|
Jungtinio demokratinio judėjimo suvažiavimas
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Spalio 17 dieną Vilniaus pedagoginio universiteto salėje vyko pirmasis Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) suvažiavimas. Jame dalyvavo per 500 žmonių, iš jų 386 JDJ nariai, turintys balsavimo teisę. Iš viso buvo atstovaujama 24 JDJ skyriams ir kai kuriuose rajonuose jau susikūrusioms judėjimo iniciatyvinėms grupėms.
JDJ įsikūrė šių metų sausio 31 dieną Kaune. Vėliau judėjimo skyriai pradėjo kurtis visoje Lietuvoje. Šiuo metu judėjimas turi apie 700 narių. Pirmajam suvažiavimo posėdžiui pirmininkavo Vytautas Bakas, Krescencijus Stoškus ir Leopoldas Tarakevičius. Pradžioje kalbėjo Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius Algirdas Gaižutis. Jungtinis demokratinis judėjimas turėtų išreikšti daugelio valstybės likimui neabejingų piliečių mintis ir poreikius. Šiuo metu vienos iš aktualiausių yra švietimo ir mokslo problemos. Bet kuriai tautai yra ypatinga švietimo sistemos, o ypač aukštojo mokslo svarba. Kokia švietimo sistema, tokia ir tautos ateitis. Pastaruoju metu kai kurie politikai ir siauros mokslininkų grupės teigia, kad per daug žmonių mokosi aukštosiose mokyklose, o universitetų irgi yra per daug. Bet tai siaura populistinė pozicija. Turime žiūrėti ne vien iš savo kiemo pozicijų, o pažvelgti platesniu žvilgsniu. Šiuo metu pasaulyje dominuoja bent penkios pagrindinės ašys JAV, Kinija ir Indija, Europos Sąjunga, Rusija ir arabų pasaulis. Daugelyje šių kraštų didelis dėmesys skiriamas aukštajam mokslui. Ten suvokiama, kad be mokslo, be technologijų progreso pažanga neįmanoma. Deja, Lietuvoje pastebime saviplakos ir klaidingų stereotipų vystymosi tendencijas. Net ištisos profesijos muitininkai ir gydytojai įvardijami kaip kyšininkai, nors didelė dalis šių profesijų atstovų yra sąžiningi ir padorūs. Pravartu pažvelgti į užsienio kraštų pavyzdžius, sakė A. Gaižutis.
Štai Japonijoje jau priimta programa, kad iki 2020 metų pereinama prie kitokios švietimo sistemos, kurioje absoliuti dauguma šalies gyventojų mokysis aukštosiose mokyklose. Tad ir Lietuvoje neturime daryti dirbtinių barjerų siekti aukštojo išsilavinimo. Nes sprendžiasi esminiai klausimai ar būsime kultūringa, išsilavinusi tauta, ar būsime tamsi, girtaujanti juodadarbių tauta?
JDJ pirmininkas Kęstutis Čilinskas, apžvelgdamas judėjimo veiklą, teigė: Per tą laikotarpį nuo vasario pradžios dažnai vykdavau į įvairius rajonus. JDJ augimo pagreitis didelis. Kai kas stengėsi daryti man įtaką, reguliuoti, sakydami, kas gali būti judėjimo nariais, o kas ne. Bet aš manau, kad judėjimo nariais gali būti įvairių pažiūrų Lietuvos piliečiai, siekiantys demokratinių permainų. Mano pozicija tokia JDJ yra tartum jaunas medis, kuris turi savaime augti. Galiu pasidžiaugti, kad daug pavyko pasiekti dėl Leo LT. Šalia JDJ įsteigėme vartotojų asociaciją, kadangi tik tokia asociacija gali teisiškai apginti vartotojų interesus nuo monopolijų diktato. Reikia įgyvendinti ir korupcijos kontrolės modelius. Korupcija grįsta oligarchija daro didžiulę žalą mūsų valstybei. Be to, K. Čilinskas teigė, kad bus steigiamas ir JDJ laikraštis, kuriame bus betarpiškai pristatoma judėjimo pozicija aktualiais klausimais. Bus remiamos ir iniciatyvos keisti sustabarėjusią teismų sistemą įvesti labai reikalingą liaudies tarėjų instituciją.
Vėliau vyko svarstymai dėl pirmininko pavaduotojų ir tarybos narių skaičiaus. Nuspręsta, kad bus penki JDJ pirmininko pavaduotojai, kurie bus išrinkti vėliau. Daug diskusijų sukėlė klausimas dėl tarybos narių skaičiaus. Šiuo metu į tarybą įeina 24 JDJ skyrių pirmininkai. Iš kelių variantų pasirinkta, kad į tarybą bus renkami dar 10 narių nuo įvairių regionų.
Labai daug diskusijų sukėlė nario mokesčių klausimas. Kai kurie JDJ nariai net kėlė iniciatyvas, kad judėjimui priklausantys pensininkai ir studentai būtų visiškai atleisti nuo mokesčių. Galų gale iš kelių variantų pasirinkta, kad JDJ nario mokestis sieks 60 litų per metus, o pensininkams ir studentams 12 litų per metus.
Popietiniame posėdyje vyko JDJ pirmininko rinkimai. Pirmininku išrinktas iki šiol judėjimui vadovavęs advokatas Kęstutis Čilinskas. Vėliau į tarybos narius buvo iškelti 22 kandidatai ir nuspręsta, kad į tarybą turi būti išrinkta po du atstovus nuo penkių regionų. Nuo Vilniaus regiono išrinkti Rimas Armaitis ir Regimantas Adomaitis, nuo Kauno regiono Vytautas Kuprys ir Robertas Didžiūnaitis, nuo Šiaulių ir Panevėžio regiono Kęstutis Ignatavičius ir Edmundas Kulikas, nuo Palangos-Klaipėdos-Telšių regiono Eimantas Čilinskas ir Albinas Juškevičius, nuo Alytaus regiono Eimutis Petrauskas ir Raimundas Karašiejus. Išrinkta revizijos komisija, jos pirmininku išrinktas Jonas Šapokas.
Posėdžio pabaigoje pritarta kelioms rezoliucijoms.
Rezoliucija dėl moralinio teisėsaugos klano nuopuolio
Pedofilijos skandalas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis vadinamojo valstybininkų klano moralinio mankurtizmo viršūnė.
Jungtinis demokratinis judėjimas, vienintelis masinis visuomeninis pilietinis judėjimas, reikšdamas piliečių valią gyventi teisinėje valstybėje, konstatuoja:
Valstybę valdančių partijų viršūnėse įsitvirtino korumpuota nomenklatūra, kuri vykdydama savų klanų ir stambių verslo grupių interesus suformavo oligarchinę valdomos demokratijos santvarką.
Visose be išimties valstybės valdymo struktūrose klesti korupcija, panieka piliečiams, o teisėsaugos ir teisėtvarkos sistemoje teisinis nihilizmas.
Pedofilijos protrūkis Kaune ir su šia byla susijusių teisėsaugos bei teisėtvarkos pareigūnų veiksmai, siekiant nuslėpti tikruosius tragedijos kaltininkus ir visą kaltę suversti nukentėjusiems nuo dvasinių mankurtų, įtikinamai rodo, jog teisingumas Lietuvoje neegzistuoja.
Jungtinis demokratinis judėjimas konstatuoja, kad LR Generalinio prokuroro Algimanto Valantino, kaip aukščiausio rango teisėsaugos pareigūno, pozicija siekiant užgniaužti pedofilijos skandalą pasiekė iki šiol demokratiniame pasaulyje neregėto įžūlumo bei melo viršūnę ir yra visų iki šiol vykdytų veiksmų loginė tąsa. Pradedant VSD pulkininko Vytauto Pociūno žūties aplinkybių tyrimu, baigiant Leo LT istorijos tyrimu, paliekant šį nusikalstamą sandorį galioti.
Jungtinis demokratinis judėjimas yra įsitikinęs, kad tolesnis Algimanto Valantino buvimas LR Generalinio prokuroro poste kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, dėl to sparčiau auga pilietinės visuomenės nepasitenkinimas bei nekontroliuojamas pyktis ir gali sukelti sunkiai prognozuojamas pasekmes.
Jungtinis demokratinis judėjimas prašo LR prezidentės ir LR Seimo pirmininkės pasinaudoti LR Konstitucijos suteikta teise ir nedelsiant iš Generalinio prokuroro pareigų atstatydinti Algimantą Valantiną ir sudaryti nepriklausomų teisininkų ir garbių valstybės piliečių komisiją nusikalstamai prokuroro veiklai ištirti;
Jungtinis demokratinis judėjimas, prisimindamas prezidentės inauguracinį įsipareigojimą esant svarbiems šaliai klausimams tartis su NVO ir pilietiniais judėjimais, prašo susitikimo, kad būtų galima aptarti susidariusią kritinę situaciją valstybėje ir krizės likvidavimo kelius.
© 2009 XXI amžius
|