Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius pagerbė savo pirmtakų ir šv. Bonaventuro atminimą

Mindaugas BUIKA

Viterbo Dievo Motinos šventovėje popiežius Benediktas XVI susitiko su seserimis vienuolėmis

Griežtų konklavos taisyklių formulavimas

Vis dar gyvendamas savo vasaros rezidencijoje Kastelgandolfe, popiežius Benediktas XVI atliko dar vieną apaštalinę kelionę – aplankė netoli Romos esantį Viterbo miestą, praeityje susijusį su apaštalo šv. Petro įpėdinių veikla. Rugsėjo 6 dieną jis užsuko ir į gretimą Banjoredžijo miestelį, kur gimė žymus XIII amžiaus pranciškonas teologas šv. Boneventuras, kuriam vėliau buvo suteiktas Bažnyčios mokytojo titulas. 1956 metais Šventasis Tėvas, tuomet dar jaunas Tiūbingeno (Vokietija) teologijos profesorius Jozefas Ratcingeris, iš šv. Bonaventuro mokymo apie Apreiškimą parašė ir apsigynė habilitacijos tezes.

Tautai ir kalbai

Paminklo kampai simbolizuoja keturis Lietuvos etninius regionus, aukšta sraigtinė kolona – tautos kelią, veržimąsi į išlikimą Laimos GRIGAITYTĖS („Savaitė“) nuotrauka

Rugsėjo 6 dieną Marijampolėje vyko „Tūkstantmečio Lietuvos Sūduva“ iškilmės, kurių svarbiausias akcentas – paminklo „Tautai. Kalbai“ atidengimas.

Iškilmingame miesto Tarybos posėdyje apdovanojimus – UAB „Lietuvos monetų kalyklos“ sukurtus tauriųjų metalų ženklus ir liudijimus miestui nusipelniusiems žmonėms įteikė Marijampolės meras Vidmantas Brazys. Gydytoja pediatrė, socialinių projektų iniciatorė, ilgametė „Caritas“ savanorė Emilija Montvilienė už svarų indėlį kuriant Marijampolės savivaldybės gyventojų socialinę ir dvasinę gerovę įvertinta Marijampolės garbės piliečio vardu; partizanui, politiniam kaliniui Vytautui Pijui Raibikiui už Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės gynimą ir laisvės kovų įamžinimą įteiktas Šv. Jurgio – Marijampolės globėjo – ordinas; profesoriui Sauliui Sondeckiui – už Marijampolės muzikų ugdymą ir koncertinę veiklą; Danijos piliečiui, buvusiam Viborgo Sondre mokyklos direktoriui, bendradarbiavimo tarp Marijampolės ir Viborgo iniciatyvinės grupės nariui Stynui Erikui Andersenui  – už Marijampolės ir Viborgo bendradarbiavimą bei ypatingus nuopelnus švietimo srityje.

Atlaidus pradėjo kariuomenė ir laisvės kovotojai

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietoje Šiluvoje kariai per kariuomenės dieną susirinko į Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus Autoriaus nuotrauka

Rugsėjo 8-ąją, Bažnyčiai švenčiant Švč. Mergelės Marijos Gimimo iškilmę, Šiluvoje prasidėjo didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai. Pirmoji atlaidų diena skirta maldai už Lietuvos kariuomenę, partizanus, šaulius, Vietinės rinktinės karius, žemdirbius, darbininkus, politikus, žiniasklaidos darbuotojus. Šiemetinės Šilinės švenčiamos drauge minint Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai jubiliejų, kurią atnešė šv. Brunonas.

Perlaidoti LDK didikų Radvilų palaikai

Iš istorijos į dabartį ateinantys nesusipratimai

Į kriptą nuleidžiamas sarkofagas su Radvilų palaikais Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Šeštadienį Dubingių piliavietėje (Molėtų r.) iškilmingai perlaidoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų giminės atstovų palaikai. Iškilmėse dalyvavo iš Lenkijos atvykę išlikusios Radvilų giminės atšakos palikuonys, premjeras Andrius Kubilius, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis, Evangelikų Reformatų Bažnyčios dvasininkai bei kitų konfesijų atstovai, kiti svečiai. Prieš perlaidojimo iškilmes ketvirtadienį ir penktadienį vilniečiai ir svečiai Vilniuje, Radvilų rūmuose, galėjo atiduoti pagarbą Mikalojui Radvilai Juodajam, Mikalojui Radvilai Rudajam ir dar šešiems giminės atstovams, kurių palaikai prieš kelerius metus buvo rasti Dubingiuose, Radvilų šeimos kapavietėje. Specialus sarkofagas buvo pastatytas XVI amžiaus žemėlapiu ir vėliavomis išpuoštoje salėje. Šeštadienį į Dubingius atvežtas sarkofagas su aštuonių didikų palaikais buvo nuleistas į kriptą, giminės garbei iššautos trys patrankų salvės.

