Pirmasis puslapis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Meilės ir gailestingumo keliu

Benjaminas ŽULYS

Šventinio minėjimo dalyviams kalba „Suomijos Caritas“ atstovė Maila Berchtold (dešinėje). Iš kairės: „Lietuvos Caritas“ generalinis direktorius kun. Robertas Grigas ir arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pasveikino „Lietuvos Caritas“ įkūrėją ir buvusią jos ilgametę vadovę s. Albiną Pajarskaitę Alvydo VAITKEVIČIAUS nuotraukos

Prieš 20 metų Kaune Steigiamasis suvažiavimas atkūrė sovietų okupacijos nutrauktą „Lietuvos Caritas“ veiklą. Ši data neseniai buvo iškilmingai pažymėta Kaune. Pirmiausia Kauno Arkikatedroje Bazilikoje šv. Mišias gausiai susirinkusiems „Caritas“ darbuotojams, savanoriams, rėmėjams, svečiams, kitiems tikintiesiems aukojo ir pamokslą pasakė Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo vyskupas Juozas Preikšas. Paskui „Kauno“ viešbučio konferencijų salėje buvo prisimintas „Caritas“ nueitas kelias, pažvelgta į veiklos perspektyvą. Pradėdamas šventinį minėjimą arkivyskupas pabrėžė, kad „Caritas“ siekis – daryti žmonėms gera – per 20 metų ne tik neišblėso, bet tapo brandesnis, tvirtesnis. Juk iki tol nebuvo tokios organizacijos, kuri padėtų vargšams, nuskriaustiesiems, kaliniams, grįžusiems iš įkalinimo vietų, ir pan. „Caritas“ žmonės dirba ramiai, daugelis jų – be jokio materialaus atlyginimo.

„Lietuvos Caritas“ generalinis direktorius kun. Robertas Grigas sakė, kad šią katalikiškąją bendriją dar pogrindyje įkūrė ir įkūrimo aktą pasirašė septynios charizmatiškos seserys vienuolės bei pasaulietės. Taip buvo sudaryta iniciatyvinė grupė. Jau buvo aišku, kad komunistų partijos monopolis menko. Tikintieji sugrįžo į visuomeninės veiklos erdvę kaip visaverčiai, pilnateisiai jos nariai. Ir pirmasis žingsnis, kaip dera krikščionims, buvo žengtas į apleistą artimo meilės nišą. Tai veikimas, kylantis iš tikėjimo gelbstinčia Dievo meile.

Jau pirmaisiais sambūrio metais išryškėjo, kokias nykias tuštumas sovietinė okupacija paliko visose tautiškumo srityse, kalbėjo kun. R. Grigas. Karitiečių siekis – užpildyti, gydyti tas „juodąsias skyles“, į kurias iki tol niekas neskubėjo reaguoti. Tai – žmogaus auklėjimo, tautos bendrijos atkūrimo, vargo mažinimo, šeimos. Šis užmojis atspindi to laikotarpio žmonių idealizmą, atsakomybės prisiėmimą, tikėjimo jėgą. Tuo išreikšta ir pamatinė steigėjų nuostata, kad „Caritas“ neturėtų būti vien siaurai suvokiama labdaros, šelpimo ar socialinės veiklos draugija, o turi rūpintis žmogaus ugdymu. Kunigas priminė šv. Vincento Pauliečio mintį, kad „reikia ne vien pasiūlyti vargšams sriubos dubenį, o ir sutvirtinti jo žmoniškumą“. Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio mintis „Kilti ir kelti“ pasirinkta „Caritas“ organizacijos šūkiu, iki šiol išliko organizacijos programoje. Kaip tik vienu iš organizacijos ir visuomenės išbandymų yra labdara. „Caritas“ skyrių tinklu aprėpus visą šalies teritoriją, ši organizacija tapo didžiausia nevalstybine vargstančiųjų parama. Mūsų kraštas išgyveno skausmingą pervartą iš sovietinės planinės į rinkos ekonomiką. Sunkias pasekmes stiprino SSRS kerštas už Kovo 11-ąją – ekonominė blokada, laukinio kapitalizmo iškraipymai. „Caritas“ organizaciją rėmė Vakarų valstybės. Maistas, drabužiai, buities daiktai pereinamuoju laikotarpiu daugybei mūsų tautiečių labai padėjo ir tebepadeda. Bet dar reikia priminti „Caritas“ pašaukimą – skatinti dalytis, matyti šalia savęs nuskriaustąjį, padėti vienas kitam. „Lietuvos Caritas“ stiprėjo, kūrėsi nauji skyriai, slaugos, globos, atstumtųjų socializacijos įstaigos. Lietuvoje veikia daugiau kaip 69 „Caritas“ organizacijos – senelių globos namai, labdaros valgyklos, slaugos ligoninė, šeimos paramos, pabėgėlių, benamių higienos, vaikų dienos centrai. Pavyzdžiui, Vaikų dienos centre rūpinamasi vaikų užimtumu dienos metu. Čia vaikai iš sunkiai besiverčiančių šeimų yra pamaitinami, jiems organizuojami užsiėmimai, padedama ruošti namų darbus. Bendraujama ne vien su vaikais, bet ir su jų tėvais, kad vaikai būtų išsaugoti šeimose. „Caritas“ iniciatyva Lietuvoje įsteigti treji vaikų globos namai – juose gyvena tėvų netekę vaikai ar tie, kurių tėvams apribotos tėvystės teisės.

