Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Valstybės raidos rubikonai

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Naujoji Seimo pirmininkė Irena Degutienė teigia, kad jau artimiausiu laiku bus pradėtos Seimo reformos. Planuojama atleisti dalį Seimo kanceliarijos darbuotojų, mažinti šiai institucijai priskirtų valdiškų automobilių skaičių. Prezidentė Dalia Grybauskaitė irgi pradėjo Prezidentūros reformą. Parduodama 12 tarnybinių automobilių, penkis kartus mažinamos reprezentacijai skirtos lėšos. Prezidentės patarėjai neteko valdiškų automobilių. D. Grybauskaitė žvelgia ir į kitas valstybės institucijas, ketinama inicijuoti įvairių naujų įstatymų rengimą, planuojamos teisėsaugos reformos.

Teisėsauga – viena iš centrinių valstybės atramos ašių. Lietuvoje nuo pat nepriklausomybės atkūrimo vyksta kova tarp sąžiningų ir korumpuotų teisėsaugos pareigūnų. Sąžiningiems ir profesionaliems pareigūnams pavykdavo sužinoti apie korupcijos atvejus, tačiau kai iki visiško jų atskleidimo likdavo tik vienas žingsnis, tyrimai būdavo sustabdomi. Komisaro Juozo Rimkevičiaus vadovaujama pareigūnų grupė 1992–1995 metais tyrė artimus ryšius tarp EBSW vadovų ir tuometinės valdžios. Tyrimas buvo efektyvus, buvo stebimi prezidento A. Brazausko buvusio patarėjo V. Beriozovo ir EBSW vadų A. Pašukevičiaus, G. Petriko, R. Petriko, V. Krasnicko susitikimai. EBSW veikėjai perduodavo V. Beriozovui lagaminus, kuriuose buvo didelės pinigų sumos. Vėliau šie pinigai buvo vežami į Vilnių ir dalijami įtakingiems valdžios pareigūnams. Surinkus visus reikiamus įrodymus, buvo pasirengta areštams. Bet tada į šį procesą įsitraukė tuometiniai valstybės vadovai ir tyrimas buvo sustabdytas. J. Rimkevičius ir dar keli pareigūnai buvo atleisti iš darbo, o kiti tyrime dalyvavę jų kolegos perkelti į kitas pareigas. Jei tyrimas būtų sėkmingai pabaigtas, būtų kilusi grėsmė LDDP valdžios piramidei. Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Jurijus Milevskis ir jo vadovaujama pareigūnų grupė 2005 metais ėmė tirti Klaipėdoje 1999–2004 metais įvykdytus ir neišaiškintus nusikaltimus-nužudymus, pasikėsimus nužudyti, slaptų dokumentų iš policijos pastatų grobimus. Buvo suimti keli nusikaltėliai, kurie paliudijo, kad pasikėsinimą į vietos verslininką I. Udovickį 2003 metais užsakė žymus Klaipėdos oligarchas Antanas Bosas, tuo metu jau tapęs Seimo nariu ir Darbo partijos lyderiu. Tačiau sėkmingai prasidėjęs tyrimas ėmė strigti, nes A. Bosą ėmė ginti korumpuoti pareigūnai. Tyrimas oligarcho atžvilgiu buvo nutrauktas. Bet reikšmingiausias buvo VSD pulkininko Vytauto Pociūno ir jo vadovaujamos saugumiečių grupės tyrimas, vykęs 2002–2005 metais. Surinkti įtikinami įrodymai apie įtakingų Rusijos valdžios ir verslo veikėjų ryšius su Lietuvos valdžios pareigūnais bei verslo magnatais. Nustatyti artimi ryšiai tarp vieno iš artimiausių V. Putino bendražygių KGB generolo V. Jakunino bei dar kelių saugumiečių klanų lyderių su Lietuvos valdžioje ir verslo pasaulyje įtakingais veikėjais A. Januška, R. Stoniu, P. Vojeika, A. Valioniu, V. Orechovu bei kitais. Dauguma šių veikėjų yra „valstybininkų“ klano nariai. Tyrimas išaiškino, kad Lietuvoje veikiantis „Dujotekanos“ koncernas gali būti Rusijos žvalgybos įmonė. Korupcinės valdžios viršūnėje – A. Januškos ir R. Stonio duetas. Jie kontroliavo kai kuriuos įtakingus politikus ir teisėjus, palaikė ryšius su V. Jakuninu. Atskleidus Lietuvoje veikiančią korupcinės valdžios piramidę ir jos veiksmus, paaiškėjo, kad Lietuvos ir Rusijos valdžios veikėjai sudarinėjo slaptus sandėrius dėl vadinamojo 2K projekto, kurį įgyvendinus didžiulius nuostolius būtų patyrusi Lietuvos valstybė, o įtakingų aferistų gaujos smarkiai pasipelnę. Kai paaiškėjo, kad saugumiečių tyrimas kenkia „valstybininkų“ klano interesams, klano kontroliuojamas VSD vadovas A. Pocius pradėjo „valymą“ šioje žinyboje. Iš VSD pašalinti V. Pociūnas, A. Grublys ir  daug kitų pareigūnų. Sustabdžius tyrimą, neliko galimybės ryžtingai apsivalyti nuo stambios korupcijos apraiškų. Panevėžio prokuroras Gintautas Sereika 1995–1999 metais tyrė stambių kriminalinių gaujų ir korumpuotų pareigūnų veiklą. 1999 metų pradžioje, kai tyrimai artėjo prie kulminacijos, jis buvo nužudytas. Vėliau susidorota ir su kitais jo kolegomis – du iš jų nužudyti, kiti du atleisti iš darbo. Žvelgiant į S. Čiapo, J. Abromavičiaus, G. Sereikos, J. Paliako nužudymų tyrimus aiškėja, kad kažkieno galinga ranka juos sustabdė. Staiga žūdavo svarbus liudytojas, dingdavo įkalčiai ar dar kas nors nutikdavo ir bylos likdavo neišnarpliotos. Tiesa, per paskutinius porą metų pavyko sutraukyti Trakus apraizgiusį kriminalinį voratinklį. Padėtis čia priminė garsųjį „Tvin Pykso“ filmą. Tuometinis Trakų meras V. Petkevičius, savivaldybės administracijos direktorius L. Karnila ir dar keli atsakingi valdžios pareigūnai artimai bendradarbiavo su Trakų kriminalinės gaujos vadeiva S. Narkevičiumi (Narkuša) ir kartu organizuodavo verslininkų reketą, grobstė savivaldybės lėšas, klastojo dokumentus. 2008 metų pavasarį pradėtas šių nusikaltimų tyrimas jau baigtas. Artimiausiu metu prasidės V. Petkevičiaus, L. Karnilos ir S. Narkevičiaus teismas. Padedant korumpuotiems Trakų vadovams vertingus sklypus šiame rajone užvaldė garsieji Marijampolės kriminaliniai baronai Ž. Buzas ir R. Burba (Raikinas), Vilniaus „smauglių“ gaujos nariai.