Kauno problemos ir perspektyvos

Kauno meras Andrius Kupčinskas Šiluvos atlaiduose Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Kauno miesto savivaldybei jau kelerius metus vadovauja meras Andrius Kupčinskas. Šis jaunas ir ryžtingas politikas gerokai skiriasi nuo praėjusią kadenciją valdžiusio miesto vadovo. Tačiau kai kurie faktai rodo, jog prieš Kauno merą ir jo vadovaujamą koaliciją organizuojamos įvairios propagandinės atakos, jis kaltinamas nebūtais dalykais. Tokius išpuolius organizuoja buvusio mero A. Garbaravičiaus aplinka ir kai kurių abejotinos reputacijos verslo struktūrų atstovai. Jie tikisi pasėti nepasitikėjimo dabartine Kauno valdžia sėklą ir grižti į valdžią.

Žemaitijos partizanų vado pagerbimas

Linas ŠALNA

Mons. Alfonsas Svarinskas, kan. Jonas Petrauskis ir kiti renginio dalyviai Nevardėnuose, prie atstatyto kryžiaus

1944 metų vasarą Žemaitijoje susibūrė pirmieji partizanų būriai – Vanagai. Jie buvo kuriami Lietuvos Laisvės armijos (LLA), kurios pirmasis štabas Kazio Veverskio iniciatyva įkurtas buvo dar 1941 m. gruodį, sudėtyje. 1944 m. liepos 20 dieną LLA vado įsakymu LLA buvo padalyta į du sektorius: OS (organizacinį) ir VS (veikiantį, pavadintą Vanagais). Jau 1944 m. rugpjūtį partizanų būriai Platelių miškuose surengė partizanų taktikos mokymus – Vanagai rengėsi vykdyti reguliariosios kariuomenės funkcijas, kariauti pozicinį ar partizaninį karą.

Kryžiuje – tikrasis Kristaus veidas

Mančiagirės kaime pastatytas „kryžius“ kaimo netektims atminti. Tai ne kryžius, nes ant jo nėra nukryžiuotojo Kristaus. Tokie kryžiai nešventinami. Kryžiai ir paminklai, statomi ant kapų, irgi turi būti su Nukryžiuotuoju

Per Didžiojo penktadienio apeigas skamba giesmės žodžiai:  Garbiname, Viešpatie, tavo Kryžių, šloviname ir aukštiname tavo šventąjį prisikėlimą: štai per kryžių džiaugsmas atėjo į visą pasaulį. Tuo metu, kai dėl Jėzaus mirties liūdesys apgobia pasaulį, kai ant Golgotos iškilęs kryžius kalba apie gėrio pralaimėjimą prieš blogį, Bažnyčia Kristaus kryžiaus akivaizdoje džiūgauja ir gieda: Štai per kryžių džiaugsmas atėjo į visą pasaulį. Didysis Penktadienis ir kiekvienas penktadienis yra puiki proga Kristaus kryžiaus papėdėje pamąstyti ne tik apie kryžių, iškilusį Golgotoje, bet ir apie mūsų pačių kryžius, kad jie netaptų prakeikimu, parodija, bet padėtų prasmingai eiti per šį gyvenimą.

Seminarija pradėjo naujus mokslo metus

Klier. Haroldas ŠNEIDERAITIS

Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai, vyskupijos licėjaus mokiniai, propedeutinio kurso auklėtiniai, seminarijos dėstytojai bei vadovybė su vyskupu Jonu Boruta SJ Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje

Rugsėjo 2-ąją Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai, vyskupijos licėjaus mokiniai, propedeutinio kurso auklėtiniai, seminarijos dėstytojai bei vadovybė kasmėnesinių atlaidų proga susirinko Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje paminėti mokslo metų pradžią. Tądien šventovę aplankė ir gausus būrys iš Palangos dekanato atvykusių tikinčiųjų.

