Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Tautai ir kalbai

Paminklo kampai simbolizuoja keturis Lietuvos etninius regionus, aukšta sraigtinė kolona – tautos kelią, veržimąsi į išlikimą Laimos GRIGAITYTĖS („Savaitė“) nuotrauka

Kalba paminklo autorius skulptorius Kęstutis Balčiūnas Zitos DZIDOLIKIENĖS („Savaitė“) nuotrauka

Paminklą „Tautai, Kalbai. Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti 1009–2009“ šventina vyskupas Juozas Žemaitis Zitos DZIDOLIKIENĖS („Savaitė“) nuotrauka

Rugsėjo 6 dieną Marijampolėje vyko „Tūkstantmečio Lietuvos Sūduva“ iškilmės, kurių svarbiausias akcentas – paminklo „Tautai. Kalbai“ atidengimas.

Iškilmingame miesto Tarybos posėdyje apdovanojimus – UAB „Lietuvos monetų kalyklos“ sukurtus tauriųjų metalų ženklus ir liudijimus miestui nusipelniusiems žmonėms įteikė Marijampolės meras Vidmantas Brazys. Gydytoja pediatrė, socialinių projektų iniciatorė, ilgametė „Caritas“ savanorė Emilija Montvilienė už svarų indėlį kuriant Marijampolės savivaldybės gyventojų socialinę ir dvasinę gerovę įvertinta Marijampolės garbės piliečio vardu; partizanui, politiniam kaliniui Vytautui Pijui Raibikiui už Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės gynimą ir laisvės kovų įamžinimą įteiktas Šv. Jurgio – Marijampolės globėjo – ordinas; profesoriui Sauliui Sondeckiui – už Marijampolės muzikų ugdymą ir koncertinę veiklą; Danijos piliečiui, buvusiam Viborgo Sondre mokyklos direktoriui, bendradarbiavimo tarp Marijampolės ir Viborgo iniciatyvinės grupės nariui Stynui Erikui Andersenui  – už Marijampolės ir Viborgo bendradarbiavimą bei ypatingus nuopelnus švietimo srityje.

Vėliau Mažojoje Bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios už Sūduvą ir tautiečius. Paskui J. Basanavičiaus aikštėje, iškilmingai atidengtas ir pašventintas paminklas „Tautai, Kalbai. Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti 1009–2009“. Paminklo autorius – marijampolietis skulptorius Kęstutis Balčiūnas, anksčiau sukūręs prezidento dr. K. Griniaus memorialą, šv. Jurgio skulptūrą Vilniaus Gedimino prospekte bei kitus darbus. Šiuo originaliu meniniu statiniu siekta įprasminti krašto žmonių ir visų lietuvių tautinės savimonės ir kalbos gaivintojų bei puoselėtojų indėlį į gimtosios kalbos, kultūros ir tautiškumo išsaugojimą.

 „Nuo keturkampio pagrindo, o keturi kampai simbolizuoja keturis Lietuvos etninius regionus, kyla sraigtinė aukšta kolona, simbolizuojanti tautos kelią, veržimąsi į išlikimą. Ant kolonos viršaus – su ietimi rankoje raitelis ant žirgo. Žirgas simbolizuoja tautos veržlumą ir jos skrydį į ateitį. Žirgas su raiteliu vaizduojami judesyje – skriejantys, lekiantys. Jaunuolis ant žirgo – tai atvira, laisva tauta, kuri savo rankose laiko pasaulio svertą – ietį – tautos kovos, žodžio ir išlikimo simbolį“, – taip savo kūrinį apibūdina pats autorius K. Balčiūnas.

Paminklo atidengimo juostelę perkirpo Marijampolės meras V. Brazys, Seimo narys Algis Rimas ir paminklo autorius K. Balčiūnas. Paminklą pašventino Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC. Į iškilmingą ceremoniją atvykę Seimo, Vyriausybės, užsienio šalių atstovai akcentavo lietuvių tautos veržlumą, kalbos ir kultūros puoselėjimą, tautiškumo išsaugojimą.

Marijampolės apskrities viršininkė Birutė Kažemėkaitė savo sveikinimo kalboje pabrėžė, kad Tauta ir Tėvynė – tai ne vien tautinio atgimimo šaukliai Vincas Kudirka ir Jonas Basanavičius, mūsų kalbos tėvas Jonas Jablonskis, ne vien tie žmonės, kurių gyvenimas buvo susietas su lietuviško žodžio puoselėjimu, su kalba ir knyga, tai ir Vasario 16-osios akto signatarai, tai ir pokario metais į duobes suversti, miestelių aikštėse suguldyti tūkstančiai jaunų vyrų, žuvusių vien dėl to, kad tikėjo tautos idėja; tai šimtai tūkstančių Sibiro tremtinių ir jų sulaužytų, išdraskytų likimų. Tai ir mūsų vaikai, dėl gardesnio valgio šaukšto besiblaškantys po londonus, airijas ir visą pasaulį, tai ir tas jaunimas, kurio kalboje gali išgirsti daugiau kompiuterinės terminologijos nei gražių lietuviškų žodžių. Tai ir dvasios orientyrų pristigę bedaliai. Tokia yra mūsų savastis. Tai visa, ką mes turime brangiausio.

Buvo daug diskusijų, ar reikia šiuo metu Marijampolei ir Lietuvai paminklo. Anot Marijampolės mero V. Brazio, šiuo sunkiu laikotarpiu niekas nebūtų pradėjęs statyti paminklo, tačiau jis suplanuotas prieš trejus metus, nupirktos medžiagos. Bendra kūrinio vertė – per 2,3 mln. litų. Per 2007–2008 metus buvo apmokėta beveik pusantro milijono litų. Šių metų pradžioje buvo kreiptasi paramos į Seimą, Vyriausybę, įstaigas, organizacijas, kraštiečius, Lietuvos žmonės, išeivius už Atlanto, Punsko lietuvius. Iki rugpjūčio 28 dienos į specialią atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesta beveik 68 tūkstančiai litų. Finansinių rėmėjų vardus paminklo autorius iškals ant paminklo pjedestalo.

Paskui Kultūros centre vyko šventinis labdaros koncertas, kuriame koncertavo garsūs atlikėjai, buvę arba esantys marijampoliečiai: operos solistai Edmundas Seilius, Gitana Pečkytė-Vilkelienė, Benjaminas Želvys su „Baritonų trio“, populiariosios muzikos atlikėjai – Roma Mačiulytė, Ovidijus Vyšniauskas, Laima Lapkauskaitė su grupėmis „Mokinukės“ ir „Studentės“.

XXI

© 2009 „XXI amžius“