005 metais. Teigiama, kad čia buvę kalinti aštuoni islamo ekstremistai. Dabar jau skelbiama, kad CŽV kalėjimas buvo Rūdininkuose, buvusioje sovietinėje karo bazėje, kur yra lėktuvų nusileidimo takas. Kai kurie Seimo nariai pareiškė, kad reikėtų sudaryti parlamentinę tyrimo komisija, kuri išsiaiškintų, ar tikrai nurodytu laikotarpiu Lietuvoje buvo CŽV kalėjimas. Tačiau šių galimų faktų eskalavimas rodo, kad bandoma nukreipti dėmesį nuo tikrųjų problemų – padėties energetikos sektoriuje, socialinių problemų ir kitų mūsų valstybei aktualių klausimų. Spekuliacijas CŽV tema yra pamėgę Rusijos slaptosios tarnybos ir jų agentai, jie mėgsta skleisti įvairius mitus ir pramanus apie slaptąja amerikiečių tarnybą. Toliau tokie pramanai sklinda sugedusio telefono principu ir būna pagražinami tokia informacija patikėjusių patiklių žmonių.

Paskutiniu metu žiniasklaidoje prasidėjo puolimas prieš Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Joną Šimėną. Aktyviai dirbantis J. Šimėnas bulvarinės spaudos dėmesio susilaukė dėl savo veiklos. Jis drąsiai kritikavo aplinkos ministrą G. Kazlauską ir aplaidžius kai kurių ministro pavaldinių veiksmus. J. Šimėno sūnus rengiasi užsiimti biokuro verslu, todėl Seimo narys kaltinamas neva remiantis šį verslą, nors jokių aiškių faktų nepateikiama.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovas Audrius Siaurusevičius rezga planus, kaip atsikratyti Tomo Dapkaus vedamos radijo laidos „Dienos tema“. Kai kuriems įtakingiems asmenims nepatinka, kad T. Dapkus savo laidose dažnai svarsto VSD problemas, organizuoja pokalbius apie pulkininko V. Pociūno mįslingos mirties Baltarusijoje tyrimą, nagrinėja Lietuvos teismų veiklą. LRT tarybos narys Marcelijus Martinaitis įsitikinęs, kad panaikinus T. Dapkaus vedamą laidą LRT objektyvumas nukentėtų: „Labai svarbu, kad visuomeninėje žiniasklaidos priemonėje būtų pusiausvyra, kad nebūtų traukiama į vieną pusę. Panaikinus T. Dapkaus laidą LRT taptų ne tokia objektyvi, tad pasisakau už laidos išsaugojimą“. Buvęs LRT tarybos narys žurnalistas Romas Sakadolskis griežtai kritikavo LRT tarybos darbą ir visuomeninio transliuotojo programų turinį: „Nesakyčiau, kad buvo koks nors vienas konfliktas, dėl kurio pasitraukiau. Yra dalykų, kurie man  nepatiko, pavyzdžiui, kaip nulinčiavo Darių Kuolį ir jo laidą (D. Kuolys buvo užčiauptas, kai suabejojo, ar etiška Aukščiausiojo Teismo pirmininku skirti Joną Prapiestį, kuris buvo teisingumo ministru EBSW koncerno siautėjimo laikais). Manau, tai ydinga ir (...) kai tokie dalykai vyksta, tai LRT ritasi į pakalnę. Būčiau likęs dar trejiems metams, jei būčiau matęs, kad mano buvimas duoda naudos. Tačiau beriu tarsi žirnius į sieną. Jei „danguje“ yra A.Siaurusevičius, tai mano balsas į „dangų“ neina“. Kęstutis Petrauskis, vadovavęs LRT 2003–2008 metais, teigia, kad galima dviguba cenzūra: išorinė, kai yra cenzorius, ir vidinė cenzūra, kai žmonės, žinodami, kas gresia už laisvą žodį, susilaiko patys. „Dabartinėje LRT reiškiasi abi šios cenzūros formos. Visiškai akivaizdūs dalykai – nebėra D. Kuolio, L. Donskio, norima pašalinti ir T. Dapkų. Nebelieka ir LRT užvaldžiusiai grupuotei nepalankių radijo komentatorių. Kai matomi tokie dalykai, LRT dirbantiems žmonėms įsijungia „stabdžiai“. LRT ritasi į krizę“, – teigia K. Petrauskis.

Artėjant rudeniui, vis aštriau iškyla ir valdančiosios koalicijos klausimas. Pagrindinės valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos partneriai – kelios gerokai mažesnės partijos – turi itin didelę įtaką. Tad bandymai atsakomybę už dabartinę Lietuvos padėtį primesti konservatoriams yra neatsakingi. Įvykiai Tautos prisikėlimo partijoje tik patvirtino, kad ši partija yra neilgalaikis politinis projektas. Partijoje yra savo sritis išmanančių ir sąžiningų profesionalų, tad keista, kad TPP atstovais Vyriausybėje tapo R. Vilkaitis ir G. Kazlauskas. Šie ministrai dažnai kritikuojami dėl prasto darbo. Liberalų ir centro sąjunga (LCS) persirikiuoja. Dabartinis LCS lyderis G. Babravičius vertinamas kaip nuosaikus ir į kompromisus linkęs politikas. Dar viena koalicijos partija – Lietuvos liberalų sąjūdis (LLS) – yra perspektyvi politinė jėga. Pagrindinė jos problema – prieštaringa kai kurių partijos lyderių veikla. Gintarą Steponavičių jau kritikuoja patys LLS nariai, o kai kurie partijos lyderiai, pavyzdžiui, Algis Kašėta, nusipelno net ir kitų partijų atstovų pagarbos dėl savo profesionalumo ir aktyvios pilietinės pozicijos. TS-LKD gretose vyksta aktyvios vidinės diskusijos dėl įvairių reformų. Partijos viduje gerai vertinami ministrai R. Juknevičienė, K. Starkevičius, Kauno meras A. Kupčinskas.