Užpildytas dar vienas istorijos puslapis

Vytautas Guliokas

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis šventina kryžių

Rugpjūčio 29 dieną Kryžių kalne Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis celebravo šv. Mišias vietinio vienuolyno koplyčioje ir pašventino kryžių, skirtą trilogijos „Sibiro Alma Mater“ išleidimui. Šis leidinys, išleistas parėmus Šiaulių pedagoginiam universitetui ir Lietuvos gyventojų rezistencijos ir genocido centrui, atskleidžia, kokiomis sąlygomis ir pastangomis siekė mokslo aukštumų jaunimas tremtyje bei įkalinimo kolonijose.

Vienuoliktasis ministrantų susitikimas

Zigmas Tamakauskas

Ministrantai su dvasios vadu mons. Adolfu Grušu ir kun. Nerijumi Vyšniausku

Rugpjūčio mėnesį ministrantų globėjo šv. Tarcizijaus dieną Kauno Arkikatedroje Bazilikoje įvyko vienuoliktasis ministrantų susitikimas. Jį organizavo Arkikatedros zakristijonas ministrantų vadovas Albertas Koženiauskas. Susitikimas prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo ministrantų dvasios vadas monsinjoras Adolfas Grušas ir kunigas Nerijus Vyšniauskas. Šv. Mišių skaitinius skaitė buvę ministrantai – Civilinės metrikacijos biuro vedėjas Kęstutis Ignatavičius ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininko pavaduotojas mokytojas Zigmas Tamakauskas. Atliepiamąją psalmę giedojo buvęs ministrantas, lietuvių tautinių dainų atlikėjas Juozas Bakutis. Popiežius Benediktas XVI, audiencijoje priimdamas šią vasarą Romoje vykusio tarptautinio ministrantų suvažiavimo „Dvasia gaivina“ dalyvius, sakė: „Jūs esate apaštalai ir Jėzaus draugai“. Gera, kad ši idėjinė draugystė jungia ir jaunus mokinukus, dar visai neseniai prisiartinusius prie Dievo altoriaus, ir jau pagyvenusius,  žilagalvius buvusius ministrantus...

Kaišiadorių vyskupijoje

Širvintų dekanate

Prasidėjo Pivašiūnų paveikslo kelionė

Kernaviškiai ir klebonas kun. Virgilijus Balnys išlydi paveikslą į Musninkų parapiją

KERNAVĖ. Rugpjūčio 1 dieną čia prasidėjo Pivašiūnų Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos, paveikslo kelionė po Širvintų dekanatą. Kernavės bažnyčioje jis buvo įdėtas į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altorių.

Pamaldų metu prie paveikslo degė žvakės, netrūko besimeldžiančiųjų. Klebono kun. Virgilijaus Balnio siūlymu buvo suteikta galimybė paveikslą pasiimti į namus. Šiuo pasiūlymu mielai pasinaudojo tikintieji, kuriems dėl amžiaus ar sveikatos sunku pasiekti bažnyčią. Taigi paveikslas pabuvojo ne tik Kernavės bažnyčioje, bet ir Meilūnų, Paspėrių, Ramoniškių, Pakalniškių, Kaukiškių, Kunigiškių, Ardiškių kaimuose.

Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio dekanate

Šv. Baltramiejaus atlaidai ir parapijos 100-mečio minėjimas

Kaime slėgtus sūrius vyskupas Jonas Kauneckas priėmė kaip atnašą

Miežiškiai. 1909 metais įsteigus parapiją, kun. T. Pranaševičiaus rūpesčiu 1911 metais buvo pradėta statyti dabartinė bažnyčia. Deja, darbus sutrukdė prasidėjęs karas. Šventovė baigta statyti 1916–1920 metais klebono Antano Paurio iniciatyva, 1921 metais ją konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius.

Švęsti šv. Baltramiejaus atlaidų ir paminėti Švč. Mergelės Marijos bažnyčios įkūrimo 100-metį rugpjūčio 30-ąją, sekmadienį, susirinko tiek tikinčiųjų, kad ne visus galėjo šventovė sutalpinti. Šventė prasidėjo iškilminga procesija apie bažnyčią. Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, dalyvavo kartu su juo atvykęs diakonas Rimantas Rimkus ir Nemunėlio Radviliškio klebonas kun. Andrius Šukys, beje, kilęs iš Miežiškių parapijos. Vėliau prie jų prisijungė Utenos klebonas ir dekanas g. kan. Juozapas Kuodis.

