|
Kurkime valstybę visi
1954 metais KPSS politikai užsimojo pramonės ir žemės ūkio rodiklius pagerinti sustiprinę partinę dvasią. LTSR KPSS ir Ministrų tarybos vyriausieji, padedant sąjunginėms instancijoms, į rajonus vadovauti kolūkiams siuntė tūkstantį partijos užgrūdintų komunistų. Į Alytaus rajoną, kuriame aš dirbau, buvo atsiųsti du kovose užsigrūdinę komunistai, pagal specialybę šaltkalviai. V. Krivoščenko į Tarybų Lietuvos kolūkį, o kitą, kurio pavardės nepamenu, į Dainavos kolūkį. Šie partijos atsiųsti vadovai greta eilinio kolūkio pirmininko uždirbtų darbadienių gaudavo po tūkstantį rublių per mėnesį (kolūkiečių darbadienio atlyginimas neviršijo poros šimtų gramų grūdų). Šie kolūkiai kaip buvo paskutiniai pagal rezultatus, taip ir liko: nepadidėjo nei derlius, nei gyvulininkystės produkcija. Tik kolūkiečiai, imdami pašaro ar grūdų išmitimui, labiau saugojosi kolūkio pirmininkų.
6-o dešimtmečio pradžioje partija nutarė sustiprinti Mašinų traktorių stočių (MTS) darbą išsilavinusiais inžinieriais. Irgi partijos užgrūdintais. Kiek teko susipažinti su gretimų MTS vadovais vienas (Simno MTS) buvo alaus gamyklos įrengimų specialistas, kitas (Stakliškių) stiklo gamybos specialistas. Stakliškių MTS darbo rezultatai tuoj pat pagerėjo. Traktorinių brigadininkų apskaitininkai, žinodami, kad direktorius nesikiš į ataskaitas, nes nesupranta, kas tai per darbas, išmoko ataskaitas taip rašyti, kad metinį darbų planą įvykdė iki švento Jono. Visos kitos MTS iki to laiko tik apie 3040 procentų. Paklausinėjau pažįstamą vienos brigados apskaitininką, Sobuvos kaimo gyventoją Antaną Žvirblį, kaip jie dirba, kad rezultatai tokie geri. Reikia mokėti įsiskaityti apskaitos vedimo tvarką, o tada lengva. Suaria traktorininkas 10 ha žemės, o joje buvo išaugę keletas krūmų. Tai jau karčiavimas, nes reikėjo pašalinti ir krūmus. Vietoj 10 ha jau 100 ha yra. Betgi tai neteisinga. Bet teisėta, atsakė man apskaitininkas. Atvyko į Stakliškių MTS respublikinė kontrolė ir nustatė nemažai pažeidimų. Liko bene 40 procentų. Komisija išvyko ir vėl darbai sparčiai vyko. Prieš švento Roko atlaidus (antroje rugpjūčio pusėje) planas vėl buvo viršytas.
Vėliau partija pradėjo elgtis protingiau: parenka gerą specialistą baro, vėliau ir gamyklos viršininku ir moka neblogą atlyginimą. Praėjus metams sako: Arba teks užleisti vietą kitam, arba rašykis į garbingą KPSS. Kai kurie sutikdavo, taip reikalai pamažu pagerėjo ir buvo ne taip jau blogai, kaip spauda šiuo metu kartais nušviečia. Neva nebuvo ko valgyti, trūko geresnių produktų. Bet iš tikrųjų turguje visko buvo. Tik vizų į užsienį trūko.
Laikas būtų ir dabartiniams valdantiesiems pagalvoti, ar nevertėtų į aukštus postus parinkti asmenis ne pagal partinę dvasią, o pagal dalykines savybes. Ir tas specialistas turėtų prisiekti nestoti į jokią partiją. Mat didžiausia mūsų laikų bėda, kad parinktas ir pasitobulinęs specialistas bemat perbėga į kitą partiją. Išeitis yra tokia: priimti įstatymą, kad dirbusių ministrais ir kituose aukštesniuose postuose nepriimtų į jokią partiją.
Taigi, pabandžiau pasiūlyti, kaip geriau parinkti specialistus. Manau, kad ir kiti turi panašių pasiūlymų. Juk mes visi esame valstybės piliečiai ir visi kartu turime kurti valstybę.
Vincas JONELIŪNAS
© 2009 XXI amžius
|