Esminiai mūsų valstybės šiandienos klausimai susiveda į kelias sritis. Pirma, ar bus demontuota mūsų valstybei ir daugumai piliečių kenksminga oligarchinė santvarka. Antra – socialinių problemų sprendimas. Tai vieni svarbiausių klausimų, kurie gali būti lemtingi koalicijai. Iki šiol dar nėra aišku, kaip bus mažinamos pensijos. Jei pensijos bus mažinamos visiems jas gautiems piliečiams vienodu dydžiu (10–15 proc.), tai reikš gana ženklų pajamų sumažėjimą nedideles pensijas (600–900 litų) gaunantiems žmonėms ir kels didelę grėsmę socialiniam stabilumui. Dėl to kai kurie politikai ir ekspertai siūlo pensijas mažinti diferencijuotai – nuo 2 iki 15 procentų, priklausomai nuo gaunamos sumos dydžio. Trečia – aukštojo mokslo sistemos ir sveikatos apsaugos sistemos reformos. Ketvirta labai svarbi sritis – biudžeto rezervo klausimas. Ši sritis labai susijusi su kitomis trimis anksčiau išvardytomis sritimis. Būtent globalios ekonominės krizės akivaizdoje aiškėja, kurios pasaulio valstybės gerai tvarkė biudžetą ir sukaupė tam tikrus biudžeto rezervus, o kurios priešingai – jokio rezervo neturi. Įsigalėjus oligarchinei santvarkai didelė dalis biudžeto lėšų išgrobstoma ar iššvaistoma, o tada pritrūksta lėšų tiek pensijoms didinti, tiek kitoms svarbioms sritims – kultūrai, švietimui ir sveikatos apsaugai finansuoti. Pasaulinės ekonominės krizės požymiai, pradėję reikštis dar 2008 metų pradžioje, jau kiek aprimo. Šiuo metu regimi dideli skirtingų pasaulio valstybių skirtumai. Vienose pasaulio šalyse krizės požymiai mažai juntami, kitose krizė gana aštri, bet kontroliuojama, dar kitose valstybėse krizė faktiškai nekontroliuojama. Vengrijoje praėjusių metų pabaigoje įsisiūbavo aštri ekonominė krizė, o šiuo metu padėtis jau taisosi. Šiai valstybei smarkiai pakenkė buvusio premjero F. Diurčianio korupcinė politika. Pagal Bendrojo vidaus produkto vienam šalies gyventojui lygį Vengrija Lietuvą lenkia labai nežymiai (Vengrijoje BVP vienam gyventojui tenka 17 300 dolerių, Lietuvoje – 17 200 dolerių), tačiau gyventojų pajamos smarkiai skiriasi. Vengrijoje didelės dalies vietos gyventojų pajamos siekia nuo 600 iki 800 eurų per mėnesį, o Lietuvoje daugelio žmonių pajamos gerokai mažesnės – nuo 200 iki 400 eurų per mėnesį.

Estijoje sėkmingai vykdomas antikrizinių priemonių paketas. Pensijos ir kitos socialines išmokos sumažintos 4 procentais, o biudžetinių darbuotojų algos – 8 procentais. Jau kitų metų viduryje tikimasi atlyginimus ir pensijas grąžinti į buvusį lygį. Kol kas krizė labiausiai kirto kelioms Europos Sąjungos šalims – Lietuvai, Latvijai ir Bulgarijai. Krizės kamuojamoje Lietuvoje nekilnojamąjį turtą ir verslo įmones pusvelčiui įsigyja pirkėjai iš Rusijos, Baltarusijos ir tolimesnių – egzotiškų šalių – Turkijos ir Azerbaidžano. Dalis Lietuvos verslininkų investuoja tose valstybėse, kuriose randa patrauklias sąlygas savo verslui. Daugiausia tai Balkanų valstybės – Rumunija, Kroatija, Makedonija bei Europos pietiniame pakraštyje esančios Ispanija ir Portugalija. Mūsų šalies mažmeninės maisto prekybos rinkoje dominuoja keli didieji prekybos tinklai, kurie užima 72 proc. mažmeninės prekybos rinkos. Ir šių monopolijų įsigalėjimas sudaro prielaidas pernelyg didelėms maisto produktų kainoms egzistuoti. Pažangą pasiekusių užsienio šalių pavyzdžiai rodo, kad ekonominis stabilumas ir politinė pusiausvyra pasiekiama tada, kai pažabojamos oligarchinės monopolijos ir įsišaknijusi korupcija. Tai atveria kelius skaidraus verslo veiklai, daro įtaką ir kitiems teigiamiems ekonominiams procesams. Ekonominė ir socialinė pažanga sudaro prielaidas ir politiniam stabilumui.

© 2009 „XXI amžius“