|
Istorinio suvažiavimo dalyvis buvo pamirštas
Edmundas SIMANAITIS
Kai paaiškėjo, kad tariamojo pogrindinio Vienybės komiteto atstovas Juozas Markulis-Erelis yra išdavikas, Tauro apygardos (TA) vadovybė sušaukė skubų partizanų vadų pasitarimą. Suvažiavimas vyko 1947 m. sausio 1516 dienomis Pilviškių valsčiaus Nadrausvės ir Juodupių kaimuose. Reikėjo imtis neatidėliotinų priemonių nutraukti MGB agento veiklą.
Ginkluotųjų ir moralinių pajėgų vieningas branduolys
1947 m. sausio 15 dieną TA štabe įvykusiame pasitarime laisvės kovotojų atstovai aptarė svarbiausias kovos už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę problemas. Tai liudija protokolo turinys. Pasitarime buvo priimta Lietuvos kovotojų už laisvę atstovų suvažiavimo rezoliucija, kuri, be kita ko, skelbė: Žiaurios bolševikų okupacijos, kiekvieną dieną išplėšiančios geriausius lietuvių tautos sūnus ir dukteris, paniekinusios mūsų tautos moralines vertybes ir vedančios mus į dvasinį ir materialinį krachą, akivaizdoje Lietuvos laisvės kovotojai nusprendė kritišku metu sujungti visas ginkluotąsias ir moralines Lietuvos pajėgas į vieningą branduolį sėkmingesnei kovai už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę.
Tiktai centralizuotas ir kruopščiai organizuotas visos lietuvių tautos branduolys sudarys sąlygas tęsti tvirtą ir ryžtingą kovą prieš politinį komunistinį režimą.
Vadai tikėjosi sulauksią paramos iš Vakarų
Apjungtomis pajėgomis mes sėkmingiau prasimušime sau kelią anapus geležinės NKVD uždangos ir galėsime parodyti Vakarams monolitinę ir paskutinei kovai pasirengusią lietuvių tautą. (...) Tik taip mes pateisinsime septynerių metų aukas, tik tada būsime verti laisvės, kai įrodysime pasauliui, kad galime organizuotai atlaikyti barbarišką kultūrą, žiaurios, godžios, už mus žemiau stovinčios, galingos imperinės valstybės spaudimą.
Tie tikslai ir kylanti laisvės aušra diktuoja mums vienybę ir organizavimosi užduotis. Rezoliucija baigiasi sakiniu: Nuorašas tikras. Apygardos Adjutantas Radvila.
Esminis persitvarkymas vyko neatidėliojant
Kitą dieną, sausio 16-ąją, priimtame Laisvės kovotojų atstovų papildomame protokole Nr. 2 išdėstyti esminiai reorganizavimo darbai. Vienbalsiai nutarus nedelsiant reorganizuoti Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdį (BDPS) ir Vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų štabą (VGPŠ), buvo sudaryta Laikinoji aukščiausioji vadovybė iš trijų asmenų: TA politinės dalies viršininko Gintauto ir dviejų senosios sudėties narių Žygimanto ir Butauto.
Taip pat buvo paskirtas vyriausiasis Ginkluotųjų Pajėgų (GP) vadas generolas Gintautas, o GP štabo viršininku tapo Žvejys, kuriam buvo pavesta sukomplektuoti štabo sudėtį. Protokolą Nr. 2 gavo tik apygardų vadai, o jį pasirašė Žvejys, Gediminas, Šturmas, Rimvydas, Radvila, Vampyras, Kazimieras, Tautvaiša, Žaliukas. Paskutinis sakinys byloja: Nuorašas tikras: Už apygardos adjutantą Radvila.
