Pirmasis puslapis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Pasaulinei misijų dienai

Kad tautos vaikščiotų Dievo šviesoje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikinasi su afrikiete katalike vizito į Kamerūną metu

Pagerbti žuvę misionieriai

Praėjusį sekmadienį Bažnyčioje minėta Pasaulinė misijų diena turi seną paveldą. Šią tradiciją į kasmetinių bažnytinių renginių kalendorių prieš daugiau kaip aštuonis dešimtmečius (1926 metais) įvedė dar popiežius Pijus XI, nurodydamas Pasaulinę misijų dieną švęsti spalio mėnesio trečiąjį sekmadienį. Taigi šiemet Misijų sekmadienis, prisimenant Bažnyčios didįjį evangelizacijos uždavinį, visos planetos diecezijose buvo celeberuojamas spalio 18-ąją.

Kunigystės pašaukimą pažadino knyga

Vyskupas Juozas Žemaitis MIC

Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas ŽEMAITIS MIC šiemet minėjo dvi sukaktis – rugsėjo 25-ąją – kunigystės 60-metį, o kovo 18-ąją – vyskupystės 20-metį. Abi sukaktys buvo gražiai paminėtos Marijampolėje. Šiandien vyskupas – „XXI amžiaus“ pašnekovas.

Prisiminkite savo gimtąjį kaimą ir vaikystę.

„Ne dėl kunigo, o dėl Dievo eina į bažnyčią“

Apie klebono kasdienius rūpesčius pasakoja Utenos dekanas garbės kanauninkas Juozapas KUODIS

Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos klebonas ir Utenos dekanas g. kan. Juozapas Kuodis Autoriaus nuotrauka

Kaip Jus priėmė uteniškiai?

2007 m. pabaigoje vyskupo valia turėjau palikti Obelius ir važiuoti į apskrities centrą, turintį 30 tūkstančių gyventojų. Buvo truputį nedrąsu vykti į tokį didelį miestą, nes esu augęs kaime ir man paprasčiau dirbti kaimo parapijoje. Mieste ir judėjimas didesnis, todėl jaučiau įtampą. Bet mane labai mielai sutiko ir priėmė Utenos žmonės, padėjo įsikurti, susitvarkyti patalpas. Kai priėmė taip šiltai, parodė nuoširdų dėmesį, ir drąsos daugiau atsirado. Utenos dekanu ir parapijos klebonu laikinai buvau paskirtas, bet esu čia jau antrus metus.

Kunigystė – ne prekė, jos nepasversi

Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčios rezidentas garbės kanauninkas Povilas Svirskis Autoriaus nuotrauka

Spalio 23-ąją Utenos Dievo Apvaizdos parapijos rezidentas garbės kanauninkas Povilas Svirskis švenčia 85-ąjį gimtadienį. „Jauno akimis žiūrint, tokio amžiaus kaip aš, atrodo visiškai nusenęs ir sugriuvęs. Bet, matote, dar toks nesu“, – šypsojosi jubiliatas. Su g. kan. Povilu SVIRSKIU kalbėjosi „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA.

Nugalėjęs blogį gerumu

Kunigas Hermanas Jonas Šulcas (antras iš kairės) su grupe merginų iš Ruandos liepos mėnesį Garliavoje, kur su klebonu kun. Kęstučiu Vosyliumi (viduryje) aukojo šv. Mišias Jono PUODŽIŪNO nuotrauka

„Didelė nuodėmė yra nemeilė, bet pati didžiausiai – veidmainystė“, – ši lietuvių išeivio kunigo Hermano Jono Šulco įvardinta baisiausia blogybė graužė ir tebegriaužia ne vieno žmogaus širdį. Daugelis žmonių veidmainiauja beveik kasdien, net nesusimąstydami, kad taip gali įskaudinti ne tik savo artimą žmogų, bet ir Dievą. Kalbant apie meilę, galima tik konstatuoti, kad žmonės ne tik nemyli savo artimo – jie paniekina pačią Meilės sąvoką, sutapatindami ją tik su malonumais. O iš tiesų tikroji Meilė – tai pirmiausia pasiaukojimas dėl kito. Tik šitaip Meilę suvokė savo gerumą visą gyvenimą aukojantis dėl vargstančių kunigas iš didžiosios raidės – H. J. Šulcas, pernai gruodį atšventęs kunigystės 40-etį, o spalio 27-ąją švęsiantis savo 70-etį.

