|
Lietuvoje paskelbta gripo epidemija
Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija antradienį pagaliau paskelbė šalyje gripo epidemiją. Iki antradienio popietės gripo epidemija buvo paskelbta 39 Lietuvos savivaldybėse iš 60. Nuo pandeminio gripo Lietuvoje šį mėnesį mirė du žmonės vienas Kaune ir vienas Visagine. Tačiau, pasak vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, ekstremali situacija dar neskelbiama. Epidemija konstatuojama tada, kai tose savivaldybėse, kurių gyventojų skaičius viršija pusę Lietuvos gyventojų skaičiaus, arba pusėje Lietuvos savivaldybių serga daugiau nei 1 proc. gyventojų. Anot ministro, jei situacija smarkiai pablogės, visoje šalyje bus uždrausti masiniai renginiai, uždaromos mokyklos. Šiuo metu tokių priemonių nesiimama, o pamokas švietimo įstaigose atšaukti gali savivaldybės savo nuožiūra.
Dvi valandas posėdžiavusi komisija numatė devynias prevencines priemones. Ketinama Vyriausybei rekomenduoti svarstyti Jungtinį sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų ministrų įsakymą dėl laikino nedarbingumo lapelių išdavimo tvarkos supaprastinimo pandemijos metu. Be to, bus prašoma Vyriausybės leisti Sveikatos apsaugos ministerijai kreiptis į Vyriausybės rezervą, kad ši padalytų svarbiausioms šalies institucijoms, užtikrinančioms energetikos, komunalines paslaugas, transportą, viešąjį saugumą, individualias prevencijos priemones. Taip pat bus aktyvuojami informacijos surinkimo kanalai iš Sveikatos apsaugos ministerijos šaltinių, apskričių viršininkų administracijų, savivaldybių direktorių ir kitų institucijų. Sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas teigė, jog nedarbingumo lapelių išdavimo supaprastinimas turės ekonominių pasekmių, tad dėl jo dar svarstoma, skaičiuojama. Užsidaro darželis, tėvai neina į darbą, ką daryti? Tai kainuoja valstybei. (...) Darbdaviai apmoka už dvi dienas ir Sodra už trečią dieną 40 proc. Ar tai palikti darbdavio naštai, ar valstybei?, aktualius klausimus vardijo A. Skikas. Taip pat ketinama kreiptis į Vyriausybę, kad ši suteiktų Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) teisę kreiptis į Vyriausybės finansinių ir materialinių išteklių rezervus, kad būtų parūpinta apsaugos priemonių, pavyzdžiui, kaukių tų tarnybų darbuotojams, kurių funkcionavimas yra ypač svarbus visuomenei. Kaip sakė viceministras, ketinama atkurti ir antivirusinių vaistų rezervą, kuriame buvo apie 150 tūkst. antivirusinių vaistų dozių (1315 tūkst. jau yra išdalyta). Taip pat ketinama papildyti apsaugos priemonių, dirbtinės ventiliacijos aparatų atsargas. Bus supaprastinta vaistų įvežimo tvarka, o populiariausio antivirusinio vaisto, kurio nebuvo apie savaitę, jau nuo trečiadienio galima įsigyti vaistinėse. Antivirusiniai vaistai iš valstybės rezervo toliau dalijami ligoninėms. Gruodžio viduryje, pasak A. Skiko, jau tikimasi turėti skiepų nuo naujojo gripo, jais bus skiepijami rizikos grupių asmenys. Ekstremalių situacijų komisija vėl ketina rinktis ir vertinti situaciją kitą savaitę.
Pernai sezoninio gripo epidemija buvo paskelbta tik Kauno miesto savivaldybėje. 20072008 metų sezonu gripo epidemija užregistruota 9 savivaldybėse, 20062007 metais 27, 20052006 metais 40 savivaldybių.
Ilgokai buvo svarstoma, ar skelbti Lietuvoje gripo epidemiją. Tik kai praėjusią savaitę buvo pradėtos uždarinėti mokyklos, kai ištuštėjo vaistinių lentynos, o mažamečių tėvai negalėjo prisišaukti gydytojų, žmonės suprato, kad valstybėje pasirinkta klaidinga taktika. Dar šį antradienį, kai buvo skelbiama gripo epidemija, premjeras Andrius Kubilius ragino nekelti panikos dėl šalyje kilusios gripo epidemijos: Atidžiai stebime situaciją ir nedelsiant adekvačiai reaguojame į iššūkius, kuriuos kelia ši epidemija. Tiek Sveikatos apsaugos ministerijos specialiai sudaryta komisija, tiek ekstremalių situacijų komisija dirba savo darbą, imamės tų priemonių, kurios būtinos. Reikia situaciją vertinti adekvačiai ir objektyviai. Epidemija yra rimtas reikalas, tačiau nereikia pamiršti ir to fakto, kad kiekvienais metais buvo sezoninio gripo susirgimų paūmėjimų ir kiekvienais metais nuo gripo būdavo mirčių. Todėl dabartinė situacija neturėtų sukelti nevaldomo nerimo ir panikos.
Pandeminio gripo požymiai švelnesni nei sezoninio gripo. Jo simptomai: smarkus galvos, kaulų ar raumenų skausmas. Dalis ligonių skundžiasi ir aštriais pilvo skausmais, vemia, viduriuoja, pakyla temperatūra. Naujuoju gripu dažniau serga vaikai, paaugliai, jauni žmonės. Tai nulemia viruso A(H1N1) ypatybės. Šį virusą sudaro žmonių, paukščių ir kiaulių gripo virusų genų segmentai. Žmogaus viruso segmentas vyresnių žmonių organizmui jau pažįstamas jo būta prieš 4050 metų. Kiaulių gripas, kaip ir kiekviena kita infekcinė liga, turi inkubacinį periodą. Tai maždaug 17 dienų laikas, per kurį virusas įsitvirtina organizme ir atsiranda ligos požymiai. Artėjant epidemijai, ligoninėse dažnai budėdavo tik vienas gydytojas. Epidemija Lietuvą užklupo nepasirengusią: valstybė neužsakė vakcinų, o rezerviniame sandėlyje buvo sukaupta mažai antivirusinių vaistų. Nėščios moterys, mažamečiai vaikai ar lėtinėmis ligomis sergantys žmonės pirmiausia turėtų būti skiepijami nuo pandeminio gripo. Antivirusiniai vaistai Lietuvoje yra brangūs 120 litų, kitose šalyse kainuoja pigiau. Jei gripas negydomas antivirusiniais vaistais ir atsiranda komplikacijų, gydymas pabrangsta 10 kartų. Be to, ligonis nedirba, o tai yra papildomos išlaidos ir dėl jo nedarbingumo.
Neseniai kovai su naujojo gripo epidemija Vyriausybė papildomai skyrė 1,7 mln. litų. Iš jų maždaug už 1 mln. litų turės būti nupirkta antivirusinių vaistų, už likusius vakcinos. Šiuo metu Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) vykdo antivirusinių vaistų viešojo pirkimo procedūrą. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja kaupti keturių rūšių antivirusinius vaistus. Tai ir buvo padaryta sukaupta preparato Remantadin, kuris veikia kitokio tipo gripo virusus, atsargos. Specialistai prognozuoja, kad piką gripo epidemija pasieks gruodžio viduryje arba sausio pradžioje. Komentuodamas žmonių skundus dėl medikamentų trūkumo sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas situaciją iš pradžių apibūdino kaip dviejų didžiųjų farmacijos bendrovių karą su tam tikrais rinkodaros elementais. Pasak ministro, jei farmacijos kompanijos nesugebės užtikrinti antivirusinių preparatų tiekimo, jie bus dalijami žmonėms iš rezervo. Ministro įsakymu farmacijos kompanijai UAB Roche Lietuva leista, esant Tamiflu trūkumui, įvežti į šalį šiuos vaistus nelietuviškoje pakuotėje.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) išskyrė rizikos grupes, kurie nuo A(H1N1) atmainos viruso turėtų būti paskiepyti pirmiausia tai vyresni nei 65 metų žmonės, sergantys lėtinėmis (kvėpavimo sistemos, širdies ir kraujagyslių, inkstų ir kepenų, nervų sistemos ir kt.) ligomis, cukriniu diabetu, žmonės po organų transplantavimo, vaikai iki 2 metų, nėščios moterys.
Praėjusią savaitę PSO pranešė, kad visame pasaulyje išplatinta daugiau nei 65 mln. A(H1N1) vakcinos dozių. Tarp dažnai skiepų sukeliamų pašalinių veiksnių minima skiepo vietos patinimas, paraudimas ar skausmas; kartais galimas karščiavimas ar galvos skausmas, tačiau PSO kategoriškai neigia mirties atvejų nuo skiepų galimybę. Kaip teigia ECDC, per paskutinę savaitę labai padaugėjo virusinių susirgimų Italijoje, Norvegijoje ir Švedijoje, jų padaugėjo Lietuvoje, Airijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Vokietijoje, Islandijoje, Lenkijoje, Liuksemburge ir Portugalijoje. Likusioje Europos dalyje sergamumas yra vidutinis. Kaip pranešė ESCMID, gripo atvejų yra neįprastai daug šiam metų laikui, o A(H1N1) virusas sudaro 99 proc. visų susirgimų. Anot pranešimo, sąmoningą dezinformaciją apie A(H1N1) vakciną skleidžia vis stiprėjantis judėjimas prieš vakcinavimą. Draugija perspėjo, jog blogas vakcinos įsisavinimas gali sužlugdyti siekius pažaboti pandemiją. Vakcinos skeptikai teigia, kad A (H1N1) vakcina buvo sukurta skubotai ir nebuvo tinkamai išbandyta. Tačiau sveikatos apsaugos ekspertai ir PSO tikina, jog skiepai yra visiškai saugūs ir efektyviausiai apsaugo nuo viruso.
© 2009 XXI amžius
|