| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Po 40 metų
Džiaugsmo ir skausmo vedini Lapkričio 14 dieną, kaip ir kasmet, Suodžių kaime susirinko būrys tikinčiųjų. Prieš 40 metų šio kaimo gyventojai, tuometinio Keturnaujienos kolūkio melžėjai Anelei Matijošaitienei pasirodė Jėzus Kristus ir Marija. Įvairių katalikiškų švenčių metu, o ypač lapkričio 14 dieną, į Vilkaviškio vyskupijos Šakių dekanato Kudirkos Naumiesčio parapijos Suodžių kaimo koplyčią suvažiuoja piligrimai iš įvairių Lietuvos vietovių, o kartais net ir iš užsienio. Pasisemti dvasinės ramybės ir stiprybės žmonės atvyksta ir džiaugsmo, ir skausmo vedini. Duok Dieve, kad Aukščiausiojo garbei pašvęstose vietose kiekvienas surastume gyvenimo ir sielos ramybę, sakė Kudirkos Naumiesčio parapijos klebonas, Šakių dekanas kan. Donatas Jasulaitis. Šventės metu buvo aukojamos net trejos šv. Mišios. Jas aukojo šeši kunigai A. Matijošaitienė buvo eilinė kaimo moteris, kol jos gyvenimą pakeitė stebuklas. 1969 m. lapkričio 14 dieną jos namelyje apsireiškė Kristus, o paskui ir Švč. M. Marija. Jie Aneliukę palaimino ir perspėjo, kad jos namelis bus nugriautas, toji vieta bus išasfaltuota ir bus padarytas trąšas barstančių lėktuvų pakilimo takas, o dar vėliau čia stovės bažnyčia. Prieš 40 metų šios pranašystės nuskambėjo neįtikinamai. A. Matijošaitienės gyvenime buvo ir kitų stebuklų. Kai jos namelį nugriovė, pačią regėtoją paguldė į beprotnamį. Sovietinis saugumas kartais gydytojams duodavo įsakymą sunaikinti pačius pavojingiausius liaudies priešus. Taip buvo ir šiuo kartu. Įsakyta vis didinti jai duodamų vaistų kiekius. Tačiau Aneliukei ligoninėje apsireiškęs Kristus ją nuramino, kad vaistai jos nepaveiks. Taip ir atsitiko. Daktarai vis didino vaistų dozes, o Aneliukė, kokia buvo, tokia ir paliko. Ir dar vienas stebuklas. Tuokart beprotnamio palatose nebuvo vietų, todėl Aneliukę paguldė rūsyje. Vakare ligoniai iš Aneliukės atėmė drabužius ir miegoti ji turėjo beveik nuoga. Už sienos krebždėjo žiurkės. Netrukus jos laipiojo ant gulinčios moters kūno, braižė nagais, kramtė ausis. Išsigandusi Aneliukė meldėsi, kol užmigo. Atsibudusi pajuto, kad jai šilta. Ant jos kūno gulėjo daug žiurkių ir ją savo kūneliais šildė. Bažnytinė vadovybė A. Matijošaitienės regėtų ir patirtų stebuklų adresu yra labai atsargi. Laukia, kol faktus patikrins laikas Stasys POVILAITIS
Rodo gražų pamaldumą ir sąmoningumą Daug kartų girdėjau apie Jėzaus Kristaus ir Dievo Motinos Švč. M. Marijos apsireiškimus Anelei Matijošaitienei, bet taip ir nebuvo galimybės tos vietos aplankyti. Kauno Šventosios Dvasios (Šilainių) parapijos Marijos legiono tikinčiosios vis prašė, kad jas nuvežčiau į Keturnaujienos koplyčią. Ir štai lapkričio 14-ąją, minint 40 metų jubiliejų nuo pirmojo apsireiškimo, atsirado galimybė ten nuvykti. Pirmiausia mane nustebino tikinčiųjų gausa: autobusai, daugybė lengvųjų automobilių išsirikiavo buvusio aerodromo lėktuvų nusileidimo takuose. Dar labiau mane sužavėjo tikintieji: 11 valandą Votyvos šv. Mišių metu buvo pilna koplyčia ir dar triskart tiek šventoriuje. Eilės žmonių prie klausyklų, nors klausyklose buvome šeši kunigai. Sumos metu tikinčiųjų buvo dar daugiau. Visi labai sąmoningai dalyvavo šv. Mišiose. Votyvos šv. Mišiose giedojo Kudirkos Naumiesčio, o per Sumą Marijampolės chorai. Sumos šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą sakė kan. Deimantas Brogys, koncelebravome dar penki kunigai: Žydrūnas Burnys, Darius Sruoginis, Vytautas Užkuraitis, Vaclovas Stakėnas ir mons. Lionginas Vaičiulionis. Dar dalyvavo kun. Juozas Čičirka, Sumos metu klausęs išpažinčių. Dekanas kan. Donatas Jasulaitis sakė, kad buvo išdalyta apie du tūkstančius šv. Komunijų tai rodo gražų pamaldumą ir sąmoningumą. Girdėjau žmones kalbant, kad ateityje Keturnaujiena gali tapti antrąja Šiluva. Po Sumos daugybė žmonių apsupo A. Matijošaitienę ir klausinėjo apie buvusius apsireiškimus, norėjo su ja nusifotografuoti. Po pamaldų daugelis iš toliau atvykę susirinko į agapę Aneliukės namelyje, kuriame įrengtas muziejus, o mes, kunigai ir choristai iš Marijampolės ir Kudirkos Naumiesčio, nuoširdžiai pabendravome Kudirkos Naumiestyje. Mons. Lionginas VAIČIULIONIS
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |