Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Ekonomikos atsigavimas – realus ar menamas?

Praėjusią savaitę interviu Lietuvos radijui  premjeras Andrius Kubilius žadėjo, kad Lietuvos ekonomika atsigaus 2011–2012 metais, t. y. kadencijos pabaigoje. Vyriausybės vadovas sakė: „Šie metai prabėgo tikrai labai intensyviai, kiti metai bus irgi pakankamai sudėtingi. Iš tokios krizės išeinama ne taip lengvai. Bet aš aiškiai matau perspektyvą, kad 2011–2012 metai galėtų būti Lietuvos ekonomikos atsigavimo metai“. Premjeras įprastu stiliumi kalbėjo ne apie savo klaidas, ne apie kitus „diržų veržimosi“ etapus, bet apie kažkokį „sustiprėjimą“: „Tuo būdu iš šitos krizės galime išeiti ne tik nesusilpnėję, bet ir sustiprėję“. Sakydamas, kad „greito palengvėjimo tikėtis nereikia“, jis išreiškė savo nepasitenkinimą pernelyg aktyvia kritika: „Ar negalėtume pasidžiaugti tuo, kad mūsų pramonės produkcijos tendencijos buvo geresnės nei Vokietijos, kad per šiuos metus sutarčių dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo buvo pasirašyta už 10 mlrd. litų?“

Klaidingų Vyriausybės sprendimų ir Seimui, kuris praėjusios savaitės antradienį minėjo savo pirmąją metų sukaktį, premjero įpirštų „naktinių“ įstatymų, sujaukusių visą mokesčių sistemą ir sukėlusių didžiules ekonomines netektis, pasekmes galime matyti iš bedarbių skaičiaus – jų turime jau per 200 tūkst., ir tai sudaro ne 10, bet 15 proc. visos darbo jėgos (todėl veltui premjeras, antrindamas ūkio ministrui, teigia, kad per šiuos metus vien tik Ūkio ministerijos pastangomis pavyko išsaugoti per 30 tūkst. darbo vietų). Apie valstybės biudžeto deficitą, kuris kitais metais sieks 10 mlrd. litų, apie didėjančią valstybės skolą, kuri per nepilnus metus padidėjo 7 mlrd. litų ir dabar sudaro 24 mlrd. litų (neskaitant kitais metais planuojamų skolintis 10 mlrd. litų), apie nemažėjančią emigraciją, kuri jau dešimt kartų viršijo nuo okupacijos pasitraukusių pabėgėlių skaičių – apie šiuos dalykus Vyriausybės nariai nelinkę kalbėti. Nekalba ir apie didžiausią tarp Europos Sąjungos valstybių ekonomikos nuosmukį. (Finansų ministerija prognozuoja, kad BVP šiemet smuks 18,2 proc., o 2010 metais – dar 4,3 proc.)

Premjeras ragina nekritikuoti koalicijos ir Vyriausybės bei Premjero, nes „atimdami iš žmonių galimybę patikėti šiek tiek geresne ateitim, kenkiam patys sau“. Galima būtų ieškoti premjero siūlomo žmonių tikėjimo ir pasitikėjimo – „tiek tarpusavio, tiek savo, tiek šalies ateitim“, jeigu ne tie skaudūs skaičiai, kurie akivaizdžiai yra nulemti ne tik mūsų sunkios ekonominės padėties ir skurdo, bet ir dvasinės krizės, kurią žmonės jaučia, nes beveik visą nepriklausomybės laikotarpį valstybę daugelyje sričių valdo tie patys kolaborantai, į pagalbą pasikvietę ir naująją nomenklatūrą. Apskritai premjeras, kaip realią valdžią (ir ne tik) turintis valstybės pareigūnas, veikia sunkiai prognozuojamu būdu. Štai dar prieš porą savaičių kalbėjęs apie galimybę gyventojams skirti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nevyriausybinėms organizacijoms, jau po kelių dienų sakė, kad su 2 proc. labdara gyventojams teks atsisveikinti. Praėjusią savaitę premjeras teigė, kad yra priėmęs sprendimą leisti paramai skirti perpus mažiau, t. y. 1 proc., o šią savaitę  jau sutiko su 2 proc. GPM skyrimu nevyriausybinėms organizacijoms. Tik čia nugalėjo ne sveikas protas, bet „savųjų“ įtikinėjimai, kuriems turėjo nusileisti.

