Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Jono Pauliaus II keliais...

Čenstakavoje prie popiežiaus Jono Pauliaus II paminklo

Lietingą spalio 11-osios vakarą nuo Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnytėlės pajudėjo autobusas – piligriminėn kelionėn po Lenkijos šventoves išsiruošė minimos parapijos „Senjorų“ choras (vad. Pranas Mačernis) su parapijos kunigu Sauliumi Stumbra.

Kaimyninė šalis pasitiko svetingai: geras oras, rožinio malda, pakelėse vainikuoti kryžiai. Pirmoji stotelė – Čenstakava, nuo seno garsėjanti Juodosios Dievo Motinos paveikslu, kurį rasime kiekvieno lenko namuose. Čia ne kartą lankėsi popiežius Jonas Paulius II, gausu jo dovanų, randame ir Šventojo Tėvo Benedikto XVI apsilankymo ženklų. Pažintis su šia šventove prasidėjo šv. Mišių auka, kurios metu darniai skambėjo lietuviška giesmė. Pasimeldę prie stebuklais garsėjančio paveikslo, skubėjome aplankyti muziejų.

Kodėl atima pensijas dirbantiesiems

Visiškai nesuprantama, kodėl konservatorių valdžia mus, dirbančius pensininkus, baudžia dvigubai – sumažina pensijos dalį, kaip ir visiems, o po to dar sumažina, kad esame dirbantys. Bet juk kaip tik mes dalį pensijos dirbdami ir mokėdami Sodrai patys susimokame. Taigi mums, dirbantiems pensininkams, pagal teisybę net turėtų primokėti prie pensijos. Argi geriau bus, kai aš ar kiti dirbantys pensininkai, pasipiktinę tokiu sprendimu, išeis iš tų menkai apmokamų darbų? Tada visą pensiją mums uždirbti turės jau kitas darbuotojas – ne pensininkas. Sodros fondas patirs dar didesnį deficitą. Matyt, Kubiliaus vyriausybė visai nesusiskaičiuoja. Kam toks juokingas nurodymas – uždirbantiems 2100–4200 litų pensija bus mažinama net 50–70 proc. Parodykite pensininkus, gaunančius tokius atlyginimus – išskyrus Seimą ir ministerijas, tokių tikrai nerasite. Jeigu norite išsivaikyti iš ministerijų veltėdžius pensininkus, tai ir vykite, bet dauguma pensininkų dirba tik už 650–1000 litų, o jiems pensija jau bus mažinama beveik perpus.

Paminėtas veiklos 20-metis

Lietuvos krikščionių demokratų partijos Klaipėdos rajono skyriaus nariai Gargždų bažnyčioje su dekanato kunigais po šv. Mišių

Su Sąjūdžiu atėjusi esminių permainų viltis pažadino gargždiškius atkurti prieškaryje veikusias katalikiškas organizacijas. 1989 m. lapkričio 20-ąją senojoje bažnytėlėje pasibaigus klebono kan. Jono Paulausko aukojamoms šv. Mišioms grupelė žmonių aptarė būsimą Krikščionių demokratų partijos skyriaus veiklą ir jos pirmininko pareigas patikėjo Gargždų senbuviui Aleksandrui Skuodui, sekretorės – jaunai ir energingai Sąjūdžio dalyvei Adelijai Radžienei.

Kodėl taip nemylimi patriotai

Pasirodė žinia, kad premjeras A. Kubilius pasibaigus krizei įsipareigoja didinti pensijas sparčiau nei kitas išmokas. Tačiau tai, kas daroma dabar, sunkiai suvokiama. Pernai valdančioji koalicija vieneriems metams sustabdė galimybę pensininkams pasirinkti pensiją, paskaičiuojant ją iš geriau apmokėto darbo užmokesčio nepriklausomybės metais. Tai tiko buvusiems disidentams, sovietiniais metais išmestiems iš darbo ir negalėjusiems turėti stažo. Kai anoji valdžia priėmė tokį įstatymą, mano pusseserė džiaugėsi, kad galės gauti didesnę pensiją, nes tegauna tik 580 litus. Džiaugiausi ir aš – mano pensija dėl mėtymo iš darbo siekia tik 640 litų, todėl tenka prisidurti dirbant. Ir štai dabar Seimas dvejiems metams atideda galimybę pasirinkti didesnio uždarbio laikotarpį (nuo 1994 metų). Taigi pensija vėl bus skaičiuojama tik pagal sovietinį laikotarpį ir nukentės buvę kovotojai disidentai, persekioti ir pažeminti pareigose. Kodėl dešinieji, vaizduodami patriotus, taip skriaudžia buvusius kovotojus už nepriklausomybę? Ir dar. Jie veidmainiškai kalba, kad esą kairieji turėjo įvesti tokį atnaujintą skaičiavimą. Jeigu naujo skaičiavimo neįvedė kairieji, tada neabejotinai turėtų jį įvesti dešinieji. Deja, po metų atsisakymą perskaičiuoti „pratęsė“ dar dvejiems metams, o paskui tikriausiai pratęs dar toliau. Dar daugiau, žinoma, kad valstybinę pensiją gauna net 100 tūkst. „nusipelnusių“ veikėjų. Be abejonės, kovotojai už nepriklausomybę iš tų „nusipelnusiųjų“ sudaro tik mažumą, nes partizanų vadai ar partizanai beveik visi yra žuvę, o disidentų buvo labai nedaug. Vadinasi, dauguma valstybines pensijas gaunančių išrinktųjų yra buvusieji komunizmo statytojai, dabar tapę „patriotais“, „kovotojais už nepriklausomybę“ ir pan. Iš tikrųjų daugiausia tai buvę kagėbistai ir kompartijos veikėjai, gaunantys pensijas ir iš Maskvos. Apie „nusipelnusių“ sovietinių veikėjų pensijas paklausta ministrė I. Šimonytė kalbą nukreipė į tremtinių pensijas, „pamiršdama“ kolaborantų pensijas.

Progresiniai mokesčiai daug ką sutvarkytų

Kodėl visiškai neįsiklausoma į šimtų ekonomistų priekaištus? Argi valstybei gerai, kad tūkstančiai tautiečių išvažiuoja dirbti į užsienį, kad ten kuriasi nusikaltėlių grupuotės, pralenkiančios net italų ar albanų mafiją? Argi gerai, kad griaunamos šeimos? Lietuvoje pastebimai mažėja vyrų, nes dauguma jų, ypač jaunų, palieka tėvynę. Kodėl viso to nemato valdžios žmonės? Nejaugi jie mąsto, kad po jų nors ir tvanas? O juk tereikėtų labai nedaug: įvesti progresinius mokesčius, ir daug kas atsistatytų į savo vėžes. Tada visi, pavyzdžiui, gaunantys nuo 10–15 tūkst. iki 30–70 tūkst. litų atlyginimus mokėtų nuo 40 iki 70 proc. dydžio mokesčius. Nereikėtų mažinti nei pensijų, nei didžiųjų atlyginimų net ir Seimo nariams – per progresinius mokesčius iš jų būtų paimta apie 50 proc. Ir alinantis mokesčių kėlimas gal baigtųsi. O dabar TS-LKD frakcijos seniūnas J. Razma vis kalba: reikia ir toliau didinti mokesčius, nes Sodra bankrutuoja, tik esą tie nenaudėliai liberalcentristai koalicijoje priešinasi (matyt, galvoje turi iš Seimo išėjusį A. Zuoką). Keista, bet TS-LKD atstovai Seime nė nemano mažinti mokesčių, ir, pažeisdami savo sugalvotą Nacionalinį susitarimą, netgi rengiasi juos didinti. Daugelis pensininkų ir jaunų šeimų negali įpirkti pabrangintų vaistus, kurie Lietuvoje ir taip jau buvo labai brangūs.