„Lietuvos Caritas“ uoliai vykdo „Maisto iš ES intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims“ (MIATLNA) programą. Kasmet per „Lietuvos Caritas“ maisto produktų gauna apie 300 tūkst. vargstančiųjų.

Ši organizacija – tai ir pustrečio tūkstančio bendradarbių ir savanorių talkininkų vienijanti tikėjimo Kristumi įkvėptų žmonių bendrija. Beje, net 98 proc. jų – moterys.

Apie bendriją šventiniame minėjime kalbėjo „Caritas“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Janina Kukauskienė: „Tikriausiai nesuklysiu sakydama, kad tai vienintelė organizacija Lietuvoje, turinti tiek daug savanorių“. Viena svarbiausių savanorių vertybių – krikščioniškoji meilė. Šie žmonės atlieka ilgalaikį savanorišką darbą, neretai dirba tiek, kiek reikia. Dažno nelepina darbo sąlygos, darbas reikalauja daug jėgų, kantrybės, pasiaukojimo. Ne vienas savanoris, paklaustas, kodėl jis dirba tą neapmokamą darbą, nė nežino, ką į tai atsakyti, nes aukojimasis ir pagalba kitiems yra suaugę su jų esybe, atėję iš šeimos tradicijų, religinių įsitikinimų. Tokie žmonės yra atsakingi, jautrūs kito vargui, nori padėti artimui, daryti gerus darbus, siekia prasmingesnio gyvenimo. Kai kurie savanoriai į organizacijos veiklą pakviečia ir savo draugus, gimines, kaimynus. Pagaliau tai mokytis, tobulėti siekiantys žmonės, o jaunimas – norintis praktiškai pažinti gyvenimą, išmėginti jo sunkumus.

Štai liepos–spalio mėnesiais „Lietuvos Caritas“ organizavo akciją „Šiltos kepurės Afganistano vaikams“. Šioje akcijoje dalyvavo daugiau nei du tūkstančiai savanorių, kurios numezgė per 3000 kepurių. Į „Caritas“ ėjo savanoriai, kurie siuvinėjo, rūšiavo kepures. Savanoriai organizacijoje atstoja apmokamą darbuotoją, jiems tenka didelis krūvis, namuose artimieji juos mato tik retkarčiais, iškyla ir pervargimo pavojus... Bet jie eina, daro, stengiasi.

Savanorystės svarbą šiandieniniam pasauliui iškelia popiežius Benediktas XVI savo enciklikoje „Deus Caritas est“: „Labai reikšmingas reiškinys mūsų laikais pasirodžiusi ir paplitusi įvairialypė savanorystė, apimanti daugybę tarnybų. Visiems, kurie įvairiais pavidalais šioje veikloje dalyvauja, norėčiau tarti ypatingą pripažinimo žodį. Tokios paplitusios pastangos jaunuoliams yra savotiška gyvenimo mokykla, ugdanti solidarumą, pasirengimą siūlyti ne ką nors, o save patį“. Popiežius tai apibrėžiąs kaip gyvybės kultūrą bei jos puoselėjimą, skirtą savo artimui.

„Lietuvos Caritas“ įkūrėja ir buvusi jos ilgametė vadovė s. Albina Pajarskaitė šią organizaciją augino tarsi mažą vaiką, kuris jau seniai peržengė paauglystės slenkstį. Ji minėjime sakė, kad atgimstančiai Lietuvai daug gero ir ženklaus nuveikė iniciatyvios moterys, jos labiausiai kreipė dėmesį į „meilę tiesoje“. O šiandien reikia pečius suremti visiems – politikams ir liaudžiai – ir dirbti bendrą darbą su „meile tiesoje“. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pabrėžė, kad „Caritas“ veikla yra tarsi cementas ir žvyras visuomenės pamatams. Jis perdavė „Caritas“ bendruomenei Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus sveikinimus ir padėką. Sveikinimą perdavė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, sveikinimo žodį tarė Seimo nariai V. V. Margevičienė, A. Skokauskienė, K. Kuzminskas, „Suomijos Caritas“ atstovė Maila Berchtold, Baltarusijos – N. Kazanceva, kiti šventės dalyviai, buvo perskaitytas „Caritas Europa“ prezidento kun. Erny Gillen sveikinimo laiškas. Jis prisiminė Kaune vykusią Europos „Caritas“ regioninę konferenciją ir pabrėžė, kad „Kaunas įeis į žemyno karitatyvinių bendrijų istoriją kaip atsivėrimo ir strateginio planavimo sąvoka“.  

Šventiniame minėjime buvo priminta, kad „Caritas“ padaliniai veikia Kauno arkivyskupijoje, Kaišiadorių, Panevėžio, Šiaulių, Telšių, Vilkaviškio ir Vilniaus vyskupijose. Jie rengia karitatyvines veiklos programas, organizuoja mokymus, koordinuoja parapijų „Caritas“ veiklą, bendradarbiauja su mokyklomis, tikybos mokytojais, katechetais, jaunimo grupėmis, skatindami ugdyti būsimus savanorius.

Minėjimo metu „Caritas“ organizacijai labiausiai nusipelnę žmonės buvo pagerbti padėkos raštais, gėlių puokštėmis.

Kaunas

© 2009 „XXI amžius“