|
Dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo
Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga (LKAS) kreipėsi į Ministrą pirmininką Andrių Kubilių, norėdama atkreipti dėmesį, jog Lukiškių aikštė turėtų būti pilnavertis želdynas miesto centre, bet ne grandiozinių statybų antžeminių ar požeminių vieta. Pareiškime, be kita ko, klausiama:
kuo remiantis (neturint net projekto) aikštei sutvarkyti skiriama 45 mln. Lt (iš pranešimų žiniasklaidoje), kai užtektų 2-3 mln.? Ar demokratinė šalis gali leisti sau tokią prabangą miesto centre, kai atokesniems gyvenamųjų rajonų želdynams lėšų beveik nelieka?
kokį semantinį ryšį turi Savivaldybės vadovų skatinami dideli požeminiai garažai po aikšte su Laisvės simboliu? Ar gautas pelnas už automobilių statymą sunaikinus žalios oazės pagrindą miesto centre atpirks didesnę transporto spūstį ir didesnį oro užterštumą? O poilsio sąlygos miesto gyventojams ir svečiams geresnės ant garažo stogo, nei ant motinos žemės?
ar pagarba laisvės kovotojams matuojama grandioziniais paminklais? Ar milijoninės sąmatos jau užtemdė pradinį sumanymą palaidoti aikštėje Nežinomą partizaną (apie ką byloja akmenėlis aikštės kampe) ir taip įprasminti visų kovotojų atminimą?
LKAS yra įsitikinusi, kad pagrindinė Vilniaus aikštė ir dabar, ir ateityje Katedros aikštė, nuo kurios prasideda miesto struktūra. Lukiškių aikštę galima tik sugadinti, siekiant ją padaryti pagrindine. Pritariame architekto Augio Gučo nuomonei, išdėstytai straipsnyje Lukiškės po konkursų savaitraštyje Atgimimas (2009 m. liepos 1723 diena.)
Tikimės, kad Vyriausybei apibrėžiant Lukiškių aikštės ateitį bus sugrįžta prie tikslingumo kriterijų, o būtino naujo konkurso vertinimo komisija išrinks funkcionalų, ekonomišką ir estetišką sumanymą.
Alvydas Žickis,
LKAS pirmininkas
© 2009 XXI amžius
|