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Aktyvus jaunimas

Pirmo tos dienos srauto sutvirtintieji su vyskupo generalvikaru prel. bažn. t. dr. Juozu Šiuriu

Šilalė. Parapijoje praėję šv. Onos atlaidai ir Žolinės šventė parodė, kad Šilalėje dar yra jaunimo, neabejingo tikėjimui ir nesigėdinčio iškilesnėmis šventėmis ateiti į šį rudenį šimtmetį švęsiančią Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią. Šilalės parapijoje aktyviai veikia skautai ir ateitininkai, kuriems sumaniai vadovauja Šilalės miesto mokyklų mokytojos Lina Jasaitė, Viktorija Macienė ir Elvyra Gedeikienė. Be to, Šilalės parapijos jaunimo katalikišką veiklą skatina kupinas energijos bei entuziazmo jaunimo bičiulis klebonas dekanas kun. Stasys Toleikis. Jis lankosi Šilalės miesto mokyklose vykstančiuose moksleivių religiniuose renginiuose, susitinka su parapijos jaunimu parapijos namuose. Čia vyksta įvairūs renginiai, susitikimai su vyskupu Jonu Boruta SJ, Telšių vyskupijos centro reikalų vedėju kun. teol. lic. Andriumi Vaitkevičiumi, Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos propedeutinio kurso auklėtiniais ir pan.  Reikalui esant,  klebonui dekanui kun. S. Toleikiui į pagalbą ateina jo pagalbininkai vikarai kunigai Kęstutis Motiejaitis ir Mindaugas Alekna. Tad  ir šią vasarą Šilalėje praėję šv. Onos atlaidai ir Žolinės šventė nebuvo vien pagyvenusių tikinčiųjų šventės. Į šias iškilmes sugužėjo ir nemažai jaunimo, kuris ėjo išpažinties, priėmė Šventąją Komuniją, meldėsi bei adoravo šv. Mišių metu. Nemaža dalis Šilalės parapijos jaunimo yra susibūrę į bažnytinį sakralinių giesmių chorą ir iškilesnių švenčių metu gieda Mišiose. Vis dažniau jaunimo matyti ir vakarinėse pamaldose.

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Pagerbė miestelio įkūrėjus

Paminklas baronkapinėse įamžins miestelio kūrėjus

GELGAUDIŠKIS. Rugpjūčio 15-ąją čia buvo švenčiami Žolinės atlaidai. Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje Sumą aukojo kraštietis Kauno kunigų seminarijos vicerektorius kun. dr. Rimas Skinkaitis, atlaiduose dalyvavo kaimyninių Plokščių, Kaimelio ir Slavikų klebonai kunigai Antanas Urbanavičius, Zenonas Stepanauskas ir Darius Sruoginis. Vėliau prasmingas renginys vyko vadinamojoje kalvelėje, senosiose baronkapinėse, tarp medžių ir aptrupėjusių antkapių. Gelgaudiškiečiai rinkosi čia į paminklo šventinimo iškilmę. Giedojo bažnyčios choras, o jo vadovas Edgaras Pilypaitis kvietė prisiminti šioje vietoje besiilsinčius žmones, nuo kurių prieš 505 metus prasidėjo Gelgaudiškio istorija. Šios kapinės – tai tarsi ilgai buvusi miestelio žaizda ir gėda. Gelgaudiškietis Antanas Bajerčius pasakojo apie šią vietovę valdžiusius baronus. Jis prisiminė, kaip dar karo metais mokytoja atsivesdavo mokinius šias kapines tvarkyti. Jis prisimenąs čia ir koplyčią, antkapius su aprašinėtomis metalinėmis ir akmeninėmis plokštėmis. Apie 1957 metus kapus nusiaubė plėšikai, net karstus apiplėšė. Kapinės, nors ir niokojamos, išsaugojo bendrą vaizdą. Labiausiai kapinės niokotos po 1980 metų – buvo išlupti metaliniai kryžiai, išmėtyti ir sudaužyti antkapiai, vandalai tikėjosi rasti aukso. Aktyvūs gelgaudiškiečiai ir seniūnija pasirūpino sutvarkyti kapinių aplinką. Kultūros centro darbuotoja Lina Uždravienė parengė projektą, o UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ skyrė lėšų, už kurias buvo pastatytas paminklas. Jo autoriai – tautodailininkas Vidas Cikana ir kalvis Regimantas Stanaitis. Taigi nors ne šių dienų gelgaudiškiečiai viską suniokojo, bet jų rankomis miestelio kūrėjų kapinės sutvarkytos. Paminklą pašventino kun. dr. R. Skinkaitis ir parapijos klebonas kun. Alfredas Nėnius.

