Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Lietuvių liaudies meno paroda

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Elena Kniūkštaitė. Marija tarp šermukšnių. 2008

Pranas Dužinskas. Šv. Florijonas. 2007

Rūta Indrašiūtė. Ąsotis 2000

Liepos pradžioje Radvilų rūmuose Vilniuje (Vilniaus g. 22) atidaryta paroda „Lietuvių liaudies menas – tradicija ir dabartis“, skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui. „Liaudies kūryba yra gyvybiškai esminga Lietuvai ir lietuvių kultūrai. Nors istorinis bėgimas daug ką sunaikino, bet išliko senoji protėvių kalba, kai kurie papročiai, tradicijos, melodingos dainos ir savitas liaudies menas. Parodoje pristatomi nūdienos tautodailininkų darbai, taip pat Lietuvos dailės muziejaus rinkimuose saugomi gražiausi, būdingiausi tradiciniai liaudies kūrybos pavyzdžiai – medžio dirbiniai, baldai, audiniai, drabužiai, keramika, skulptūra, tapyba“, – lankstinuke rašo parodos sudarytojos Dalia Bernotaitė-Beliauskienė, Marija Kuodienė, Irena Ūdraitė ir Alė Počiulpaitė.

Stabtelėjus prie stendų dėmesį patraukia Vilniaus krašto ir Aukštaitijos (Švenčionių, Trakų, Zarasų rajonų) audiniai, rankšluosčiai medinėse rankšluostinėse, lovatiesės, riešinės, papuoštos blizgančių karoliukų raštais, įvairia technika atliktos juostos, tautiniai kostiumai, būdingi tik tam tikram regionui, daugybė raštuotų vilnonių pirštinių. Ilgai negali atsitraukti nuo margučių kolekcijos. Stebina autorių išmonė: spalvų gausumas, raštų įvairovė. Vargu ar kas čia atras pasikartojantį motyvą. Verpstės, prieverpstės, kraitinės skrynios, rankšluostinės – tai augalinių ir geometrinių motyvų grožis. Daug su meile dekoruotų keraminių indų: ąsočių, puodynių, puodelių. Visa siena nukabinėta įvairiausių formų kaltais metaliniais kryžiais. Vėl grįžta tradicija pakeles, sodybas puošti koplytstulpiais, koplytėlėmis, kryžiais. Matome dievdirbių išdrožinėtus Rūpintojėlius, Dievo Motinas, šv. Florijoną, šv. Agotą, šv. Izidorių ir kitus šventuosius.

Džiugina paskutiniojo dvidešimtmečio darbuose atsiradęs sakralumas, draustas sovietmečiu.  Religinis motyvas ryškus kone visų žanrų kūriniuose: Albinos Žiupsnytės ir Adolfinos Germanavičienės karpiniuose, Laimutės Fedosejevos lino raižinyje „Močiutėlė“ (ant lovos sėdi senyva moteris, už jos – angelo sargo figūra), Onos Pusvaškytės lino raižiniuose „Nukryžiuotasis“, „Nazarietis“, „Šv. Kazimieras“, Stefanijos Katkevičienės tapyboje „Šv. Povilas“, „Šv. Petras“, „Šv. Sebastijonas“, Elenos Kniūkštaitės „Marija tarp šermukšnių“ ir t. t.

Ties kai kuriais darbais gali stovėti kokį pusvalandį ir vis neatsibosta (Jono Tvardausko „Dievdirbio sodas“, Aleksandro Vinkaus „Šv. Adomas ir Ieva“ ir kt.).

Paroda veiks iki gruodžio 31-osios.

© 2009 „XXI amžius“