Pirmasis puslapis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Prezidentės šimtadienio mitai ir tikrovė

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė pas Lietuvos kareivius Gintauto TIŠKOS nuotrauka

Spalio 20 dieną suėjo šimtas dienų, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė eina savo pareigas. Per tą laiką naujajai prezidentei teko patirti nemažai išbandymų, atremti nepagrįstos kritikos atakų, priimti ryžtingus sprendimus. Prezidentė atleido susikompromitavusius Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojus Darių Jurgelevičių ir Dainių Dabašinską, dar kelis VSD pareigūnus, ketina imtis ir kitų VSD reformų. Paskutiniu metu prezidentė iš generalinio prokuroro A. Valantino reikalauja atsakomybės už šalį sukrėtusią pedofilijos bylą.

Prezidentė D.Grybauskaitė pareiškė, kad reikia išsiaiškinti, ar iš tikrųjų Lietuvoje veikė slapti JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimai. Kažin, ar teiginiai apie tai, kad Lietuvoje veikė CŽV kalėjimai, nebus dar viena Rusijos slaptųjų tarnybų propagandinė „antis?“ Tariami žmogaus teisių gynėjai dažnai pamiršta KGB aukas ir šios sovietinės saugumo struktūros persekiotus asmenis, tad tokių temų eskalavimas ir tam tikrų grupių bandymai daryti įtaką prezidentūrai primena mėginimus nukreipti dėmesį nuo tikrųjų, esminių mūsų krašto problemų.

 Per šimtą darbo dienų Prezidentė bent kelis kartus susitiko su žemdirbių organizacijų atstovais. Ji palaiko ir žemdirbių steigiamos pieno perdirbimo gamyklos atidarymą – dėl to labai piktinasi pieno perdirbėjų monopolijos. Trumpos ir kiti pieno magnatai nerimauja, kad gali atsirasti konkurencija. Prezidentė ir jos patarėjai išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos žemės ūkyje esančių didelių problemų. Tai savalaikė reakcija, nes latifundijų (didžiulių žemės valdų, siekiančių 3–7 tūkstančius hektarų) įsigalėjimas labai kenkia Lietuvos žemės ūkiui.

Ko gero, viena svarbiausių Prezidentės darbo krypčių – kova su korupcija ir aplaidumu valstybės tarnyboje. Kai kurios valstybės institucijos dirba skaidriai, tačiau yra daug valdžios įstaigų, kuriose klesti korupcija, nepotizmas (giminaičių grupių įsigalėjimas) ir aplaidumas.

Jei anksčiau buvo kalbama apie grėsmes, kurias sukelia „kišeninių“ prokurorų veikla, tai dabar jau peršasi kita išvada – mūsų valstybės demokratijai, jos nacionaliniam saugumui dideles grėsmes kelia mafijai atstovaujantys prokurorai. Tie, kurie nesugeba ištirti rezonansinių bylų, kurie marina visus garsius tyrimus – „Alitos“, „Alytaus tekstilės“ aferų tyrimus, V. Pociūno nužudymą ir kitas rezonansines bylas, paneigia pačią teisingumo idėją.

Nemažai kalbama apie Prezidentės santykius su Vyriausybe. Viešojoje erdvėje kartais pasigirsta nuomonių, kad Prezidentė per mažai kišasi į Vyriausybės veiklą. Tame yra dalis tiesos, tačiau reikia pažvelgti ir iš kito taško – Prezidentė suteikia Vyriausybei tam tikrą pasitikėjimo kreditą ir laukia darbo rezultatų. Tai, kas dabar populiariai vadinama kubilizmu, nėra jokia politinė ar ekonominė kryptis, ji mažai siejasi ir su dabartiniu Premjeru. Kur kas teisingiau būtų kalbėti apie pernelyg didelę monopolijų ir bankininkų grupuočių įtaką dabartinei Vyriausybei. Balansavimas koalicijos viduje daug kainuoja TS-LKD partijai. Dabartinėje valdančiojoje koalicijoje itin didelė radikalių liberalų įtaka. Būtent už svarbias sritis atsakančių ministrų – švietimo ministro G. Steponavičiaus, sveikatos apsaugos ministro A. Čapliko, aplinkos ministro G. Kazlausko veikla, jų inicijuojamos žalingos reformos kelia grėsmes tiek dabartinei Vyriausybei, tiek visai valstybei. Opozicija kritikuoja Vyriausybės veiklą kartais pagrįstai, kartais iš įpročio. Keista, kad opozicija nesuformuoja šešėlinės vyriausybės. Užtai šešėlinė valdžia Lietuvoje veikia, ir veikia gana efektyviai. Įvairūs šešėliniai klanai turėjo didžiulę įtaką G. Kirkilo vyriausybėje, kai kurie V. Adamkaus patarėjai buvo artimai susiję su šiais klanais. Ir šiuo metu valdžioje yra nemažai tokių grupuočių atstovų. Tad Prezidentei teks ieškoti būdų, kaip pažaboti šešėlinių klanų bandymus paveikti įstatymo leidybos procesą ir jų įtaką valdžios struktūrose.

Ypač skiriasi prezidentės D. Grybauskaitės ir jos aplinkos veikla nuo tos padėties, kuri buvo susiklosčiusi prezidento A. Brazausko laikais. 1993–1998 metais prezidentūra buvo užvaldyta kriminalinių-finansinių klanų. A. Brazausko patarėjai A. Buzūnas ir V. Beriozovas bei kai kurie kiti prezidentūros pareigūnai buvo tiesiogiai susiję su aferistų grupuotėmis ir tarnavo jų labui. Tai buvo dėsningas procesas, nes iš LKP CK ir komjaunimo struktūrų suburtas prezidentūros branduolys buvo korumpuotas iki kaulų smegenų. Tuo tarpu dabartinėje prezidentūroje dominuoja patyrę savo sričių specialistai, tarp jų beveik nėra politinių figūrų.

Prezidentė D. Grybauskaitė per pirmąsias šimtą darbo dienų pasižymėjo tiek ryžtinga pozicija, tiek lankstumu – būtent tokių savybių ir reikia šalies vadovei. Buvo sugriautas mitas apie tai, kad esą Prezidentė įves autoritarinį valdymą, bandys valdyti dekretais. Nepasiteisino ir kitas mitas, kad D. Grybauskaitė tarnauja TS-LKD partijai ir vykdys jos valią. D. Grybauskaitė ryžtingai pasisakė prieš „Leo LT“ energetinę monopoliją ir pradėjo jos išformavimą.

Kokios grėsmės kyla Prezidentei ir Prezidentūrai kaip institucijai? Greta Prezidentūros telkiasi abejotinos įtakos grupės. Ne tik eskaluojami mitai apie CŽV, bet ir imamasi kitokių poveikio priemonių. Lietuvoje per du dešimtmečius buvo paskleista daug pigių propagandinių mitų, pradedant nuo tariamų „Landsbergio vilų Šveicarijoje“ iki kitokių fantasmagoriškų prasimanymų. Prisimename 2006–2007 metais prieš Tėvynės sąjungą vykdytą aršų puolimą. 1996–2000 metų kadencijoje Tėvynės sąjungai Seime atstovavęs disidentas Algirdas Petrusevičius 2006 metais buvo suimtas, jam sufabrikuota baudžiamoji byla, kai kuriuose laikraščiuose jis net vadintas teroristu. O visa tai vyko dėl to, kad būtų galima vykdyti puolimą prieš Tėvynės sąjungą. Tokie propagandiniai išpuoliai šiandien pasaulyje ne naujiena. Štai Rusijos slaptosios tarnybos visur regi B. Berezovskio ranką ir skleidžia gandus bei organizuoja straipsnių ciklus prokremliškoje žiniasklaidoje, kad neva Borisas Berezovskis susijęs su Rusijos žurnalistų ir politikų nužudymais. Neva jis organizuoja nužudymus tam, kad pakenktų Kremliui. Tai primityvi, bet gana veiksminga propaganda. Štai ką savo knygoje „Korporacija“ rašo JAV istorikas J. Felštinskis: „Viena iš FSB, kaip sistemos, savybių yra noras visus kontroliuoti. O kontroliuoti individualiai kiekvieną žmogų labai sunku. Lengviau kontroliuoti žmonių grupes. Didelė dalis aktyvesnių šalies žmonių yra susijungę į įvairias grupes. Ir į visas šias grupes (verslo struktūras, visuomenines organizacijas, politines partijas) yra infiltruoti FSB agentai, renkantys informaciją ir apie viską pranešantys savo vadovams. Kai kuriose struktūrose FSB agentai perima vadovaujančius postus ir taip šios organizacijos faktiškai tampa pavaldžios FSB. Tokia FSB strategija – perimti įtaką ir kontrolę, kad būtų galima valdyti ir veikti kaip milžiniškai korporacijai.“ Lietuvoje situacija kiek kitokia – gyvename kad ir fasadinės demokratijos šalyje, bet vis dėlto turime ir demokratinių laisvių.

Prezidentės D. Grybauskaitės laukia dideli uždaviniai. Per 20 metų Lietuvos valstybėje atsirado daug netvarkos ir teisinio nihilizmo apraiškų, net pats žodis valstybininkas jau suvokiamas neigiama prasme. Korupcija ir išdavystės tapo Lietuvos viešojo gyvenimo norma. Melas, smurtas ir klasta dažnai pasitelkiami kaip valdymo instrumentai.

Prezidentės darbo šimtadienis buvo daugiau simbolinė data. Apibendrinti Dalios Grybauskaitės darbo vaisius bus galima gerokai vėliau, praėjus metams. Kol kas regime tik pirmųjų Prezidentės darbų rezultatus.

© 2009 „XXI amžius“