Praėjusią savaitę premjeras vėl „pradžiugino“ piliečius, kad nuo kitų metų mažinama pensija nebus kompensuojama, kaip to reikalavo Prezidentė, nes esą jis išsiaiškinęs, jog anksčiau priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas apie pensijų kompensaciją nekalba. Bus mažinamos ir bedarbių išmokos, kad jos pernelyg nesiskirtų nuo minimalaus darbo užmokesčio. Tokiam siūlymui galima pritarti, nes politikai tas išmokas, kaip ir išmokas motinoms, buvo pernelyg aukštai iškėlę. Tiesa, bedarbių išmokos mažės ir taip, nes atsižvelgiant į ekonominę padėtį bus peržiūrėtos vadinamosios draudžiamosios pajamos, dėl to neišvengiamai mažės ir nedarbo išmokos.

Šią savaitę prasidėjęs valstybės biudžeto svarstymas atskleidė tolesnį valdančiosios koalicijos aižėjimą. Artūras Zuokas, vienas aktyviausių koalicijos liberalcentristų, kartu su daugiau nei 30 kitų Seimo narių pateikė pasiūlymą nuo 2011 metų PVM sumažinti iki 20 proc., o kai kurioms prekėms ir paslaugoms nustatyti 10 ir 5 proc. tarifus. Prieš tai Seimas atmetė Socialdemokratų frakcijos seniūno A. Butkevičiaus pristatytas įstatymo pataisas. Jis siūlė, kad 9 proc. PVM tarifas būtų taikomas knygoms, laikraščiams ir žurnalams, kitiems periodiniams leidiniams, taip pat vaistams, viešbučiams, mėsai, žuviai ir paukštienai. Lengvatinį PVM tarifą socialdemokratai taip pat siūlė taikyti gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, šiltinimo paslaugoms, šildymui. Siūlymą atlaisvinti ant leidėjų kaklo užveržtą PVM kilpą vakar pateikė ir frakcija „Viena Lietuva“. Knygų, laikraščių ir žurnalų leidybai bei platinimui frakcija siūlo taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą. Pritarus jų siūlymui, „vienalietuviai“ svarstys galimybę balsuoti už kitų metų biudžetą. TS-LKD seniūnas Jurgis Razma tvirtino, kad bandys įtikinti Vyriausybę, nes kai kurie frakcijos atstovai nusiteikę grąžinti mokesčių lengvatą šiai sričiai. Tačiau J. Razma aiškino, kad galimybė sugrąžinti lengvatą knygų, laikraščių ir žurnalų leidybai, kuri galioja daugelyje Europos Sąjungos šalių, priklausys nuo to, kaip seksis rasti papildomų lėšų. Priėmę tokį sprendimą dešinieji gerokai sustiprintų savo susilpnėjusį politinį autoritetą. Taigi ir A. Zuokas bei dar 32 Seimo nariai siūlė nuo 2011 m. taikyti standartinį 20 proc. PVM tarifą, 10 procentų PVM tarifą taikyti centralizuotam šildymui, visuomeniniam transportui, įskaitant keleivių pervežimą geležinkeliu ir vidaus vandenimis, 5 procentų PVM tarifą taikyti knygoms, laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, vaistams, viešbučiams, šviežiai atšaldytai mėsai, žuviai ir paukštienai, visų rūšių meno ir kultūros bei sporto renginių, taip pat muziejų, pramogų parkų, zoologijos sodų lankymui. Tačiau už šį pasiūlymą balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 18, susilaikė 39. (Pagal „demokratinį“ Seimo statutą už pataisą turi balsuoti ne mažiau 71 parlamentaras, o už visą Vyriausybės „pasiūlytą“ valstybės biudžeto įstatymą pakanka paprastos balsavusiųjų daugumos.) Taigi PVM pakeitimas turėjo sumažinti tą naštą, kuri šių metų pradžios yra uždėta ant skurdžiausiųjų pečių ir netgi ant savivaldybių (pavyzdžiui, Kauno savivaldybės skola dėl PVM padidinimo transportui išaugo iki 12 mln. litų).

