Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Kultūrų dienos Lietuvoje ir Vokietijoje

Svetlana Adler-Mikulėnienė

Lietuvos Kolpingo draugijos nacionalinė sekretorė ir Kolpingo kolegijos direktorė Lina Kalibataitė su Augsburgo vyskupu Valteriu Miksa (centre), Augsburgo vyskupijos Kolpingo švietimo draugijos pirmininku Ludvigu Šmidu ir Švabijos žemės viršininku Karlu Michaeliu Šoifeliu (kairėje)

Rugsėjo 18–22 dienomis Lietuvoje lankėsi Kolpingo draugijos nariai iš Vokietijos Šveningeno miesto. Pirmiausia jie svečiavosi Vilniuje, vėliau apsistojo Lietuvos Kolpingo draugijos kultūros ir švietimo centre Troškūnuose. Kitą dieną svečiai aplankė Kryžių kalną, Šiaulius, paskui Šiluvos Švč. Marijos apsireiškimo koplyčioje dalyvavo ir giedojo vakaro šv. Mišiose.

Kauno valstybiniam chorui – 40

Rimantas KLEVEČKA

Kauno valstybinis choras gieda Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje

Spalio 23 dieną Kauno valstybinis choras  minės savo veiklos 40-metį. Kūrybinė kolektyvo veikla – tai ištisa epocha mūsų šalies chorinio dainavimo kultūroje. Ilgi atkaklaus darbo ir profesinio tobulėjimo metai nulėmė tai, jog šiandien be Kauno valstybinio choro neįsivaizduojamas nė vienas su Lietuvos chorine muzika susijęs įvykis. Daugelis stambiausių ir sudėtingiausių chorinės muzikos projektų yra įgyvendinama pasitelkiant būtent šio muzikinio kolektyvo jėgas.

Žinomas ir nežinomas Vaižgantas

Benjaminas ŽULYS

Kanauninko,  Švč. Mergelės Marijos  Ėmimo į Dangų (Vytauto) bažnyčios rektoriaus, rašytojo, publicisto, literatūros, meno, ir muzikos kritiko bei recenzento, Lietuvos universiteto docento, lietuviškos spaudos platintojo Juozo Tumo-Vaižganto 140-osios gimimo metinės buvo paminėtos Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje.  

Visas Vaižganto gyvenimas buvo pilnakraujis, savitas, veržlus, gerąja prasme – įvairiaspalvis, keliąs nuostabą ir susižavėjimą – tokią nuomonę pasakė ne vienas minėjimo dalyvis. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūrologė Ilona Čiužauskaitė pastebėjo, kad Vaižgantas buvo tarsi visuomenės barometras, savo kūryboje ryškiai atskleidęs jos nuotaikas. Kai kurios jų tarsi paralele eina su šių dienų gyvenimu. (Pvz., „Lietuvai atgavus nepriklausomybę, partijos tarpusavyje ėmė peštis…“ ir kt.) Vaižgantas save laikė publicistu. Antai iš devyniolikos išleistų jo raštų tomų net devyniuose vyrauja publicistika. Tai nėra nuobodi, formalioji publicistika, o gyva, žaižaruojanti sąmoju, vieto-mis kandi ir aštri to meto ak-tualijų kronika. To paties instituto profesorius, Vaižganto raštų vyr. redaktorius Vytautas Vanagas stebėjosi Vaižganto kūrybingumu, darbštumu, aktyviu gyvenimu. Beje, jis pats užsiėmė ir savo darbų leidyba, išleido net 18 tomų. Tais laikais tas buvo fenomenalus reiškinys. Tad dabar baigiami rengti dvidešimt jo raštų tomai bus jau antrasis leidimas.  Profesorius Vaižgantą palygino su Vincu Kudirka, Motiejumi Valančiu ir apgailestavo, kad Kaune ligi šiol nėra paminklo Vaižgantui, nors šiam miestui jis yra daug gero nuveikęs.