Visuomenė ir moralė
|
Laisvė, Vilnius, Lietuva
Dail. Stasio Povilaičio piešinys
|
Dar 2003 gegužės 31 dieną įvykęs Lietuvos Sąjūdžio VIII suvažiavimas paskelbė dvasinio atgimimo programą. Jos pagrindiniai tikslai tikra, ne žodžiais deklaruojama demokratija, aktyvi ir sveika, pagrįsta krikščioniškos moralės normomis, patriotiškai nusiteikusi visuomenė. Auklėjant visuomenę, o ypač jaunimą, šių vertybių dvasioje didžiausią vaidmenį atlieka Katalikų Bažnyčia.
Popiežius Jonas Paulius II nurodė, kad visuomeniniai reikalai negali būti atskirti nuo moralės principų. Moralės normos nėra vien sutartiniai dėsniai, nėra taisyklės, sukurtos žmonių laisvės ribojimui. Jos remiasi prigimtine žmogaus ir pasaulio sąranga ir tarnauja tiek kiekvieno atskiro individo, tiek ir visos visuomenės gerovei. Klaidinga yra nuomonė, kad moralė yra privatus žmogaus reikalas. Tai žalinga žmonių bendruomenės atžvilgiu ir destruktyvu ateities perspektyvoje.
Vadovaujantis moralės principais atsiranda Atgimimo sąjūdžiai ir žlunga totalitarinės sistemos. Esame liudininkai, kokią didžiulę įtaką mūsų laisvėjimui turėjo Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika.
Žlugus prievartos sistemai buvo tikėtasi spartaus dvasinio atgimimo, tačiau tai buvo pasiekta tik iš dalies. Tokia padėtis susidarė daugelyje šalių, nusikračiusių komunistinio jungo. Palaikomas stambiomis finansinėmis lėšomis plinta kosmopolitizmas, Katalikų Bažnyčios veikla įvairiais būdais ribojama. Popiežius Jonas Paulius II dokumente Ecclesia in Europa (Bažnyčia Europoje) išreiškia rūpestį dėl Bažnyčios teisinės padėties Europos Sąjungos struktūrose bei krikščionybės paveldo pripažinimo Europos konstitucijoje.
Europos (ir Lietuvos) civilizacija augo kartu su krikščioniškumu, tačiau nei Europos, nei Lietuvos konstitucijose Dievo vardas neminimas. Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucijoje, į kurios demokratinius pasiekimus mes stengiamės lygiuotis, Dievo vardas garbingai paminėtas.
Dešimt Dievo įsakymų šiandien nesilaikoma. Šiuos moralės ir teisingumo kriterijus stengiamasi išstumti iš gyvenimo, o jų vietoje skleisti žemiausių vertybių normas.
Biurokratiniam aparatui Bažnyčios mokymas nereikalingas. Plintantis kosmopolitizmas stengiasi atsiriboti nuo Katalikų Bažnyčios. Tai pavojinga tendencija.
Gediminas ADOMAITIS
© 2009 XXI amžius
|