Pirmasis puslapis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Maldos Dievo Motinai Marijai ir sveikinimai ganytojui

Klier. Haroldas ŠNEIDERAITIS

Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ ir maldininkai Žemaičių Kalvarijoje eina Kryžiaus kelią Autoriaus nuotrauka

Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ įberia iš Jeruzalės atvežtą Viešpaties Kryžiaus kelio žemę po stiklu kiekvienos koplyčios altoriuje

Spalio 11-ąją Žemaičių Kalvarijoje iškilmingai paminėtos Bazilikos centriniame altoriuje esančio Dievo Motinos Marijos, Krikščioniškų Šeimų Karalienės, paveikslo karūnavimo popiežiškosiomis karūnomis trečiosios metinės. Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ kartu su Šventojo Sosto atstovo Lietuvoje apaštalinio nuncijaus arkivyskupo Luigi Bonazzi sekretoriumi mons. Jean–Francais Lantheume bei kai kuriais vyskupijos dvasininkais, gausia tikinčiųjų bendruomene, seminarijos klierikais, Licėjaus ir Propedeutinio kurso auklėtiniais Kryžiaus kelio procesijoje simboliškai barstė takus iš Šventosios Žemės parvežta ir Jeruzalės Lotynų patriarcho Fonado Tualio palaiminta žeme. Jos taip pat buvo įberiama į kiekvienoje koplyčioje esančią restauruotą altoriaus skrynelę. Vėliau dalyvauta iškilmingose šv. Mišiose, po jų – Švč. Sakramento adoracija, Rožinio malda. Šventę vainikavo puošni Eucharistinė procesija ir galiausiai – nuoširdūs sveikinimai Telšių ganytojui J. Borutai SJ, kuris tądien minėjo 65-erių metų sukaktį.

Prieš iškeliaujant į Kalvarijos kalnus – Kryžiaus kelią, Telšių vyskupijos ganytojas priminė susirinkusiesiems, jog 1639 metais Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius Žemaičių Kalvarijoje įsteigė Kryžiaus kelią ir pats išrinko vietas, kur ketino statyti koplyčias, pats išmatavo, t. y. suskaičiavo žingsniais, kad nuo vienos iki kitos koplyčios būtų toks atstumas, kokį kentėdamas nuėjo Viešpats Jėzus. „Kai koplyčios buvo pastatytos, vyskupas J. Tiškevičius pats eidamas takais barstė iš Jeruzalės atvežtą Viešpaties Kryžiaus kelio žemę, jos po stiklu įbėrė kiekvienos koplyčios altoriuje, – kalbėjo J. Boruta SJ. – Dabar tos žemės tuose altoriuose jau beveik nelikę. Šiemet grupė Telšių vyskupijos kunigų, vadovaujami mons. Rimanto Gudlinkio, atliko piligriminę kelionę į Šventąją Žemę, aplankė Jeruzalės Lotynų patriarchą Fonadą Tualį, iš jo gavo ir parvežė palaimintos žemės iš Kristaus Kryžiaus Kelio. Būtent šią žemę dabar, eidami Kryžiaus kelią ir apmąstydami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kančią, ir barstysime Žemaičių Kalvarijoje.“

Vyskupas J. Boruta SJ, gausiam giedorių ir maldininkų būriui giedant Žemaičių Kalvarijos kalnų giesmes ir pritariant pučiamųjų kvintetui, pats apėjo Kryžiaus kelio stotis, į kiekvieną koplyčios altoriuje esančią skrynelę įberdamas žiupsnelį žemės, kuria prieš 2000 metų žengė mūsų Išganytojas su kryžiaus našta. Ja, sekant vyskupo J. Tiškevičiaus pavyzdžiu, buvo nubarstyti ir Kryžiaus kelio takai.

