Lukašenkos vizitas nauja Lietuvos kryptis?..
Tai, kad praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi kartais paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, buvo staigmena daugeliui politikų ir politologų. Jau vien jo pakvietimą į Vilnių gaubia paslapties šydas: nežinoma kas jį pakvietė magnatas Bronislovas Lubys, milijonierius bankininkas Vladimiras Romanovas ar Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Dažniausiai sustojama ties V. Romanovo pavarde. O šis ir nesigina. Išties su vienintelio A. Lukašenkos, gebančiu priimti teisingus sprendimus Baltarusijoje, palaiminimu V. Romanovas gavo teisę investuoti dalį savo didžiulio kapitalo net apie 1 mlrd. litų į Minske suprojektuoto prekybos ir pramogų centro statybą. Iki šiol tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungos šalyse vienareikšmiškai diktatoriumi įvardijamas V. Lukašenka pelnytai gavo tokį epitetą. Jis jau trečią kadenciją vienvaldiškai išrenkamas prezidentu ir jėga užgniaužia tuos, kurie nepripažįsta jo vienvaldystės. Jis uždarė opozicinę spaudą (nebent kurią nors paliko siekdamas parodyti save demokratu). Jis gali priimti žurnalistus iš nedraugiškos Lietuvos ir net dvi tris valandas jiems pasakoti apie savo demokratiškumą, apie Baltarusijos suklestėjimą jo valdymo metais.
|
Papiktino Lenkijos finansuojamos istorijos pamokos
Grupė Lietuvos Seimo narių pasipiktino Lietuvos mokyklose lektorių iš Lenkijos vedamomis istorijos pamokomis. Jie paragino Užsienio reikalų ministeriją (URM) imtis diplomatinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias, jų teigimu, nesankcionuotam užsienio valstybių struktūrų kišimuisi į ugdymo procesą Lietuvos švietimo sistemoje. Mat praėjusį ketvirtadienį ir penktadienį keliose dešimtyse lenkiškų mokyklų Lietuvoje Lenkijos tautos atminties instituto darbuotojai vedė pamokas, skirtas SSRS įvykdyto Lenkijos užpuolimo 70-osioms metinėms. Valdančiajai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausantys parlamentarai pareiškime primena, kad Lietuva ir Lenkija laikosi skirtingų istorijos interpretacijų dėl kai kurių praeities puslapių ir dėl prieš 90 metų Lenkijos įvykdytos rytų Lietuvos okupacijos, o po to ir aneksijos. Anot Seimo narių, apie šią akciją Lietuvos mokyklose Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei URM nebuvo informuotos, ir iš Lenkijos pusės nebuvo jokių pastangų kaip nors derinti savo šviečiamąsias iniciatyvas su Lietuvos institucijomis bei atsižvelgti į Lietuvos įstatymų reikalavimus. Seimo nariai prašo nurodyti URM imtis diplomatinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias nesankcionuotam užsienio valstybių struktūrų kišimuisi į ugdymo procesą Lietuvos švietimo sistemoje. Seimo nariai pasiūlė tobulinti įstatymus, kad juose būtų atsižvelgiama į Baltijos šalių ir Lenkijos praktiką, tautinių mažumų mokyklose nustatant dalies mokymo dalykų dėstymą valstybine kalba, ir būtų aiškiau apibrėžiamas Lietuvos istorijos mokymo prioritetas. Parlamentarų nuomone, tikslinga įpareigoti ŠMM artimiausiu metu sudaryti ir pradėti įgyvendinti papildomą Lietuvos istorijos mokymo programą tautinių mažumų mokyklose, susijusią su artėjančia Lietuvos istorinės sostinės Vilniaus susigrąžinimo 70-ties metų sukaktimi, o taip pat su anuometinės Lenkijos vadovų įvykdytos rytų Lietuvos okupacijos 90-ties metų sukaktimi.
|