Laikydamas save tikru liberalu A. Zuokas nebegalėjo toliau taikstytis su tuo, kas vyksta Seime ir kaip dirba Vyriausybė, todėl nutarė atsisakyti Seimo nario mandato. Jo manymu, „tai, ką dabar Seimas išdarinėja su valstybe, – tikrų tikriausias cinizmas“. A. Zuokas sakė, kad paprastu rankų kilnotoju jis būti nenori – nori vykdyti jį rinkusių rinkėjų valią. A. Zuokas jaučia, kad šis jo žingsnis sukrės ir kitus koalicijos partnerius. Visiškai klaidingai A. Zuoko žingsnį įvertino valdančiosios koalicijos vadai. „Tai politikas, kuris mėgsta žaisti vienas“, – prieštaraudamas faktams sakė TS-LKD pirmininko pavaduotojas Valentinas Stundys. Ir aiškino, kad Zuoko išėjimas nepakeis koalicijos padėties, nes koalicija esą „gyva skirtingomis nuomonėmis“. Zuoko sprendimą atsisakyti Seimo mandato Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis apibūdino taip: „Seimo nariai turėtų elgtis atsakingai, nes jie per Seimo rinkimus gavo rinkėjų įgaliojimus, ir tokie sprendimai, nepasitarus su rinkėjais, yra egoistinio pobūdžio“.

Bet argi 32 parlamentarų pritarimas Zuoko pataisoms nėra įrodymas, kad jis, priešingai nei teigia Stundys, tikrai „žaidžia“ ne vienas, o randa vienminčių kovojant su buldozerine diktatūra? Būtent koalicijoje vis labiau įsigali diktatūra, kuri ypač pavojinga valstybei ne tik ekonomine, bet ir politine  prasme – didėjančio ekonominio nuosmukio sąlygomis atsiranda visos prielaidos stiprėti ir konsoliduotis antivalstybinėms jėgoms. Jeigu valdančiojoje koalicijoje neatsiras brandžių jėgų, gebančių pasipriešinti politinei diktatūrai, grėsmė valstybės nepriklausomybei tik didės.

Ne veltui A. Kubiliaus vadovaujamo ministrų kabineto veiklą, kaip parodė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, teigiamai ar greičiau teigiamai vertina tik 9,4 proc. Lietuvos gyventojų (teigiamai įvertino 0,6 proc. žmonių, greičiau teigiamai – 8,8 proc.), o neigiamai bei greičiau neigiamai – net 78,6 proc. respondentų (atitinkamai 42,3 ir 36,3). Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rezultatai irgi rodo, kad dėl panašių priežasčių labiausiai išaugęs nepasitikėjimas Seimu (84 proc.) ir Vyriausybe (79 proc.). Nusivylimas Vyriausybės ir apskritai dešiniosios valdžios veikla yra visiškai suprantamas, nes smulkus ir vidurinis verslas iškart pajunta mokesčių padidėjimą. Vyresnieji labai jautriai reaguoja į pensijų sumažinimą. Todėl būtina, kad dešinioji valdžia kuo rečiau priiminėtų vadinamuosius „nepopuliarius“ sprendimus (o tą tiesiog pamėgo), nesektų Latvijos ir Estijos valdžios sprendimų pavyzdžiais, nes ten tai sukėlė didžiulį tautos nepasitenkinimą, bet vadovautųsi vakarietiškais krizių sprendimais ir realiai, o ne žodžiais, aktyvinančiais verslą.

© 2009 „XXI amžius“