Iš mūsų valstybės ir tikrųjų jos vertybių tyčiojasi apsivogę politikai bei jų parankiniai. Matome pavyzdžius, kai į kai kuriuos valdžios postus ateina padorūs, atsakingi politikai, tačiau jų veikla stabdoma, ribojama. Prieš padorius politikus organizuojamos šmeižto kampanijos, pasipila grasinimai. Europarlamentaras Leonidas Donskis teigia: „Tikroji Lietuvos kriminalizacijos tragedija ir kulminacija buvo Vytauto Pociūno žūtis ir po jos sekusi nužudyto Lietuvos karininko makabriško šmeižto kampanija, kurios metu buvo galima pagalvoti, kad esi ne NATO valstybės laisvas pilietis, o Putino Rusijos bauginamas ir kvailinamas beteisis gyventojas. Paklauskime savęs: „Kiek yra laisvės ir demokratijos Lietuvoje?“ Vienas iš ryškių demokratijos krizės Lietuvoje ženklų – vis dar veikianti Darbo partija (DP). Nors šios partijos lyderiai  organizavo neteisėtą partijos finansavimą iš Rusijos, klastojo dokumentus, grobstė ES lėšas, tačiau DP vis dar veikia, o jos lyderis posėdžiauja Europarlamente. DP uždraudimo procedūra pradėta jau prieš kelis metus, bet kol kas visa tai  „įšaldyta“. Bet kurioje demokratinėje vakarietiškoje valstybėje tokia partija seniai būtų uždrausta. Filosofas prof. Bronius Genzelis dar 2006 metų pradžioje radijo laidoje „Tarp Rytų ir Vakarų“ taikliai pastebėjo: „Darbo partija – tai tipiška fašistinė partija“. Jau 2006 metų gegužę buvo atskleista, kad šią partiją rėmė Rusija. Už iš Rusijos gautus pinigus buvo organizuojami nemokami koncertai, prabangios vaišės, užsakomos antivalstybinių straipsnių publikacijos šalies dienraščiuose. Ir kažin ar DP galėtume įvardyti partija tikrąja to žodžio prasme, veikiau tai pagal kriminalinės grupuotės valdymo svertus veikiantis Rusijos žvalgybos satelitas. V. Uspaskichas yra vienvaldis jos lyderis, bet jo veiksmus kontroliuoja KGB generolai ir rusų mafijos bosai J. Goldovskis, G. Lučianskis, L. Buriakas bei kiti abejotinos reputacijos asmenys, kuriems net draudžiama įvažiuoti į kai kurias Vakarų valstybes.