Grįžus prasidėjo iškilmingos šv. Mišios. Jų įžangoje, koncelebruojant apaštalinio nuncijaus Lietuvoje sekretoriui mons. J. F. Lantheume, vyskupo generalvikarui prel. Juozui Šiuriui, Telšių vyskupijos kurijos kancleriui kan. Remigijui Saunoriui, Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektoriui kan. Jonui Ačui, Palangos dekanato dekanui kan. Algiui Genučiui bei kitiems dvasininkams, vyskupas paminėjo dar vieną įsimintiną įvykį – tą dieną popiežius Benediktas XVI Šv. Petro Bazilikoje šventuoju paskelbė palaimintąjį Mariją Rapolą Arnaiz Baron. „Jis buvo cistersų vienuolis, miręs 1938 metais, būdamas jaunas – tik 27 metų, – kalbėjo ganytojas. – Jis studijavo architektūrą, svajojo statyti Viešpaties garbei ir tikinčiųjų dvasinei naudai naujas šventoves, bet sirgo sunkia liga – diabetu ir nuo jo mirė. Popiežius jį parinko 2011 metais Madride vyksiančių Pasaulinių Jaunimo dienų dangiškuoju globėju.“

Šv. Mišių aukoje vyskupas kvietė ir ragino prisiminti jaunimą, o ypač – jaunas šeimas, kad jos būtų tvirtos, gražios, gyvenančios Viešpaties palaimoje, kad iš tų šeimų išaugtų daug dvasinių pašaukimų į kunigiškąją bei vienuolinę tarnystę, kad iš jų išaugtų ir nauja krikščioniškų tėvų ir motinų karta.

„Taip pat melskimės už Bažnyčią visame pasaulyje ir mūsų krašte, melskimės už Šventąją Žemę, kad ten įsigalėtų taika, būkime vienybėje su Šventuoju Tėvu Benediktu XVI, kuris prieš trejus metus tuos vainikus pašventino ir suteikė tam malonėmis garsėjančiam paveikslui Krikščioniškų Šeimų Karalienės vardą“, – prašė J. Boruta SJ.

Apaštalinis nuncijus laiške nepagailėjo gražių žodžių Švč. M. Marijos Šventovei ir joje susirinkusiems tikintiesiems. Itališkai išreikštas mintis vertė prel. J. Šiurys. „Apaštalinio nuncijaus vardu labai noriu padėkoti vyskupui už pakvietimą dalyvauti šioje šventėje. Dėkoju generalvikarui ir šios Bazilikos rektoriui, taip pat visiems Žemaitijos žmonėms. Tikiu, kad pasaulyje nėra didesnio tikėjimo negu jūsų, – sakė mons. J. F. Lantheume.

– Prieš trejus metus buvo vainikuotas šis Švč. M. Marijos paveikslas. Šiandien regime naują apvainikavimą, kadangi Kryžiaus kelias buvo pabarstytas žeme iš Šventosios Žemės. Pastaroji žemė ir žemaičių žemė yra tikrai stiprios. Trečiasis apvainikavimas – šiandieninė vyskupo sukaktis.“ Po šių žodžių pasigirdo audringi plojimai, o apaštalinio nuncijaus sekretorius lietuviškai palinkėjo gausios Dievo palaimos visai Žemaitijai.

Šv. Mišių, kuriose giesme susirinkusiųjų širdis džiugino ir Dievo link pakylėjo iš Kretingos atvykęs kamerinis choras, vadovaujamas Tomo Ambrozaičio, pabaigoje, išstačius Švč. Sakramentą, buvo kalbama rožinio malda – spalio mėnesį kiekvienas katalikas raginamas šitaip kasdien pagerbti Švč. Dievo Motiną. Po jos dvasininkai, klierikai ir tikintieji išsirikiavo Eucharistinei procesijai aplink Baziliką.

Atlikus visas apeigas sveikinimo žodį vyskupui tarė kan. A. Genutis. Telšių vyskupijos dekanų ir kanauninkų vardu jis linkėjo ganytojui ištvermės ir stiprybės. Vyskupą pasveikino ir Žemaičių Kalvarijos parapijai atstovavę kanauninkai – Bazilikos rektorius J. Ačas ir dekanas Andriejus Sabaliauskas. Klierikų vardu kalbėjęs seminarijos dekanas, IV teologijos kurso klierikas Vytautas Liesis sakė: „Turėdami prieš akis Jūsų meilę, rūpestį, tėviškumą ir troškimą padėti, matydami ištikimybę savajam pašaukimui ir neblėstantį pasiaukojimą Dievo, Evangelijos, žmonių labui, tegalime prisiminti Kristaus žodžius Evangelijoje pagal Joną: „Aš – gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo gyvybę“.

Visus sveikinimus ir linkėjimus vainikavo choro ir gausiai susirinkusių tikinčiųjų sugiedotas „Ilgiausių metų“. Šventė baigėsi agape.

Žemaičių Kalvarija

© 2009 „XXI amžius“