Pagerbė kovotojų už Zarasų kraštą atminimą

Jonas PETRONIS

Rokėnų kaime atidengtas stogastulpis (autorius tautodailininkas Saulius Savickis)

Zarasiškiai nepamiršta skaudžios savo krašto  istorijos. Rugpjūčio pabaigoje vyko ežerų krašto  išvadavimo iš bolševikų 90-ųjų metinių minėjimai. Kovotojų už Lietuvos laisvę pagerbimas įvyko Antazavės  Dievo Apvaizdos bažnyčioje. Klebonas kun. Stasys Tamulionis aukojo šv. Mišias už Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės kovų dalyvius. Paskui visi nuvyko į kapines, kur buvo pagerbtas Lietuvos patriotų Andriūnų šeimos atminimas. Šio krašto kraštotyrininkė mokytoja Stanislava Kirailytė papasakojo šios šeimos gyvenimo istoriją. Petras ir Emilija Andriūnai Dumblynės viensėdyje  išaugino penkis sūnus ir dukrą. Sūnus Balys 1949 metais buvo ištremtas  į Irkutsko sritį ir po metų ten mirė.  Sūnus Jonas prieškario Lietuvoje vadovavo Kauno miesto vandentiekio ir kanalizacijos skyriui. Juozas, Antanas ir Izidorius Andriūnai 1919 metais tapo Lietuvos savanoriais ir pasižymėjo mūšiuose su bolševikais. Šie trys karžygiai tapo Lietuvos karininkais. Ypač  pasižymėjo Juozas Andriūnas. Tarnaudamas caro kariuomenėje 1918 metais jis pateko į vokiečių nelaisvę, susirgo šiltine ir sugrįžo į gimtinę. Užpuolus bolševikams Lietuvą, 1919 metų vasarą suorganizavo partizanų būrį ir keliolika dienų slapstėsi miškuose. 1919 metų birželį Juozas Andriūnas įstojo  savanoriu į Lietuvos kariuomenę, buvo kuopos vadu. Už žygdarbius Dauguvos fronte leitenantas Juozas Andriūnas apdovanotas Vyčio kryžiumi. Paskutinį savo gyvenime žygdarbį Juozas atliko mūšyje su lenkais ties Giedraičiais: 1920 metų spalio 31 dieną jo  vadovaujama kuopa įsiveržė toli į lenkų užnugarį. Karininkas gelbėjo kuopą, bet pats žuvo. Už šį žygdarbį Juozas Andriūnas  buvo apdovanotas  antruoju Vyčio  Kryžiumi.  Juozo palaikus savanoriai parvežė į gimtinę ir palaidojo Antazavės kapinėse. 1938 metų spalio 9 dieną Antazavės šauliai ir visuomenė iškilmingai atidengė raudono šlifuoto granito paminklą su užrašu „Leitenantui Juozui Andriūnui, garbingai žuvusiam už Tėvynės laisvę kovose prie Giedraičių 1920 10 31“. Paminklą tada atidengė Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas Pranas Saladžius, sveikinimo telegramą atsiuntė Lietuvos kariuomenės vadas Stasys Raštikis.

Atlikę pareigą Dievui ir Tėvynei

Dr. Aldona Kačerauskienė

Renginio dalyviai prie kryžiaus žuvusiems Kirvio būrio partizanams

1945-ųjų liepos 12-osios rytas žadėjo šiltą vasaros dieną. Kudoriškių kaimo (Anykščių r.) miškelyje pusryčiavo Kirvio būrio partizanai, nepanorę eiti į Raudonąją armiją ir pasirinkę kovą už Tėvynės laisvę savo gimtinėje. Šie vyrai tąkart nieko blogo neįtarė, net nenujautė, kad prie jų sėlina išdaviko vedami gerai ginkluoti priešai. Įvykus kautynėms, žuvo šeši jaunuoliai, kilę iš gretimų kaimų: būrio vadas Bronius Ilgutis, Jonas Bobelis, Jonas Drazdūnas, broliai Antanas ir Vytautas Grigai bei Jonas Juknevičius. Nuo šiol jų auką Dievui ir Tėvynei primins kryžius, pastatytas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Anykščių skyriaus (pirmininkė Prima Petrylienė) rūpesčiu žūties vietoje – 6 km nuo Skiemonių prie žvyrkelio, vedančio į Uteną.