Maldos Dievo Motinai Marijai ir sveikinimai ganytojui

Klier. Haroldas ŠNEIDERAITIS

Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ ir maldininkai Žemaičių Kalvarijoje eina Kryžiaus kelią Autoriaus nuotrauka

Spalio 11-ąją Žemaičių Kalvarijoje iškilmingai paminėtos Bazilikos centriniame altoriuje esančio Dievo Motinos Marijos, Krikščioniškų Šeimų Karalienės, paveikslo karūnavimo popiežiškosiomis karūnomis trečiosios metinės. Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ kartu su Šventojo Sosto atstovo Lietuvoje apaštalinio nuncijaus arkivyskupo Luigi Bonazzi sekretoriumi mons. Jean–Francais Lantheume bei kai kuriais vyskupijos dvasininkais, gausia tikinčiųjų bendruomene, seminarijos klierikais, Licėjaus ir Propedeutinio kurso auklėtiniais Kryžiaus kelio procesijoje simboliškai barstė takus iš Šventosios Žemės parvežta ir Jeruzalės Lotynų patriarcho Fonado Tualio palaiminta žeme. Jos taip pat buvo įberiama į kiekvienoje koplyčioje esančią restauruotą altoriaus skrynelę. Vėliau dalyvauta iškilmingose šv. Mišiose, po jų – Švč. Sakramento adoracija, Rožinio malda. Šventę vainikavo puošni Eucharistinė procesija ir galiausiai – nuoširdūs sveikinimai Telšių ganytojui J. Borutai SJ, kuris tądien minėjo 65-erių metų sukaktį.

Bazilijonų įsikūrimo Padubysyje sukaktis 

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Konferencijos dalyvių grupė prie paminklo. Antras iš kairės – tėvas Ivanas Majkovičius OSBM

Prieš 260 metų į Dubysos dešinįjį krantą turtingi žemvaldžiai broliai Antanas ir Jonas Beinoriai iš Vilniaus pasikvietė vienuolius bazilijonus, jiems sudarė geras sąlygas kultūrinei ir religinei veiklai. Vienuoliai Beinorių lūkesčius visiškai pateisino. Nuo 1749 metų čia įsikūrė vienuolynas, buvo pastatyta bažnyčia, iki šiol išlaikiusi Šv. Bazilijaus Didžiojo titulą, 1773 metais prie vienuolyno įkurta pradžios mokykla. Nors vienuoliams Padubysyje caro valdžia leido būti tik iki 1832 metų, tačiau žmonės jų veiklos nepamiršo, miestelį pradėjo vadinti Bazilionais. Sovietmečiu miestelis vėl pavadintas Padubysiu. Dabar jis vėl (tikėkime, kad visam laikui) vadinasi Bazilionais.

Patriotizmo pamoka Dzūkijos kaime

Dr. Aldona Kačerauskienė

Sodinamas ąžuoliukas

Spalio 4-ąją Sūkurių kaime Miroslavo klebonas kun. Antanas Matusevičius pašventino paminklą, skirtą Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Pasakoja Balbieriškio seniūnijos kaimų bendruomenės „Vidupis“ pirmininkas Alfonsas Vitkauskas, kurio iniciatyva šis paminklas atsirado: „Svečiuodamasis Zyplių dvare (Šakių r.) pamačiau daug įdomių skulptūrų, susipažinau su skulptoriumi Gediminu Jėčiu. Pradėjome tartis dėl skulptūros prie mūsų bendruomenės namų. Jis pasiūlė iš Žemaitijos žemėje užaugusio ąžuolo išskobti Šiluvos Dievo motinos su Kūdikiu skulptūrą. Man šis sumanymas patiko – juk Marija gelbėjo Lietuvą sunkiausiais metais. Pritarus Prienų rajono savivaldybei, vicemerui Kęstučiui Palioniui ant leidimo uždėjus antspaudą, sumanymas įgyvendintas...“

Meilės ir gailestingumo keliu

Benjaminas ŽULYS

Šventinio minėjimo dalyviams kalba „Suomijos Caritas“ atstovė Maila Berchtold (dešinėje). Iš kairės: „Lietuvos Caritas“ generalinis direktorius kun. Robertas Grigas ir arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Prieš 20 metų Kaune Steigiamasis suvažiavimas atkūrė sovietų okupacijos nutrauktą „Lietuvos Caritas“ veiklą. Ši data neseniai buvo iškilmingai pažymėta Kaune. Pirmiausia Kauno Arkikatedroje Bazilikoje šv. Mišias gausiai susirinkusiems „Caritas“ darbuotojams, savanoriams, rėmėjams, svečiams, kitiems tikintiesiems aukojo ir pamokslą pasakė Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo vyskupas Juozas Preikšas. Paskui „Kauno“ viešbučio konferencijų salėje buvo prisimintas „Caritas“ nueitas kelias, pažvelgta į veiklos perspektyvą. Pradėdamas šventinį minėjimą arkivyskupas pabrėžė, kad „Caritas“ siekis – daryti žmonėms gera – per 20 metų ne tik neišblėso, bet tapo brandesnis, tvirtesnis. Juk iki tol nebuvo tokios organizacijos, kuri padėtų vargšams, nuskriaustiesiems, kaliniams, grįžusiems iš įkalinimo vietų, ir pan. „Caritas“ žmonės dirba ramiai, daugelis jų – be jokio materialaus atlyginimo.

Kariai Afganistano vaikams atveš šiltų kepurių

„Lietuvos Caritas“ generalinis direktorius kun. Robertas Grigas perduoda plk. ltn. Gediminui Macijauskui Afganistano vaikams skirtas kepures

Spalio 5 dieną Krašto apsaugo ministerijoje vyko akcijos „Šiltos kepurės Afganistano vaikams“ metu surinktų kepuraičių perdavimo į misiją Afganistane išvykstantiems kariams ceremonija. Renginyje dalyvavo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Užsienio reikalų ministerijos viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė, katalikų organizacijos „Lietuvos Caritas“ generalinis direktorius kun. Robertas Grigas, Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės dešimtosios Lietuvos karių pamainos (PAG-10) vadas pulkininkas leitenantas Gediminas Macijauskas.

Prezidentės šimtadienio mitai ir tikrovė

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė pas Lietuvos kareivius Gintauto TIŠKOS nuotrauka

Spalio 20 dieną suėjo šimtas dienų, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė eina savo pareigas. Per tą laiką naujajai prezidentei teko patirti nemažai išbandymų, atremti nepagrįstos kritikos atakų, priimti ryžtingus sprendimus. Prezidentė atleido susikompromitavusius Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojus Darių Jurgelevičių ir Dainių Dabašinską, dar kelis VSD pareigūnus, ketina imtis ir kitų VSD reformų. Paskutiniu metu prezidentė iš generalinio prokuroro A. Valantino reikalauja atsakomybės už šalį sukrėtusią pedofilijos bylą.

Pilietinio Sąjūdžio kelias

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Toliau narpliojama pedofilijos byla ryškiai įrodo, kad Lietuva yra butaforinė valstybė, kurioje išplitusi korupcija, valdininkai dirba aplaidžiai, vis gilėja skurdas. Tenka pripažinti, kad 2000–2005 metais Lietuvos teisėsaugos struktūros ir specialiosios tarnybos dirbo gana atsakingai. Tiesa, būta visko – ir korupcijos, ir neatsakingų pareigūnų veiksmų, tačiau atsakinga V. Grigaravičiaus, J. Milevskio, V. Pociūno, V. Damulio ir kitų pareigūnų veikla pristabdė kai kurių stambių organizuotų nusikalstamų struktūrų veiklą, sulaikė su KGB klanais susijusių tarptautinių aferistų veržimąsi į Lietuvą. Tačiau 2005–2006 metais įvykę tylūs perversmai palietė ne tik politinę sferą, bet ir teisėsaugą. Po sąmokslų J. Pinskaus pirtelėse susikūrusi G. Kirkilo vyriausybė galutinai apvainikavo tamsių jėgų pergalę mūsų krašte. V. Grigaravičių nuo 2001 metų bent kelis kartus bandyta nuversti ir pakeisti su asociacija „XXI vek“ ir Lietuvos kriminalinio pasaulio lyderiais susijusiais asmenimis.