Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

„Senoji Lietuva“ grįžta

Rugsėjo 17 dieną Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1) atidaryta bendra Lietuvos nacionalinio ir Rusijos etnografijos muziejų paroda „Senoji Lietuva“.

Spaudos konferencijoje, vykusioje prieš parodos atidarymą, dalyvavo Rusijos etnografijos muziejaus direktorius Vladimiras Grusmanas,  Rusijos etnografijos muziejaus skyriaus vedėja Olga Fišman, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė,  Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja Elvyda Lazauskaitė ir kt.

 Paroda „Senoji Lietuva“ supažindina su Rusijos etnografijos muziejuje sukaupta lietuviškos etnografinės kolekcijos dalimi. Rusijos etnografijos muziejaus lietuviškoje kolekcijoje saugomi 2428 eksponatai, gausus ikonografinės ir aprašomosios medžiagos fondas. Lietuvos nacionalinis muziejus ir Rusijos etnografijos muziejus surengė parodą ir paruošė leidinį „Senoji Lietuva“, kuriame pristatyta dalis kolekcijos – drabužiai ir ikonografijos rinkinys iš 1867 metų Rusijos etnografijos parodos bei A. Seržputovskio ir E. Volterio ekspedicijų.

Rusijos etnografijos muziejaus lietuviškos  kolekcijos formavimo istorijoje išskirtini trys tarpsniai: 1909–1912 metai – iš Rusijos mokslininkų ekspedicijų, 1940–1953 metai – ypač vertinga kolekcijos dalis, perimta iš buvusio SSRS tautų muziejaus, į kurį po Spalio revoliucijos buvo perduoti Daškovo etnografijos muziejuje saugoti Pirmosios Rusijos imperijos tautų etnografijos parodos, vykusios 1867 metais, lietuviški eksponatai. 1956–1986 metai – trečiasis kolekcijos formavimo tarpsnis – Rusijos etnografijos muziejaus specialistų sukaupti liaudies meistrų dirbiniai, fiksuotos to meto šventes.

Parodoje „Senoji Lietuva“ ypač gausu medžiagos, surinktos Rusijos mokslininkų 1909–1912 metais. Rusijos mokslininkas, etnografinės medžiagos rinkimo ir tradicinės kultūros tyrinėjimo pradininkas Aleksandras Seržputovskis 1909–1912 metais fiksavo lietuvių valstiečių – dzūkų ir aukštaičių – tradicinę gyvenseną Švenčionių, Varėnos, Ignalinos apylinkių kaimuose. Marcinkonių kaime surinkta kolekcija iki šiol išlieka konkrečios vietos istorinio-etnografinio tyrimo pavyzdžiu. Surinkti eksponatai atspindi XIX–XX a. pradžios lietuvių valstiečių ūkinę veiklą, amatus, namų apyvoką, aprangą. Lietuvoje A. Seržputovskio pradėtų etnografinių ekspedicijų geografines ribas išplėtė Sankt Peterburgo universiteto profesorius Eduardas Volteris. Jis 1910–1912 metais rinko etnografinę medžiagą Vilniaus, Suvalkų, Kauno gubernijose, Mažojoje Lietuvoje ir lietuviškąją kolekciją papildė liaudiškomis medžio skulptūromis, muzikos instrumentais, drabužiais, juostomis.

Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos.

XXI

© 2009 „XXI amžius“