Galima suabejoti, ar Lietuvoje veikia normali konstitucinė santvarka, nes svarbius sprendimus nulemia oligarchai ir kriminaliniai baronai. Nuolat pažeidinėjama Konstitucija, nėra lygybės prieš įstatymus. Iš Lietuvos įstatymų tyčiojasi ir Audrius Siaurusevičius. Tai, kad LRT vadovauja girtaujantis žmogus, rodo, kad mūsų šalyje vis dar klesti teisinis nihilizmas. A. Siaurusevičius LRT įvedė faktinę cenzūrą, švaisto visuomeninio transliuotojo lėšas. Skelbiama, kad nuo spalio 1 dienos už skolas gali būti nutraukta Lietuvos televizijos transliacija. Tačiau teismas neseniai A. Siaurusevičių išteisino.

Prof. Vytautas Landsbergis dar 2007 metais teigė, kad mūsų teismai yra „okupuoti teismai“. Nors šalyje yra daug sąžiningų teisėjų, teismus yra apraizgęs galingas korupcijos tinklas. Ir korumpuoti prapiesčių ir gudų tipo teisėjai dar turi didžiulę įtaką. Seimo nario, Lietuvos Sąjūdžio lyderio Ryto Kupčinsko siūloma teismų reforma galėtų sutvarkyti sustabarėjusią teismų sistemą. Liaudies tarėjų institucija ir pakeista teisėjų skyrimo tvarka sudarytų prielaidas normaliai teisminei sistemai susikurti.

Įstatymų rengimo procesai – dar viena paslaptinga sfera. Įdomu pastebėti, kad, pavyzdžiui, švietimo reformos įstatymai buvo rengiami ne Seime, o Švietimo ministerijoje ir su ja susijusiose ekspertų grupėse. Štai čia ir slypi paradoksas – svarbius įstatymus turėtų rengti įstatymų leidžiamosios valdžios atstovai, o ne vykdomoji valdžia. Tad vienas iš esminių mūsų valstybės rubikonų – prastai veikiantis valdžių atskyrimo principas. Sutvarkius įstatymų rengimo procedūras, būtų įvesta skaidresnė tvarka, ir pagrindinį vaidmenį šiame procese įgytų įstatymų leidėjai bei visuomeninių organizacijų atstovai.

Progresinių mokesčių įvedimas – kitas valstybės raidos rubikonas, kurį peržengę priartėtume prie demokratinių vakarietiškų valstybių. Tokie mokesčiai egzistuoja daugelyje Europos valstybių (Prancūzijoje, Didžioje Britanijoje, Austrijoje, Belgijoje, Italijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Suomijoje, Vengrijoje). Skirtingose šalyse taikomos skirtingi mokesčių tarifai – dviejų pakopų (tokia egzistuoja Vengrijoje) ar daugiapakopė, kai taikomi keturių – septynių lygių tarifai (Italijoje – penkių lygių progresinių mokesčių sistema: 23, 27, 38, 41 ir 43 proc., priklausomai nuo atlyginimų dydžio).

Lietuvos istorija rodo, kad atkaklūs, ryžtingi, į šalis nesižvalgantys valdovai ir politikai daug nuveikė valstybės labui. Tokie buvo Steponas Batoras, Kristupas Radvila Perkūnas, Mykolas Krupavičius, Steponas Stulginskis, Antanas Smetona. Jiems nebuvo lengva, nes visi reformatoriai, ryžtingi vadovai buvo nemėgiami. Šiandien irgi ryžtingi ir patriotiški politikai, tokie kaip V. Landsbergis, L. Kačynskis, M. Saakašvilis yra aršiai puolami, o abejotinos reputacijos veikėjai (G. Kirkilas, A. Kvašnevskis, S. Berluskonis) net ir pakliuvę į įvairius korupcijos skandalus lengvai išsisuka ir toliau sėkmingai vykdo manipuliacinę politiką.

Istorijoje turime daug ir herojiškų pavyzdžių. Partizanų vadai Jonas Žemaitis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, J. Lukša-Daumantas ir kiti jų bendražygiai sunkiomis sąlygomis kovojo už tėvynės laisvę. Visi jie žuvo. Pulkininkas V. Pociūnas, atkakliai kovojęs su korumpuotais politikais ir užsimaskavusiais išdavikais už tikrai laisvą ir demokratinę valstybę, irgi žuvo. Žymus istorikas ir filosofas Levas Karsavinas teigė, kad istorijos vystymasis labai susijęs su laisvės ir tiesos vertybių įtvirtinimu. Tada, kai pažangūs politikai užims daugelį vadovaujančių postų, o nuo arenos nužengs tos Lietuvos partijos, kurias finansuoja abejotinos reputacijos šalies verslo magnatai ir Rusijos energetinės korporacijos, ir kurias konsultuoja su Kremliumi susijusi „Nikolo M“ viešųjų ryšių bendrovė ir panašūs „juodųjų“ politinių technologijų kūrėjai, tada mūsų valstybėje įvyks tikros, daugeliui šalies piliečių palankios permainos.

© 2009 „XXI amžius“