2009 m. lapkričio 27 d.
Nr. 84
(1776)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Iškilų ganytoją prisimenant

Žemaičių vyskupo Mečislovo Paliulionio 175-osioms gimimo metinėms

Žemaičių vyskupas
Mečislovas Paliulionis

1843 m. lapkričio 19 dieną Smilgiuose (Panevėžio rajonas) Paliulionių šeimoje gimė kūdikis, kuris tą patį vakarą buvo pakrikštytas Mečislovu Leonardu. 1843–1852 metais berniukas mokėsi Panevėžio bajorų mokykloje (mokyklos pastatas – Klaipėdos g. 3 – yra išlikęs). Į mokyklą buvo priimami tik bajorų kilmės vaikai, bet įvairiais keliais čia patekdavo ir valstiečių vaikų.

1852 metais baigęs mokyklą M. Paliulionis įstojo į Varnių kunigų seminariją, kurią baigęs išvyko tęsti mokslų į Peterburgo dvasinę akademiją, nes Vilniaus dvasinė akademija 1832 metais buvo perkelta į Peterburgą. 1860 metais, baigęs akademiją, buvo įšventintas kunigu. Grįžęs į Lietuvą Varnių kunigų seminarijoje dėstė dogmatinę teologiją. Po 1863 metų sukilimo vyskupas Motiejus Valančius ir Varnių kunigų seminarija, kad carinei valdžiai būtų patogiau sekti, perkelta į Kauną. Čia, kunigų seminarijoje, dėstė dogmatinę teologiją, buvo Kauno mergaičių gimnazijos kapelionu.

1883 metais kun. Mečislovas konsekruotas Žemaičių vyskupijos vyskupu, vyskupijai vadovavo iki mirties – 1908 m. gegužės 2 dienos. 1884 metais vyskupas uždraudė katalikams moksleiviams eiti į cerkves melstis, kad tautiečiai nebūtų rusinami, už tai carinės valdžios buvo nubaustas 50000 rublių bauda. 1902 metais, protestuodamas prieš maldaknygių spausdinimą rusiškomis raidėmis, vyskupas nusiuntė Kauno gubernatoriui motyvuotą kun. A. Dambrausko-Jakšto parengtą memorandumą, materialiai rėmė katalikišką nelegalią lietuvišką spaudą, leidžiamą Tilžėje. 1904 metais, lankydamasis pas carą, kalbėjo ir apie lietuviškos spaudos grąžinimą. Vyskupas išreikalavo, kad rusiškose Lietuvos mokyklose būtų leista tikybą dėstyti gimtąja kalba.

Vysk. M. Paliulionis rūpinosi kunigų išsimokslinimu, bažnyčių statyba ir jų gražinimu. Tuo metu buvo pastatytos Anykščių (1899–1909), Kupiškio (1900–1914), Krekenavos (1901), Naujamiesčio (1898–1909), Panemunėlio (1911), Kamajų (1905), Kauno arkivyskupijoje: Josvainių (1903), Joniškio (1901), Žeimių (1906), Jurbarko (1907) ir kitos bažnyčios. Didingos gražios šventovės liudija žmonių gilų tikėjimą.

Ketvirtį šimtmečio vyskupas praleido Žemaičių vyskupijos rūpesčių, darbų, nemalonumų sūkury, carinės okupacijos gniaužtuose ir per anksti užgeso. Smilgietis vyskupas buvo pirmasis iš trylikos vyskupų, XX amžiuje kilusių iš Panevėžio vyskupijos.

Vyskupo Mečislovo 175 metų gimimo jubiliejus paminėtas  pamaldomis Smilgių bažnyčioje lapkričio 15 dieną.

Apaštalinis protonotaras Bronius ANTANAITIS,
Smilgių parapijos klebonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija