Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Mažesnieji broliai Lietuvoje

Aldona KAČERAUSKIENĖ

Šv. Klara. XVII a. Indaujos durys iš Vilniaus pranciškonų konventualų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios. Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia

Šv. Pranciškus su avinėliu. XVII a. pirma pusė. Kuktiškių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Spalio pradžioje Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo paminėtas Pranciškonų ordino įkūrimo 800 metų jubiliejus (1209–2009), vyko mokslinė konferencija, kurioje pranešimus skaitė br. dr. Marek Adam Dettlaff OFM Conv., Vilniaus universiteto dėstytojai – dr. Liudas Jovaiša, dr. Irena Vaišvilaitė, prof. Tomas Sodeika, dr. Rūta Janonienė (Vilniaus dailės akademija) ir kiti. Buvo atidaryta paroda „Mažesnieji broliai Lietuvoje“.

Pranciškaus Asyžiečio įkurta Mažesniųjų brolių vienuolija savo veiklą pradėjo 1209 metais, kai popiežius Inocentas III palaimino pirmąją jų regulą, kurioje numatyta ir misijų veikla. 1945 metais Pranciškaus bendražygis Džovanis del Karpinis, kurį popiežius buvo pasiuntęs pas Mongolijos chaną, savo užrašuose mini lietuvių kariaunas Haličo ir Voluinės žemėse. Vėliau pranciškonai kartu su dominikonais rengė krikštui karalių Mindaugą, buvo liudininkai jo karūnavimo iškilmėse 1253 metais. Didysis kunigaikštis Gediminas XIV amžiuje pranciškonams pastatė bažnyčias Naugarduke ir Vilniuje. Kaip teigė br. kun. Julius Sasnauskas OFM, „Vilniuje mažesnieji broliai rūpinosi katalikų pirklių sielovada ir tarnavo didžiajam kunigaikščiui kaip patarėjai bei raštininkai“. To meto pranciškonų veikla sietina su kankinyste – pagonių iniciatyva keletas jų buvo nužudyta.

Rengiantis oficialiam valstybės krikštui, anot J. Sasnausko, „Šv. Pranciškaus brolija tuo metu suvaidino lemiamą vaidmenį pagonių lietuvių christianizacijoje. Neatsitiktinai abu pirmieji Vilniaus vyskupai Andrius ir Jokūbas Plichta priklausė Mažesniųjų brolių ordinui. Jaunos krikščionių bendruomenės dvasinio gyvenimo centru Vilniuje tapo pranciškonų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, remiama didžiojo kunigaikščio Vytauto ir jo brolio Žygimanto. Būtent pranciškonai pirmieji ėmėsi skelbti Evangelijos žodį Vilniaus gyventojams ir formuoti krikščioniškas šio miesto tradicijas“.

Laikui bėgant Pranciškonų ordinas suskilo į observantus, konventualus, kapucinus. Observantai pradėti vadinti bernardinais. Kaip sakė savo pranešime dr. Rūta Janonienė, „Bernardinų vienuolija per visą savo gyvavimo istoriją buvo glaudžiai susijusi su Lietuvos Katalikų bažnyčios ir pačios valstybės raida. Tai buvo viena populiariausių vienuolijų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, išplėtusi savo konventų tinklą iki tolimiausių rytinių valstybės pakraščių ir netgi peržengusi jos ribas“. 1469 metais Vilniuje įkuriamas konventas. Dr. L. Jovaišos teigimu, „XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje susikūrė savarankiškos Lietuvos pranciškonų ir bernardinų provincijos. XVI–XVII a. sandūroje pradėjus kurtis moterų vienuolynams, klauzūrinį gyvenimą praktikavusios bernardinės tapo viena gausiausių moterų vienuolijų Lietuvoje“.

Vienuolijų veikla – tai dalis valstybės istorijos. XIX amžius Lietuvoje paženklintas sukilimais prieš carinę priespaudą ir po jų prasidėjusiomis represijomis. Kartu su kitais vienuolynais uždaryti ir pranciškonų vienuolynai.

Naujas pranciškonų suklestėjimo Lietuvoje laikas – XX a. pirmoji pusė, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Tuomet atsikūrė pranciškonų Šv. Kazimiero provincija, išsiplėtė Trečiasis Šv. Pranciškaus ordinas, Kretingos Šv. Antano gimnazija kvietė mokytis gabius neturtingų tėvų vaikus, broliai kapucinai leido žurnalą „Lurdas“ ir t. t.

Bolševikų okupacija šį prasmingą darbą nutraukė. Kadangi tėvynėje oficialiai veikti sąlygų nebuvo, vienuolijos veiklą buvo nuspręsta perkelti į užsienį jau per pirmąją Lietuvos okupaciją. „Jaunas ir gabus brolis Justinas Vaškys OFM, atvykęs į JAV, ėmė telkti karo po Europą išblaškytus brolius. Per trumpą laiką pranciškonai sugebėjo ne tik įsikurti, bet ir išplėtoti įspūdingą veiklą, rūpintis įvairiomis sielovados sritimis. Pranciškonų atsikūrimo Lietuvoje sulaukė veikli ir pasiturinti lietuviška vienuolija Šiaurės Amerikoje“, – sakė dr. I. Vaišvilaitė.

Parodą „Mažesnieji broliai Lietuvoje“ atidarė Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pranciškonams padovanojo paveikslą, iki tol buvusį Kauno Arkikatedroje. Jis parodą pavadino atversta pranciškonų istorijos knyga.

Parodoje galima pamatyti XIII–XIV amžiaus giesmynų fragmentus, XVI amžiuje užrašytus poterius – pirmąjį rankraštinį įrašą lietuvių kalba. Parodoje yra relikvijorių, liturginių indų, drabužių. „Čia slypi neregimieji dalykai. Dvasininkai tas monstrancijas, taures laikė rankose, meldėsi“, – sakė per parodos atidarymą br. kun. Astijus Kungys, Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos provincijolas. Daug paveikslų, kuriuos parodai paskolino Nacionalinis ir Dailės muziejai, kai kurie eksponatai atvežti iš Vilniaus, Kauno, Troškūnų, Tytuvėnų, Kretingos bernardinų vienuolynų. Kaip sakė parodos rengėja Lijana Klimienė, „pirmą kartą eksponuojami Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratorių naujam gyvenimui prikelti Valkininkų bažnyčios meno kūriniai. Naujojo Daugėliškio bažnyčioje rasti Vilniaus bernardinų Šv. Mykolo bažnyčios paveikslai, Pranciškonų spaustuvės leidiniai, tėvo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos žemaitiškai rašyti pamokslų rankraščiai, atgailos diržas iš Kretingos, bernardino abitas iš Tytuvėnų vienuolyno“.

Paroda veiks iki sausio 17 dienos.

Vilnius

© 2009 „XXI amžius“