Liko tik vienas signataras
Kas slepiasi po šio unikalaus dokumento signatarų slapyvardžiais? Štai jie: Žvejys Antanas Baltūsis, TA vadas, žuvęs 1948 02 01; Gediminas Alfonsas Vabalas, TA politinės dalies viršininkas, žuvęs 1948 06 26; Šturmas Vincas Štrimas, TA Žalgirio rinktinės vadas, žuvęs 1948 04 28; Radvila Kazys Matulevičius, TA štabo ryšininkas ypatingiems reikalams, suimtas pasaloje, nuteistas, dabar gyvenantis Trakų Vokėje, vienintelis likęs gyvas šio suvažiavimo dalyvis; Vampyras Vytautas Gavėnas, TA Vytauto rinkt. vadas, žuvęs 1950 03 09; Rimvydas Dainavos apygardos vado įgaliotinis, žuvęs 1949 12 15; Kazimieras Juozas Lukša buvęs VGPŠ adjutantas, žuvęs 1951 09 04; Tautvaiša Algimantas Zaskevičius, buvęs VGPŠ 2-ojo skyriaus viršininkas, suimtas 1947 03 11, užverbuotas tapo išdaviku; Žaliukas Algirdas Varkala, TA Geležinio vilko rinktinės vadas, žuvęs 1948 11 17.
Radvila laisvės kovų istorijos liudytojas
TA vadas Mykolas Jonas 1946 balandžio 1 dieną pasirašė įsakymą Nr.10 a, kuriuo laisvės kovotojų grupė SIAUBAS buvo perorganizuota į laisvės kovotojų būrį VYTENIS. Dar pora paragrafų: § 2 VYTENIO būrys, kaip atskiras vienetas, neįeina į RINKTINĖS sudėtį , o visus įsakymus ir nurodymus gauna tiesiai iš Apygardos ir visus atsiskaitymus veda tik su Apygardos štabu. Vyteniečių ryšį su TA štabu palaikė Radvila.
§ 4 Nuo š. m. sausio 1 d. laisvės kovotoją RADVILĄ skiriu Apygardos ryšininku ypatingiems reikalams. O ypatingai svarbių reikalų tada nestokota.
Radvila buvo pelnęs ne tik Mykolo Jono, bet ir TA vado Žvejo, su kuriuo vienoje žeminėje ilgus mėnesius po žygių ir darbų ilsėdavosi, pasitikėjimą.
* * *
Istorinio suvažiavimo minė-jime Pilviškiuose dalyvavo daug mokytojų, moksleivių, partizanų, Seimo narių. Renginio programa buvo plati ir įvairi. Tačiau man ramybės neduoda vienas klausimas kodėl rengėjai vienintelio išlikusio gyvo partizanų vadų pasitarimo dalyvio, TA štabo pareigūno, laisvės kovotojo Radvilos nepakvietė į renginį? Manau, kad jį buvo privalu ne tik pakviesti, bet ir atsivežti! Radvilos unikali patirtis ir išgyvenimai istorijos mokytojams ir jaunuomenei būtų buvusi puiki proga prisiliesti prie tautos gyvosios istorijos.
Iš Radvilai pavaldžių Vytenio būrio trylikos kovotojų du Magadano konclageryje mirė badu 1947 metų pabaigoje, keturi MVD tribunolo nuteisti myriop ir sušaudyti 1947 03 26 (jų palaikai buvo pakasti Tuskulėnuose), keturi mirė grįžę iš Gulago. Šarūnas, eidamas atskirosios kuopos vado pareigas, žuvo kautynėse prie Braziūkų kaimo 1949 02 10 kartu su keturiais kovotojais (jau ne vyteniečiais). Šių dienų sulaukė tik Stasys Gudaitis-Husaras ir aš, šio rašinio autorius.
Belieka atsiprašyti tavęs, Tauro apygardos štabo pareigūne, kary savanori Kazy Matulevičiau-Radvila, už Pilviškių renginio organizatorių neįžvalgumą, nenuovokumą ar istorinį neapsižiūrėjimą.
Citatos iš dokumentų rinkinio
Lietuvos partizanų Tauro apygarda 19451952,
(Vilnius, 2000 ir LKA 11 t.)
© 2009 XXI amžius
|