| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Pagerbtas kunigo atminimas Kęstutis PRANCKEVIČIUS
Ūkanotą ir lietingą lapkričio 24-osios rytmetį Vilniuje, prie judrios Žalgirio-Kalvarijų gatvių sankryžos, prie kuklaus ąžuolinio paminklo, sužibo žvakelių jūra. Iš sostinės, Vilnijos krašto ir kitų Lietuvos kampelių susirinkę tikintieji malda ir giesmėmis pagerbė prieš 28-erius metus netoli šios vietos tragiškai žuvusio kunigo Broniaus Laurinavičiaus šviesų atminimą. Ceikiniuose, Kalesninkuose, Švenčionėliuose, Adutiškyje ir kitose Rytų Lietuvos parapijose Evangelijos šviesą aktyviai skleidęs kunigas pelnė ne tik vietos gyventojų, bet ir visos Lietuvos tikinčiųjų, Laisvės kovotojų pagarbą. Prieš pusę amžiaus siaučiant aršiems buldozerinio ateizmo vėjams Švenčionėliuose jis sugebėjo pastatyti didingą bažnyčią, kurią ne veltui šiandien vadiname paminklu pačiam šventovės statytojui kun. B. Laurinavičiui. Nenuilstantį ir uolų Bažnyčios bei žmogaus teisių gynėją gerai pažinojęs kunigas Mykolas Petravičius kalbėjo, kad šiais dvasinio nuosmukio laikais kilnaus dvasininko B. Laurinavičiaus auka kiekvienam doram tautiečiui turėtų suteikti vilties ir stiprybės kuriant šviesesnę Lietuvos ateitį. Vidurdienį kunigo Broniaus Laurinavičiaus atminimui skirtas šv. Mišias Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje aukojo Vilniaus vyskupas Juozas Tunaitis, kunigai Augustinas Ruzgys OP, Petras Dumbliauskas SDB, Mykolas Petravičius SDB ir Antanas Dilys. Po šv. Mišių brolių dominikonų bažnyčios jaukioje salėje buvo surengta agapė. Gausiai susirinkę tikintieji drauge su garbiais dvasininkais dalijosi gyvais prisiminimais apie kunigą B. Laurinavičių. Saleziečių veiklos Lietuvoje atkūrėjo, kun. Petro Dumbliausko ir mons. Alfonso Svarinsko prisiminimuose jis išliko kaip uolus Bažnyčios statytojas, neleidęs bolševikinės rusų imperijos ideologams sugriauti mūsų valstybės pamatų. Gyvenime man tik kartą teko susitikti su kunigu B. Laurinavičiumi. Prieš kelis dešimtmečius, kai dar tarnavau Alytuje, drauge su tuometiniu Simno klebonu, kun. Juozu Žemaičiu MIC, vėliau tapusiu Vilkaviškio vyskupu, teko keliauti po Švenčionių kraštą. Kelionė ilgokai užtruko, nepastebėjome kaip atėjo vakaras. Nei kur prisiglausti, nei pas ką užeiti... Prisiminėme tada Švenčionėlių parapijos kunigą Bronių Laurinavičių ir tiesiu keliu patraukėme pas jį. Liko nepamirštamas jo nuoširdumas ir gerumas. Bendraujant su klebonu, teko pajausti jo gilų rūpestį ir dėmesį tiek Bažnyčios, tiek tikinčiųjų reikalais. Galime tik didžiuotis, kad Lietuvoje turėjome tokį tvirtų įsitikinimų ir principų dvasininką. Vilnijos krašte platinęs Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką, kiek vėliau tapęs Lietuvos Helsinkio grupės nariu, kunigas drąsiai gynė tikinčiųjų žmonių teises, atvirais pareiškimais pasaulio visuomenei skelbė sovietinės valdžios vykdomas piktadarybes, prisiminimais dalijosi kun. P. Dumbliauskas SDB. Kun. B. Laurinavičiaus veiklą prisiminė ir dominikonų ordino Lietuvoje atkūrėjas kun. Jonas Dominykas Grigaitis OP, tais niūriais laikais kaip tik tarnystę ėjęs Rytų Lietuvos krašte, kunigo dukterėčia Jadvyga Laurinavičiūtė-Pranskienė, Laisvės kovų dalyviai Angelė ir Romualdas Ragaišiai, kiti renginio dalyviai. Minėjimo dalyviai išreiškė nuoširdžią padėką vilnietei, buvusiai tremtinei, kun. B. Laurinavičiaus paminklo paramos fondo vadovei Julijai Ambrasienei. Būtent jos dėka netrukus dvasininko žūties vietoje turėtų iškilti didingas paminklas, įprasminantis tiek kun. B. Laurinavičiaus, tiek kitų dvasininkų, Laisvės kovų dalyvių, kovojusių ir žuvusių už Lietuvos Katalikų Bažnyčios teises ir mūsų valstybės Nepriklausomybę. Vilnius
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |