|
Atėjo metas įprasminti laiką
Laiko tėkmė gena mus į priekį vėl priartėjome prie didžiųjų metinių švenčių. Laikas, per kurį turime pasiruošti Kalėdoms malonės metas. Vadiname šį gražų ir prasmingą laikotarpį Adventu. Laikas, pilnas laukimo, kviečiantis į rimtį ir susikaupimą, primenantis, jog žmogaus egzistencijai būtinas maldos gyvenimas, dvasinis augimas. Koks turėtų būti Adventas katalikui? Kristaus gimimo belaukiant ir jam ruošiantis, matyt, turėtume gerai išanalizuoti, kokios vertybės svarbiausios mūsų gyvenime.
Adventas laukimo, rimties, vilties, maldos ir susikaupimo metas prieš šv. Kalėdas. Šio prasmingo laikotarpio pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio adventus atėjimas. Šis laikas skirtas Jėzaus Kristaus atėjimo gimimo laukimui įprasminti. Nuo IV amžiaus Bažnyčia kviečia įprasminti Kristaus gimimo laukimą gyvenant rimties, maldos, gerų darbų darymo laiką. Šiuo laikotarpiu tikintieji kviečiami atsigręžti į esmines vertybes, susirūpinti savo dvasiniu gyvenimu, daugiau skirti laiko maldai ir atgailai. Kiekvienas žmogus, krikšto sakramentu įvestas į Bažnyčią, kviečiamas pasninkauti ir atkreipti dėmesį į šalia esantį žmogų, kuriam reikia pagalbos, užuojautos, gero žodžio, paramos. Gimstantis Kristus skelbia pasauliui meilės, vilties ir tikėjimo žinią, o mes kiekvienas turime būti tos žinios nešėjai pasauliui. Advento laikas keturios savaitės, skirtos maldai, pasninkui, atgailai, geriems darbams, dalyvavimui šv. Mišiose, nuoširdžiai išpažinčiai, dalijimuisi meile ir supratimu.
Advento esmė malda, pasninkas, išmalda, atgailos dvasia neturi būti nustumta ir užmiršta. Šios rimties, susikaupimo dvasios neturi nustelbti anksti prasidėjęs priešventinis šurmulys. Svarbiausia ne išorė svarbiausia tikra vidinė kalėdinė dvasia. Šiame pašėlusiame bėgime, baigiantis metams ir artinantis didžiosioms šventėms, tinkamai pasiruoškime Kristaus atėjimui. Paruoškime savo širdis, atlikdami prieš Kalėdas išpažintį, dalyvaudami pamaldose, sustiprinkime sakramentais. Tegul mūsų širdyse, pilnose tikėjimo, vilties ir meilės, Kalėdų rytą užgims Kūdikėlis Jėzus.
Adventas mums duotas tam, kad galėtume dar daug ką nuveikti tobulindami save, augindami dvasią, sėdami aplink save rimtį, gėrį, meilę ir grožį, paremtus tikruoju tikėjimu ir viltimi. Vertinkime ir branginkime laukimo laiką Adventą. Išgirkime Bažnyčios kvietimą šv. Jono Krikštytojo žodžiais, kurie mums nurodo viso šio laikotarpio programą ištiesinti ateinančiam Viešpačiui savo širdies kelių ir takų vingius, nukasti savo nuodėmių kalnus ir kalvas, užlyginti gyvenimo duobes ir smegduobes, išbristi iš įvairių liūnų ir baimių. Nuvalyti savo širdis ir sąžines, keisti savo gyvenimus, kad mūsų dvasios namai būtų tinkami Kūdikėlio užgimimui.
Sunkmetis kviečia mus susitelkimui, tarpusavio supratimui, užuojautai ir pagalbai. Advento metu pasiruoškime Kalėdoms, pastebėdami šalia esantį, pasidalydami su kitu savo laiku, geru žodžiu, malda, kantrumu, viltimi, tikėjimu, meile. Jei turime galimybių, padėkime materialiai tiems, kuriems to labiausiai reikia. Verta pagalvoti, ką kilnaus ir gražaus nuveikti per Adventą, kad išgyventume tikrąsias Kalėdas. Šios šventės tebūna pilnos tikėjimo, ramybės, pasiaukojimo ir Dievo artumo, Dievo, tapusio žmogumi Kūdikiu, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų tikrąjį gyvenimą. Kurkime savo gyvenimą drauge su Kristumi, kad į mūsų namus ateitų tikrosios Kalėdos.
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
© 2009 XXI amžius
|